Gali būti, kad problemą turi ir draugė
„Problemos mastą tiksliai nustatyti sunku – ši tema vis dar yra tabu sąraše, todėl nedrįstama ieškoti pagalbos. O iš tų, kurios susiduria su šia diskomfortą keliančia problema, maždaug kas penktai gali būti reikalingas gydymas“, – pastebi gydytojas ir detalizuoja, kad šlapimo nelaikymą lydi ne tik fizinis diskomfortas, bet ir psichologinis. Juk nuolat sušlampančios kelnaitės gali priversti atsisakyti mėgstamų veiklų ar apskritai lemti užsidarymą namuose.
Svarbu suprasti, kad šlapimo nelaikymas nėra siejamas nei su prasta higiena, nei su per mažu fiziniu aktyvumu ar kitais netinkamais įpročiais. Priešingai – dažniau su šia problema susiduria aktyviai sportuojančios moterys, o viena iš pagrindinių priežasčių – nėštumas.
Gerti mažiau vandens – ne išeitis
Su šlapimo pratekėjimo problemomis susiduriančios moterys neretai pačios sau „išsirašo“ gydymą – gerti mažiau skysčių, nes tada ir į tualetą užsukti reikės rečiau.
Tiesa, toks sprendimas apgaulingas. Kaip sako gydytojas, natūralu, kad iš tuščios pūslės šlapimas netekės, bet tai tikrai nėra palanku sveikatai. Gydytojų praktikoje pasitaiko atvejų, kaip po tokios „savigydos“ pacientai paguldomi į ligoninę dėl dehidratacijos, dėl kurios gresia net labai rimti vidaus organų pažeidimai.
Madingi pratimai – taip pat menka pagalba
Gerų žinių nėra ir bandančioms su šlapimo nelaikymu kovoti dabar madingais Kėgelio pratimais ar kitomis internete randamomis mankštomis.
„Be abejo, fizinis aktyvumas yra sveikintinas, tačiau šiuo atveju nėra panacėja. Problemą lemia ne raumenų, o jungiamojo audinio struktūriniai pokyčiai, o jo, deja, neištreniruosime“, – sako gydytojas G. Mečėjus.
Kas yra dirgliosios šlapimo pūslės sindromas?
Nuolat šlampančias kelnaites dažniausiai lemia įtampos šlapimo nelaikymas arba dirglios šlapimo pūslės sindromas. Pastarasis pasireiškia staigiu noru šlapintis, pavyzdžiui, vos grįžus namo tiesiu taikymu lekiama į tualetą. Esant šiai diagnozei padeda vaistai, tačiau nustačius įtampos šlapimo nelaikymą prireikia chirurginio gydymo.
„Dažnai patiems sunku identifikuoti skirtumus ir tik apžiūra bei tyrimai padės nustatyti diagnozę. Nors gali atrodyti, kad problema tokia pati kaip ir draugės, ir štai jai padėjo vaistai, tik įvertinus būklę galima pasakyti, kuriuo keliu eiti“, – akcentuoja gydytojas.
Signalai, kad reikia ieškoti pagalbos
Žinoma, kad vienas pagrindinių rizikos veiksnių šlapimo nelaikymo išsivystymui yra nėštumai bei jų skaičius. Tiesa, ką tik pagimdžiusias jaunas mamas gydytojas ramina, kad laikinas šlapimo nelaikymas po gimdymo yra gana dažnas ir neretai palaipsniui susitvarko be specifinio gydymo. Geriausias vaistas šiuo atveju – laikas.
G. Mečėjus ragina leisti organizmui atsistatyti po gimdymo, maždaug po kelių mėnesių audiniai vėl tampa standūs ir problema dažniausiai išsisprendžia.
Bet praleidžiamos sporto treniruotės, užleidžiami namų ruošos darbai, atsisakymas dūkti su vaikais ar tiesiog juoktis dėl baimės vėl jausti šlapimo pratekėjimą – ženklai, įspėjantys, kad reikia ieškoti pagalbos.
„Pavieniai atvejai neturėtų kelti nerimo, bet jeigu tai kartojasi, kelia diskomfortą, kentėti tikrai nereikėtų. Kai manęs klausia, kada laikas operacijai, visada sakau, kad tada, kai pačios jaučiate“, – sako G. Mečėjus.
Inovatyvūs sprendimai padeda įveikti nemalonią problemą
Šlapimo nelaikymo gydymas prasideda nuo konsultacijos su gydytoju ginekologu ar urologu. Konsultacijos metu atliekami išsamūs tyrimai echoskopu bei laboratorijoje ištiriamas šlapimas. Nors konkretus gydymo metodas yra parenkamas vertinant kiekvieną atvejį individualiai ir tai, ko siekia pati pacientė, bene efektyviausias ir ilgalaikis sprendimas – inovatyvi chirurginė operacija. Jos metu naudojant specialų tinklelį sukuriamas šlapimo pūslės palaikymas, neleidžiantis šlapimui nevalingai ištekėti.
Priklausomai nuo šlapimo nelaikymo laipsnio ir nustatytos priežasties šiandien taikomi ir tokie inovatyvūs, tačiau mažiau invaziniai gydymo metodai kaip botulino toksino injekcijos, atliekamos gydytojų urologų, ar gydymas lazeriu.
Vienas iš dažniausiai taikomų inovatyvių ir gerus rezultatus atnešančių sprendimų TOT – pošlaplinio raiščio (juostos) implantacija. Po operacijos jau tą pačią dieną galima sugrįžti į namus, tačiau po jos mėnesį rekomenduojama vengti didelio fizinio aktyvumo, negalimi lytiniai santykiai.