Nelaimė įvyko rugsėjo 14 d. vakare.
„Man tas vakaras – it pro miglą, buvau šoke. Dukra kambary ruošė namų darbus, aš kitame žiūrėjau televizorių. Apie 8 val. ji staigiai atbėga, čiumpa sau už sprando, galvos, nugaros ir rėkia, šaukia: „Tėti, gelbėk, man labai skauda.“ Jos akys buvo kaip išprotėjusio žmogaus. Ji parkrito ant lovos, ėmė raitytis tarsi spazmų kamuojama. Jau ne kalbėdamas, o rėkdamas į telefoną iš baimės kviečiau greitąją pagalbą“, – lemtingą vakarą mena D. Lavickas.
Jis sako niekada nematęs tokios žmogaus būsenos – dukrą suėmė paralyžius, ji dalinai nebevaldė rankų ir kojų. Pakvietęs kaimynę pabūti su dukra, D. Lavickas išbėgo į lauką laukti greitosios pagalbos. Mažeikių ligoninės priimamajame, tėvo teigimu, nebuvo tinkamai sureaguota į jo dukters būklės sudėtingumą, gydytoja net suabejojusi, gal paauglė skausmais skundžiasi dėl to, kad yra „apsirūkiusi kanapių“. Neradus nusiskundimų priežasties, mergina pervežta į Šiaulius, diagnostikos skyrių.
„Ten buvome iki 17 d. vakaro. Dukrai buvo leidžiami skausmą malšinantys vaistai ir raminamieji. Net buvo spėjama, gal čia psichosomatinis sutrikimas ir jau pirmadienį dukra „vaikščios savomis kojomis“. Bet taip neįvyko. Vaiko būklė tik blogėjo, po mano reikalavimų ką nors daryti, dukra perkelta į Reanimacijos skyrių, o tada jau skubiai išvežta į Kauno klinikas“, – pasakojo tėvas.
Neurologijos skyriuje pacientei atliktas magnetinis rezonansas sprando srityje ir tik tada nustatyta tikroji skausmų priežastis – merginai plyšo įgimta aneurizma, užlietos nugaros smegenys.
Iš viso Ugnė ištvėrė 5 operacijas – „užkimšta“ plyšusi kraujagyslė, buvo atvertos stuburo smegenys.
Šiuo metu šeima gyvena nežinioje – laukiama kelionės į Kaune esantį reabilitacijos centrą, tik tada bus aišku, kokia ateitis laukia pacientės, ką bus galima pasiekti po reabilitacijos.
„Praėjus mėnesiui po operacijų jos pasiekimai tokie – po truputį grįžta jėgos į dešinę ranką, Ugnė gali ją šiek tiek sulenkti. Daugiau tikimės po reabilitacijos“, – viliasi 17-metės tėvas.
Šiuo metu šeima prašo visuomenės pagalbos. Socialinėje erdvėje išplatintame kreipimesi D. Lavickas paaiškina, kad jam trūksta lėšų dukters slaugai palaikyti. Nors gydymas ir nemokamas, tačiau kainuoja maistas, slaugos priemonės.
„Šias lėšas naudoju geresnei vaiko mitybai užtikrinti, sauskelnėms, tepalams, papildomiems vaistams įsigyti. Išlaidų bus pasibaigus reabilitacijai, todėl ir ryžausi šiam žingsniui. Žinau, kad bus kaltinančių, nepasitikinčių, tačiau ketinu parodyti, kur ir kiek išleista. Lietuvoje nemokama reabilitacija maksimaliai skiriama 3 mėnesius, vėliau specialistus jau reikia samdyti iš savo piniginės. Skaičiuojama, kad per mėnesį gali prireikti iki 2 tūkst. eurų. Man tai labai didelė suma. Todėl ir prašau, savęs nenuskriausdami, kas galite, bent truputį paaukoti“, – į visuomenę kreipėsi pašnekovas.
Daugiau informacijos ir visa bankinė informacija – čia.
Sudėtinga diagnostika
Nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas vadinamas aneurizma. Didžiausias pavojus, susijęs su aneurizmomis yra tas, kad jos gali plyšti. Plyšus aneurizmai, pasekmės neretai būna sunkios, kartais mirtinos. Kaip ir dauguma kitų ligų, aneurizmos gali išsivystyti dėl įgimtų (pvz., įgimtas kraujagyslės sienelės defektas) ar įgytų (tam tikri įvykiai ar ligos per gyvenimą lemia aneurizmos susiformavimą) veiksnių.
Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas doc. Rytis Stasys Kaupas pabrėžė, kad, kol aneurizma neplyšo, ją aptikti labai sunku.
R. S. Kaupo teigimu, plyšus aneurizmai, laikas yra kritinis faktorius, tačiau tokių kritinių būklių metu diagnostika būna labai sudėtinga.
„Toks atvejis kaip šis, kai aneurizma aplieja nugaros smegenis, pas mus būna daugmaž kartą per metus. Tai labai reta nelaimė. Dažniausiai taip įvyksta galvos smegenyse ir tada aneurizmas dar galima rasti net neplyšusias, nes galvos smegenys tiriamos dažniau – tiek kompiuteriniu tomografu, tiek magnetiniu rezonansu. Nugaros (stuburo) smegenys tiriamos retai, nes simptomatikos nebūna, todėl atsitiktinai šių aneurizmų nerandama. Bet kuriuo atveju, laikas būna labai svarbus. Kraujas išsilieja, spaudžia nervus, nugaros smegenis – jas reikia kuo greičiau atlaisvinti. Ilgalaikis spaudimas gali lemti tai, kad jos atrofuosis visiškai“, – aiškino pašnekovas.
Gydytojas nevertino kitų gydymo įstaigų darbuotojų atliktų veiksmų, tik pabrėžė, kad Kauno klinikose buvo padaryta viskas, kas buvo medikų rankose.
Šiuo metu ko nors žadėti gydytojas nesiryžta, tačiau patarė neprarasti vilties.
„Labai sunku ką nors prognozuoti. Jauname amžiuje galimybės atsigauti labai didelės, tad „nurašyti“ pacientės tikrai negalima. Visgi žadėti stebuklų taip pat negalime – koks nors pagerėjimas turėtų būti. Merginai užembolizavome blogąsias kraujagysles, tada chirurgai atvėrė nugaros smegenis, išvalė viską, padarė dekompresiją (nuėmė spaudimą nuo nugaros smegenų). Buvo padaryta viskas, kas įmanoma šioje situacijoje“, – sakė R. S. Kaupas.