Riziką didina nejudrus gyvenimo būdas
Storosios ir tiesiosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys labiausiai paplitęs išsivysčiusiose, stabilios ekonomikos šalyse. Tokia kaina mokama už spartų technologijų vystymąsi, kai, gerėjant gyvenimo kokybei, žmonės mažiau juda. Vadinasi, atsiranda didesnis pavojus nutukti. Mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas – vieni svarbiausių storosios žarnos vėžio atsiradimo rizikos veiksnių.
Lietuvoje storosios žarnos vėžys užima trečią vietą tarp onkologinių ligų, o tarp mirčių nuo vėžio jis yra antras pagal dažnumą. Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1400 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Nepaisant baugių skaičių, storosios žarnos vėžio diagnozė nereiškia mirties nuosprendžio. Kuo anksčiau nustatoma ši onkologinė liga, tuo didesni šansai ją įveikti. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvos stadijos, didžioji dalis pacientų visiškai pasveiksta.
Priežastis galime kontroliuoti
Med. dr. G. Radžiūnas įvardija pagrindinius storojo žarnyno vėžio rizikos veiksnius. Juos galima skirstyti į dvi grupes: tuos, kuriems žmogus pats gali daryti įtaką (mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, fizinis aktyvumas), ir tuos, kuriems įtakos daryti negali: paveldimumas, amžius, rasė, buvę ar esantys žarnyno adenominiai polipai, uždegiminė žarnyno liga.
Maitinimosi įpročiai. Raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos), ypač paruoštos aukštoje temperatūroje, gyvūninės kilmės riebalų perteklius maiste, augalinės kilmės skaidulų gausaus maisto trūkumas – visa tai neigiamai veikia žarnyno būklę ir skatina jame vystytis patologinius procesus.
Žalingi įpročiai. Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu labai nualina organizmą. Jei žmogus jau turi polinkį sirgti onkologine liga, žalingi įpročiai gali išprovokuoti vėžį.
Paveldimumas – dar vienas rizikos veiksnys. Jei kam nors iš artimų giminaičių buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, būtinai reikia reguliariai profilaktiškai tikrintis, nes genetinis paveldimumas gerokai padidina piktybinių auglių susidarymo riziką.
Amžius. Dauguma storojo žarnyno vėžio atvejų diagnozuojama žmonėms, peržengusiems 50-mečio slenkstį, todėl pagyvenusiems reikia atidžiau stebėti savo žarnyno būklę.
Ligos dažnumo pikas nustatomas tarp vyresnio amžiaus žmonių
„Susirgti storosios žarnos vėžiu gali tiek vyrai, tiek moterys, ligos eiga taip pat nepriklauso nuo lyties. Skirtumas tik tas, kad, priklausomai nuo lyties, ligai jautresnės skirtingos storojo žarnyno vietos“, – sako med. dr. G. Radžiūnas.
Liga gali prasidėti sulaukus bet kokio amžiaus, bet įprastai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas pacientams, vyresniems nei 50 metų. Dažnumo piką liga pasiekia tarp 60–75 metų pacientų.
Ilgą laiką nerodo simptomų
Storosios žarnos vėžys klastingas todėl, kad ankstyvosiose stadijose praktiškai nejuntamas. Nepaisant to, į kai kuriuos pojūčius reikėtų atkreipti dėmesį. Gydytojas G. Radžiūnas sako, kad nerimą keliantys signalai turėtų būti tuštinimosi įpročių pokyčiai – vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, trunkantis ilgiau negu kelias dienas, pilvo pūtimas, apgaulingas noras tuštintis, nevisiško pasituštinimo jausmas. Jei išmatose pasirodo kraujo, skaisčiai ar tamsiai raudono, būtina tirti žarnyną, nes kraujas gali būti ir piktybinio naviko ar priešvėžinės ligos požymis.
Kraujavimas iš tiesiosios žarnos – visada grėsmingas signalas. Nors dažniausia kraujavimo priežastis yra padidėję vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodžius netgi nedideliam kraujo kiekiui, būtina ištirti storąją žarną, nes kraujuoti gali ir dėl storosios žarnos vėžio, todėl visiems žmonėms, ypač vyresniems nei 50 metų, turintiems tokio pobūdžio nusiskundimų, reikėtų atlikti storojo žarnyno tyrimą – kolonoskopiją.
Storosios žarnos vėžiui progresuojant, būdingas bendras savijautos pablogėjimas: silpnumas, prastas apetitas, liesėjimas ir ilgalaikiai arba raižantys pilvo skausmai. Išsivysto anemija, pasireiškianti odos blyškumu, žarnyno nepraeinamumas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.
Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys ar dažniausia priešvėžinė liga adenominiai polipai dažnai nejuntami, todėl, norint juos nustatyti, reikia dalyvauti ankstyvo storosios žarnos vėžio nustatymo programoje. Šios programos tikslas – sumažinti mirštamumą kuo anksčiau nustatant ikivėžines ligas ir storosios žarnos vėžį.
Programoje gali dalyvauti kiekvienas, sulaukęs 50 metų amžiaus. Norint pasitikrinti, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją, jis pirmiausia paskirtų slapto kraujavimo išmatose tyrimą. Šis tyrimas skiriamas profilaktiškai nepriklausomai nuo to, ar žmogus jaučia kokių nors simptomų.
Jei tyrimo rezultatas teigiamas ir išmatose randama kraujo, atliekamai tolesni tyrimai diagnozei patikslinti. Tokiu atveju žmogui rekomenduojama atlikti kolonoskopijos tyrimą, kurio metu storoji žarna specialiu prietaisu, endoskopu, apžiūrima iš vidaus.
Nėra pagrindo baimintis kolonoskopijos tyrimo
Gydytojas G. Radžiūnas pastebi, kad vis dar pasitaiko pacientų, kurie baiminasi atlikti kolonoskopiją. Nuo senų laikų mus pasiveja atgarsiai, esą tai itin nemalonus ir skausmingas tyrimas, todėl pasitaiko atvejų, kai žmonės linkę jį atidėlioti.
„Šiandien kolonoskopijos atliekamos taikant vadinamąją nejautrą. Tyrimo metu pacientas yra tarsi užmigdomas ir nejaučia ne tik skausmo, bet ir jokio diskomforto. Atlikus tyrimą, pacientas dar kurį laiką stebimas specialioje prabudimo palatoje ir visiškai atgavęs sąmonę išleidžiamas vykti į namus“, – paaiškina gydytojas.
Prieš kolonoskopijos procedūrą pacientams būtina atlikti šiuos tyrimus:
- bendrąjį kraujo;
- elektrokardiogramą (EKG) su įvertinimu;
- gliukozės kiekio kraujyje tyrimą sergant cukriniu diabetu;
- kitus tyrimus, jei juos skyrė gydantis gydytojas.