Gegužės mėnuo Europoje, Europos kardiologų draugijos bei Tarptautinio Širdies Aljanso (Global Heart Hub) ir Lietuvos Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos iniciatyva, tradiciškai skiriamas atkreipti dėmesį į gyvenančius su širdies nepakankamumu – viena sunkiausių ir labiausiai alinančių lėtinių ligų.
Būtinas multicentrinis požiūris
Anot Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Vytės Valerijos Maneikienės, šiandien visame pasaulyje laikomasi nuomonės, kad širdies nepakankamumo gydymas ir žmonių, gyvenančių su šia liga priežiūra turi būti organizuojama taikant multicentrinį požiūrį.
„Ką tai reiškia? O gi tai, kad žmogui turi būti paskirtas maksimaliai individualizuotas gydymas. Gydyti širdies nepakankamumą nebėra tik kardiologo užduotis. Kiekvienam turinčiam širdies nepakankamumą turi būti užtikrinta galimybė gauti psichologo, psichiatro, socialinio darbuotojo, taip pat kitų sričių specialistų, jei tokių pagalba jam yra reikalinga, paslaugas“, – tvirtina medikė.
Kardiologė primena, kad širdies nepakankamumas žmogaus neištinka per dieną. Širdis pamažu praranda gebėjimą tinkamai prisipildyti ir išstumti kraują arba, paprasčiau kalbant, ji tiesiog pavargsta plakti. Asmuo pradeda jausti nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, lipant laiptais ar į statesnį kalną jį pradeda varginti dusulys, jausmas tarsi krūtinėje kažkas plazdėtų.
Pacientas neturėtų „pasimesti“ sistemoje
Gydytojai V V. Maneikienei antrina ir Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė bei Tarptautinio Širdies Aljanso (Global Heart Hub) Plėtros ir širdies nepakankamumo tarybos vadovė Aistė Štaraitė. Moteris priduria, kad širdies nepakankamumo gydymas privalo būti kompleksinis, tad labai svarbu, kad visa komanda: gydytojai, slaugytojai, kitų sričių specialistai, pats sergantysis ir jo artimieji veiktų išvien ir darniai.
„Kai kuriose šalyse jau yra kuriama speciali ligos atvejo vadybininko specialybė. Ligos atvejo vadybininkas sergančiam žmogui tampa ta centrine figūra, padedančia nepasimesti informacijos sraute, laiku atlikti reikalingus tyrimus, pasirūpina būtinais vizitais pas gydytojus ir pan. Lietuvoje atvejo vadybininko specialybė yra įsteigta organizuojant onkologinio paciento gydymą ir kai kur šeimos gydytojo institucijoje. Kad ji ateityje atsirastų ir kitiems pacientams, labai trūksta politinės valios, kitokio sprendimų priėmėjų požiūrio“, – teigia A. Štaraitė.
Anot jos, kai žmogus lieka vienas pats su liga, jis sveikatos apsaugos sistemoje tiesiogine to žodžio prasme pasimeta, o sunkią sveikatos būklę suvaldyti tampa gerokai sunkiau ir brangiau. Tuo tarpu, kai yra komanda, ne tik gydytojas kardiologas, iš to išlošia visi – žmogus džiaugiasi geresne savijauta ir gyvenimo kokybe, išvengia sunkių komplikacijų (ar net mirties) ir jas lydinčių hospitalizacijų, vadinasi sutaupomos ir valstybės lėšos.
Dažnai išsivysto dėl kitų sveikatos sutrikimų arba pats juos sukelia
V. V. Maneikienės teigimu, labai svarbu atminti, kad ši itin sunki lėtinė liga pirmiausia pati jau yra komplikacija, kitaip tariant, širdies nepakankamumas yra galima bet kurios kitos širdies ligos pasekmė, tad siekiant šią būklę suvaldyti, gydytojui būtina identifikuoti pagrindinę širdies nepakankamumą sukėlusią priežastį.
„Gyvenantys su širdies nepakankamumu dažnai kenčia ir nuo daugelio kitų gretutinių ligų, pavyzdžiui, nereguliaraus širdies susitraukimų dažnio arba ritmo, aukšto kraujospūdžio, inkstų ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, nutukimo, geležies trūkumo, psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip itin stiprus nerimas ir depresija. Tai – kelios dažniausiai pasitaikančios gretutinės ligos, kurios predisponuoja (skatina) vystytis širdies nepakankamumą, tačiau jų yra ir daugiau. Gyvenimas sergant širdies nepakankamumo gretutinėmis ligomis neretai labai neigiamai paveikia žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, tad norint pasiekti geriausių rezultatų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, labai svarbu jas veiksmingai valdyti“, – akcentuoja kardiologė.
