Kovoti su nutukimu svarbu ne dėl grožio, bet dėl sveikatos, nes nutukimas yra liga, slepianti daugybę sveikatos problemų, sako Auksė Domeikienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, Lietuvos nutukimo asociacijos prezidentė ir Kauno klinikų šeimos gydytoja.
Net 38 proc. viso pasaulio žmonių turi antsvorį arba nutukimą, o 2035 metais, prognozuojama, kad nutukęs bus kas antras, todėl neturintys antsvorio žmonės, pasak gydytojos, gali tapti išimtimi.
„Kai gilinuosi į paciento anamnezę, pažiūriu, kaip atrodo šeimos sveikata, kuo sirgo seneliai, tėvai, tetos ir dėdės. Daugeliu atveju, nutukimas ir antsvoris būna šeimos istorijoje. Dažniausiai iš pradžių pasireiškia nutukimas, o po to visos kitos ligos. Dalis ligų sutrikdo žmogaus judrumą, atsiranda įtampa, nerimas“, – Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo šeimos gydytoja.
Šeimos istorijoje pasitaikanti nutukimo problema neturėtų būti pasiteisinimas nekeisti gyvensenos, mat svorio problemos, su kuriomis susidūrė jūsų artimieji, nebūtinai reiškia, kad jų neišvengsite ir jūs. Pasak gydytojos, net apie 70 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų būtų galima išvengti, jei žmonės rūpintųsi savo įpročiais.
„Ir sergantys žmonės gali keisti gyvenseną, galima pakeisti labai daug, pagerinti sveikatą, sumažinti medikamentų poreikį“, – sakė A. Domeikienė.
Nutukimui didelę įtaką daro stresas
Nutukimas, pasak gydytojos, dabar jau laikomas liga, tačiau jį turintys žmonės susiduria su diskriminacija bei bijo kreiptis pagalbos, o tai sukelia dar didesnes problemas.
„Seniau turėjome didžiulę psichikos ligų stigmą, žmonės bijodavo kreiptis, galvodavo, kad jie bus nuvertinti, į juos bus žiūrima kitaip. Dabar tai išgyvename su nutukimu“, – sakė pašnekovė.
Nutukimą gali sukelti rūkymo nutraukimas, skyrybos, ligos, didelę įtaką daro stresas.
„Kai jaučiame stresą išsiskiria įvairūs hormonai, padaroma žala. Stresą patiriame nuolat, bet ilgalaikis stresas, kuris nesibaigia, kai nėra balanso poilsiui, miegui, prasideda perdegimas. Valgymas nuo kūdikystės yra nusiraminimo būdas. Po didelio streso norisi valgyti, nes tai susiję su atsipalaidavimu. Manau, kad kiekvienas gyvenime esame patyrę emocinį valgymą.
Dabar mokslininkai diskutuoja, kad organizmas numato tam tikrą svorį kaip siektiną normą. Kol žmogus laikosi dietos, organizmas pakenčia, o kai būna daug maisto, atsiima, netgi yra linkęs priauginti dvigubai svorio, kad bado atveju būtų pasiruošęs. Pasirodo, kad turint padidintą svorį organizmas pakeičia svorio ribą“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Norint išspręsti nutukimo problemą, visų pirma, pasak gydytojos, reikia suprasti, kas ją sukėlė – stresas, žalingi įpročiai, neteisinga mityba ar šeimos tradicijos. Kaip pastebi pašnekovė, daug žmonių neturi gerų santykių su pačiu savimi, dėl to neužsiima fiziniu aktyvumu, tinkama mityba.
Geriausias maistas, pasak gydytojos, yra paprastas, kuo mažiau perdirbtas ir paruoštas namuose.
„Jei iš grūdų pagaminta košė – puiku, bet jei grūdai perdirbti, iš jų pagaminti miltai ir iškepti sausainiai, tai jau nieko gero“, – sakė A. Domeikienė.
Kaip teigia gydytoja, nauji tyrimai rodo, kad organizmas nebesugeba susitvarkyti su šiuolaikinio gyvenimo ritmu, dideliu stresu, fiziniu pasyvumu, gausiu perdirbtų produktų vartojimu, o tada atsiranda antsvoris ir nutukimas.
„Iki 1960 metų visuomenė bandė spręsti bado problemą, ieškojo, kaip pagaminti maisto daug ir greitai, o po jų, kai maisto atsirado, padaugėjo angliavandenių cukraus pavidalu, riebalų, o su tuo organizmas nebesusitvarko“, – apibendrino A. Domeikienė.
