Širdies ūžesiai, pagal jų kilmę skirstomi į dvi rūšis – fiziologinius ir patologinius. Fiziologiniai ūžesiai dažniausiai nereiškia jokios rimtesnės ligos, o patologiniai ūžesiai gali parodyti ir įgimtą širdies ydą. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ vaikų kardiologė Marija Vytautė Petručionytė pranešime žiniasklaidai pasakoja apie širdies ūžesius, po jais slypinčias ligas ir simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų apsilankyti pas kardiologą.
Gali lemti kelios priežastys
Širdies ūžesiai atsiranda ne tik dėl širdies patologijos, bet ir dėl kitų fiziologinių priežasčių – ankstyvame vaikų amžiuje būdingos dažnesnės širdies veiklos, greitesnės kraujo tėkmės, plonesnio poodinio sluoksnio.
„Pavyzdžiui, gana dažna ir daug nerimo sukelianti situacija, kai vaikui pirmą kartą gyvenime nustatomas ūžesys karščiuojant infekcinės ligos metu. Jeigu vaikui pasveikus, gydytojas ūžesio nebegirdi – tai galima vertinti kaip funkcinio ūžesio požymį ir nerimauti nevertėtų.
Tai paaiškinama paprastai – pakilus vaiko temperatūrai, pagreitėja medžiagų apykaita, širdis plaka greičiau ir susidariusios turbulencinės kraujo tėkmės sukelia ūžesį, kuris išnyksta vaikui pasveikus“, – pasakoja vaikų kardiologė.
Įgimtos širdies ydos
Nustačius patologinius širdies ūžesius, būtina kreiptis į vaikų kardiologą, nes po jais gali slypėti rimtesni sutrikimai – įgimtos širdies ydos, kardiomiopatijos, uždegiminės širdies ligos. Įgimtos širdies ydos – tai vaikui iki gimimo susiformavę defektai širdyje ar stambiosiose kraujagyslėse.
„Lietuvoje kasmet gimsta kiek mažiau nei 30 tūkst. naujagimių – apie 300 iš jų nustatoma įgimta širdies yda. Maždaug 30 vaikų operacija būtina naujagimio amžiuje, o 200 vaikų ji atliekama vėliau. Atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį, vaikų kardiologas parenka tinkamą stebėjimo ar gydymo taktiką, esant poreikiui yra bendradarbiaujama su kardiochirurgais“, – pasakoja M. V. Petručionytė.
Laimei, pati širdies ydos diagnozė nereiškia, jog vaikui būtina skubi operacija ir jis serga sunkia liga, kuri turės įtakos tolesniam gyvenimui. Dalis nustatomų įgimtų širdies ydų, pavyzdžiui, nedideli prieširdžių pertvaros ar skilvelių defektai, nėra pavojingos vaiko gyvybei – jos dažnai savaime praeina vaikui augant, tačiau kardiologo stebėjimas – būtinas.
Padaugėjo pandemijos metu
Kita vaikų širdies ligų kategorija – širdies raumens (miokardo) ligos, kurios pasireiškia širdies struktūros bei funkcijos sutrikimais. Ši patologija gali būti genetiškai paveldima, išsivystyti po virusinių infekcijų (gripo, kovido virusų) bei kitų priežasčių, kurios gali likti neaiškios.
„Svarbu paminėti, jog intensyviai sportuojantiems gali išsivystyti širdies raumens sustorėjimas (hipertrofinė kardiomiopatija), todėl būtina stebėti intensyviai sportuojančius vaikus. Išskiriamos kelios kardiomiopatijų rūšys, iš kurių dažniausia yra dilatacinė kardiomiopatija (širdies raumens išsiplėtimas bei širdies funkcijos sutrikimas), galinti pasireikšti bet kuriame vaiko amžiuje.
Kitos širdies ligos yra uždegiminės, pavyzdžiui, miokarditas, kuris dažniausiai išsivysto po persirgtų virusinių infekcijų. Miokarditų ypatingai padaugėjo koronaviruso pandemijos metu, todėl atsiradus tokiems simptomams kaip fizinio krūvio netoleravimas, plakimai, skausmai krūtinėje bei ritmo sutrikimai – būtina pasitikrinti“, – pataria vaikų kardiologė.
Kada reikėtų sunerimti?
„Širdies ūžesiai gali būti pagalbininkai diagnozuojant vaikams širdies patologiją. Tačiau svarbu žinoti, jog ir ūžesio nebuvimas nėra įrodymas, jog širdis tikrai sveika. Pacientai gali turėti mažas ar vidutinio sunkumo ydas, kurios nesukelia ūžesio ir nepasireiškia ankstyvoje vaikystėje – simptomai gali atsirasti tik paauglystėje ar suaugus“, – sako vaikų kardiologė.
Pasak gydytojos, į specialistą kreiptis rekomenduojama pastebėjus šiuos požymius – naujagimis ar kūdikis greitai kvėpuoja, valgydamas greitai pavargsta, pamėlynuoja ar išblykšta, jam prastai auga svoris. Taip pat jeigu vaikas prasčiau toleruoja fizinį krūvį nei bendraamžiai, turi aukštą kraujospūdį, alpsta ar jaučia krūtinės skausmus, ypač fizinio krūvio metu.
Vertėtų sunerimti, jei pastebimi ritmo sutrikimai ar dažnesnė širdies veikla, taip pat jeigu šeimoje yra sergančių įgimtomis širdies ligomis. Jeigu vaikas dažnai serga apatinių kvėpavimo takų ligomis – bronchitu ar plaučių uždegimu – taip pat reikėtų kreiptis į kardiologą, ypač, jei tyrimo metu elektrokardiogramoje pastebimi pakitimai.
„Labai svarbu sutrikimus nustatyti laiku. Modernėjant medicinai, net ir sunkių, tačiau laiku nustatytų ligų gydymo rezultatai – vis geresni. Lietuvoje turime stiprų įgimtų širdies ydų centrą Vilniuje. Svarbu nepamiršti, jog vaikai net ir po operacijų gali gyventi pilnavertiškai, sportuoti bei džiaugtis vaikyste“, – teigia M. V. Petručionytė.