Pašnekovės teigimu, taip pat labai svarbu, kad žmogus, jei tik jis pajėgus priimti, apdoroti ir įsisavinti informaciją, atidžiai vykdytų visas gydytojo rekomendacijas, atsakingai vartotų jam paskirtus vaistus. Jei pats asmuo negali tuo pasirūpinti, jam padėti turėtų jo artimieji. Būtina atminti, kad medikamentinis širdies nepakankamumo gydymas šiandien yra labai pažangus, tad ligą galima sėkmingai ir ilgam stabilizuoti.
Sergant, iš normalių savo veiklos vėžių „iškrenta“ ir kitos organizmo sistemos
Gyvenantiems su širdies nepakankamumu, kardiologė pataria su gydytoju iš anksto kuo detaliau aptarti ir išsiaiškinti visus galimus vaistų vartojimo niuansus, mat šiai ligai stabilizuoti skirti vaistai turi šalutinių poveikių.
„Žmogus turi žinoti, kas būtent ir kodėl jam gali nutikti vienu ar kitu atveju, ir priešingai, kas jo laukia, nevartojant paskirtų vaistų ar šiuos vartojant nereguliariai. Taip jau yra, kad vaistai, skirti stabilizuoti širdies nepakankamumą, turi įtaką arteriniam kraujospūdžiui. Jei pastarasis tampa per žemas, iš normalių savo veiklos vėžių „iškrenta“ kitos organizmo sistemos. Pirmiausia pradeda trikti inkstų veikla – jiems darosi vis sunkiau išvalyti kraują, sureguliuoti, kiek skysčių ir druskų reikia pašalinti su šlapimu. Todėl sergant širdies nepakankamumu, nepaprastai svarbu stebėti savo svorio pokyčius. Kartais svoris organizme gali persiskirstyti, kitaip tariant, svarstyklės gali rodyti tą patį kilogramų skaičių, tačiau skysčiai kūne jau kaupiasi. Žmogus tokiu atveju jaučia sunkumo jausmą, rečiau šlapinasi, todėl būtina sekti, kiek skysčių yra išgeriama ir kiek jų organizmas pašalina“, – pabrėžia V. V. Maneikienė.
Medikė priduria, kad skysčiams organizme neužsilaikyti padeda specialūs vaistai diuretikai, tačiau pradėjus juos vartoti, itin aktualia tampa elektrolitų pusiausvyra, mat kartu su pertekliniais skysčiais iš organizmo pasišalinti gali ir normaliai medžiagų apykaitai itin svarbūs mineralai, tokie kaip kalis, magnis ir kiti.
Gydytoja kardiologė atkreipia dėmesį, kad jei žmogus turi kitų lėtinių gretutinių ligų, pavyzdžiui, serga cukriniu diabetu, širdies nepakankamumas pastarąsias gali itin pabloginti. Širdies nepakankamumas taip pat gali išprovokuoti ir kitokių sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti jausti sunkumą po valgio, skųstis nevirškinimu, pykinimu ar gali apskritai nebeturėti apetito. Visi šie požymiai – tai signalas, kad sutriko kepenų veikla. Širdies nepakankamumą taip pat gana dažnai lydi mažakraujystė, kuri irgi prisideda prie bendros prastos savijautos: žmogui darosi silpna, jis nebeturi energijos, jį kamuoja dusulys.
Širdis ir inkstai – vienas nuo kito priklausomi organai
LSMU Kauno ligoninės gydytoja nefrologė doc. Neda Kušleikaitė-Pere akcentuoja, kad širdis ir inkstai yra tiesiogine to žodžio prasme vienas nuo kito priklausomi organai.
„Inkstai atlieka labai daug svarbių funkcijų: jie ne tik išvalo kraują, bet ir reguliuoja, kiek skysčių ir druskų reikia pašalinti su šlapimu. Be to, jie išskiria medžiagas, kurios veikia kraujospūdį, kraujodarą ir kaulų struktūrą. Įvairios širdies ligos sukelia inkstų ligas, tuo tarpu sergantys inkstai savo ruožtu sutrikdo širdies veiklą. Šie procesai gali išsivystyti ūmiai arba gali progresuoti iš lėto“, – tvirtina N. Kušleikaitė-Pere.
Anot nefrologės, širdies ir inkstų sutrikimas dar kitaip vadinamas kardiorenaliniu sindromu, kai serganti širdis nebepajėgia pakankamai aprūpinti inkstų deguonimi prisotintu arteriniu krauju, tad inkstai nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų. „Esant širdies nepakankamumui, organizmo veninėje sistemoje kaupiasi skysčiai. Paburksta ne tik kojos, bet ir inkstai – šis paburkimas dar labiau apsunkina inkstų darbą. Taigi, inkstai yra suburkę, tačiau arterinio kraujo, kuris juos maitina ir yra būtinas normaliam jų darbui, gauna per mažai. Tuomet jie išskiria mažiau šlapimo, patinimai dar labiau padidėja – taip įsisuka ydingas ratas“, – pažymi medikė.
N. Kušleikaitė-Pere pastebi, kad inkstų ligos nustatomos net iki 63 proc. žmonių, gyvenančių su širdies nepakankamumu. Todėl gydytojai širdies nepakankamumu sergantiems pacientams periodiškai tiria inkstų funkciją. Tuo tikslu yra atliekamas kraujo tyrimas – žiūrima, ar kraujyje nepadidėjęs kreatinino kiekis.
„Kardiorenalinio sindromo gydymas – gana sudėtingas. Geriausių rezultatų pasiekiama tuomet, kai išvien dirba tiek gydytojai kardiologas bei nefrologas, tiek pats pacientas. Vienas pagrindinių gydymo tikslų – palaikyti normalų kraujo ir skysčių kiekį organizme. Dėl to būtina vartoti diuretikus – šlapimo išskyrimą skatinančius vaistus. Šių vaistų dozė, vartojimo dažnumas yra parenkamas individualiai kiekvienam žmogui ir yra koreguojamas priklausomai nuo paciento būklės, kūno svorio pokyčių, šlapimo kiekio ir kitų parametrų“, – paaiškina nefrologė ir priduria, jog labai svarbu prisiminti, kad didelis valgomosios druskos kiekis maiste slopina diuretikų poveikį.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į vaistų nuo skausmo vartojimą gyvenant su širdies nepakankamumu. Dažnai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pav., ibuprofenas, diklofenakas ir kt.) gali pabloginti inkstų darbą. Jei dažnai prireikia šių vaistų, būtina pasitarti su gydytoju – jis padės nustatyti skausmo priežastį, pasiūlys būdų, kaip ją įveikti, rekomenduos inkstams saugesnių nuskausminančių preparatų.
Širdies nepakankamumo ir cukrinio diabeto sąsajos
Kaip tvirtina LSMU Kauno ligoninės gydytoja endokrinologė prof. Džilda Veličkienė, nors 2 tipo cukrinis diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis ir nepriklausomai viena nuo kitos, visgi nustatyta, kad sergantiems cukriniu diabetu, dažniau vystosi aterosklerozė ir jos sąlygotos kitos širdies būklės bei širdies nepakankamumas, tuo tarpu sergantiems širdies nepakankamumu – 2 tipo cukrinis diabetas nustatomas taip pat dažniau nei nesergantiems. Taip nutinka todėl, kad šie žmonės gyvena panašų gyvenimo būdą – turi per mažai fizinės veiklos, suvartoja per daug kalorijų ir nesveiko maisto, todėl jiems vystosi antsvoris ir nutukimas, lipidų apykaitos sutrikimai, atsparumas insulinui, lėtinis uždegimas organizme, o tai skatina ir 2 tipo cukrinio diabeto, ir kraujagyslių aterosklerozės, arterinės hipertenzijos vystymąsi. Šios būklės, ypač per vėlai jas diagnozuojant ir/ar nepakankamai gerai gydant, skatina miokardo infarkto atsiradimą, širdies ritmo sutrikimus ir širdies nepakankamumo vystymąsi.
„Taigi, visi asmenys, sergantys cukriniu diabetu, priskiriami didesnei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai nei nesergantys, nes širdies ligos vystosi 2–4 kartus dažniau. Taip patenkama į „užburtą ratą“ iš kurio ištrūkti labai sunku: viena liga skatina kitos vystymąsi, o būklė tampa dar sudėtingesnė, jei prisideda ir inkstų pažaida, kuri gali vystytis tiek dėl blogai kontroliuojamo cukrinio diabeto, tiek dėl širdies nepakankamumo, tiek dėl pačių inkstų ligų“, – teigia profesorė.
Širdies nepakankamumo rizika ypač išauga, jei bet kurio tipo cukrinis diabetas yra kontroliuojamas blogai, nes organizme dėl to būna ne tik per didelis gliukozės kiekis, ne tik labiau išreikštas lėtinis uždegimas ar labiau išreikštas lipidų apykaitos sutrikimas, bet padaugėja ir kitų toksinių medžiagų. Visa tai ne tik labiau skatina aterosklerozės vystymąsi, smulkiųjų nervų ir inkstų pažaidą, bet ir tiesiogiai toksiškai veikia širdies ląsteles ir dėl to prastėja širdies raumens kraujotaka, atsiranda struktūrinių ir funkcinių širdies raumens pakitimų.
Pagrindinis 2 tipo cukrinio diabeto gydymo tikslas, anot endokrinologės, – apsaugoti žmogų nuo lėtinių cukrinio diabeto komplikacijų, įskaitant ir makrovaskulines komplikacijas, kurioms priskiriamos ir širdies kraujagyslių ligos. Tik tie sergantieji cukriniu diabetu, kurie išvengia diabeto komplikacijų, išsaugo gerą gyvenimo kokybę, darbingumą, ilgesnę gyvenimo trukmę. Tad svarbi ne tik gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, bet ir tinkamas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių valdymas: lipidų apykaitos koregavimas, kūno svorio mažinimas, arterinio kraujospūdžio kontrolė, bei medikamentų parinkimas, kad nebūtų neigiamo poveikio kitos būklės eigai.
„Pavyzdžiui, mes endokrinologai 2 tipo cukriniam diabetui gydyti turime ir vaistus, kurie gali didinti širdies nepakankamumo riziką bei bloginti jos eigą jau sergantiesiems, ir vaistus, kurie šią riziką mažina bei ligos eigą gerina. Verta žinoti ir tai, kad kardiologų skiriami kai kurie vaistai gali turėti įtakos gliukozės apykaitai. Todėl būtinas glaudus kardiologų ir endokrinologų, o dažnai ir nefrologų bendradarbiavimas, minėtų ligų gydymo principų ir vaistų veikimo išmanymas. Tik tada bus įmanoma suvaldyti diabeto komplikacijas, laiku atpažinti cukrinį diabetą, įvairias širdies ligas, širdies nepakankamumą ir laiku skirti individualizuotą tinkamiausią gydymą, galintį sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pažymi profesorė.
Svarbu ne tik vaistai, bet ir dėmesys sau, pakankamas fizinis aktyvumas
Į klausimą, kas gali pagerinti sergančio žmogaus savijautą, visos kalbintos medikės atsako vienodai – pirmiausia būtina atsakingai vartoti paskirtus vaistus, skirti pakankamai dėmesio savo sveikatai: mitybai, fiziniam aktyvumui, miegui, emocinei sveikatai, taip pat reikia reguliariai profilaktiškai tikrintis.
Milžinišką įtaką turi ir psichologinis nusiteikimas, tad jokiu būdu negalima panirti į gailestį sau, o drauge su įvairiais sveikatos priežiūros specialistais, įskaitant ir psichinės sveikatos specialistus, jei reikia, ieškoti pagalbos, naudotis rekomendacijomis, kad skirtų reikiamą gydymą. Šiuo metu bet kurią lėtinę ligą galima stabilizuoti ir pakankamai sėkmingai valdyti. Reikia tik išmokti ir norėti tai daryti. Labai svarbūs yra gyvensenos pokyčiai: tinkamai parinktas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba. Tinkamą fizinį krūvį pasirinkti padeda atliktas fizinio krūvio tolerancijos testas, kurio metu įvertinamas žmogaus pulsas ir jo suvartojamas deguonies kiekis esant fiziškai aktyviam. Taip nustatoma, kokio intensyvumo krūvis sergančiajam yra komfortiškas ir saugus.
Būtina nuolatos dalintis žiniomis apie širdies nepakankamumo profilaktiką ir ankstyvą ligos atpažinimą. Tuo tikslu Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos iniciatyva, palaikant Lietuvos gydytojams kardiologams, šiandien, gegužės 16 dieną Vilniuje vyko švietėjiškas renginys, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumo problematiką Lietuvoje bei jos sprendimo galimybes. Renginyje, kuris vyko Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, veikė kardiologijos informacinis centras, kuriame visi norintys galėjo pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo, atlikti funkcinio pajėgumo testus, pasimatuoti kraujospūdį bei atlikti kraujo tyrimus.