Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistės Kristinos Žukauskaitės, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, 2017 m. mažesnės apimtys registruotos skiepijant nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito infekcijų. Nors skiepijimo mastas išlieka aukštas, tačiau medikai nerimauja, nes ir mažas neskiepytų asmenų skaičius gali sukelti ligos protrūkį.
Vakcinacijos rodiklis vis dar geras, tačiau mažėja
Kad užkrečiamos ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų bendruomenėje, pasak visuomenės sveikatos specialistės, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90-95 proc. tikslinės grupės asmenų.
Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos aukštos skiepijimų apimtys – apie 94-99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse. Nuo 2009 m. iki 2012 m. buvo stebimas žymus visų pozicijų skiepijimo apimčių mažėjimas. Palyginus 2016 ir 2017 metų skaičius, matomas nedidelis apimčių mažėjimas. Pavyzdžiui, nuo difterijos ir stabligės 2016 metais buvo paskiepyti 94,1 proc. 1 metų amžiaus vaikų, o 2017 metais – 93,7 proc. Visuomenės sveikatos specialistė sako, kad dėl neskiepytų asmenų kyla didesnė tikimybė užkrečiamosios ligos protrūkiui.
K. Žukauskaitė sako, kad Lietuvoje, įgyvendinant nacionalines imunoprofilaktikos programas, daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu, naujagimių stablige, difterija. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje mažėja sergamumas tymais, raudonuke, stablige, kokliušu, B tipo Haemophilus influenzae infekcija, hepatitu B ir kitomis vakcinomis valdomomis infekcijomis.
Vadovaujasi nuogirdomis
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Olga Vasiliauskienė sako, kad, kai tėvai nori atsisakyti skiepų, bando diskutuoti, pasiteirauja apie jų turimą informaciją.
„Dažnai tėvų nuomonė paremta emocijomis, nuogirdomis, populiarios televizijos, spaudos ar interneto turinio apžvalgomis. Tuomet bandau kalbėti apie mokslu paremtus medicinos duomenis, kartu išsiaiškinti, kas bus geriausia vaikui, nes sveikas vaikas yra mūsų bendras tikslas“, – sako šeimos gydytoja.
Pasak jos, neskiepytų vaikų prieš penkiolika ar dvidešimt metų buvo vienetai. Dažniausiai neskiepijami būdavo dėl medicininių indikacijų, o dabar neskiepytų vaikų padaugėjo.
„Nežinau ar tai priklauso nuo „ekologiško“ gyvenimo būdo, kai stengiamės sveikai gyventi, maitintis, atsisakyti rizikos veiksnių savo sveikatai. Man regis, pamirštame, kad vakcina ir yra ta priemonė, kuri apsaugo nuo rizikos susirgti pavojinga liga. Tai patvirtinta jau XIX amžiuje“, – tikina O. Vasiliauskienė.
Skiepai apsaugo ne tik vaiką, bet ir aplinkinius
Šeimos gydytoja O. Vasiliauskienė sako, kad tėvai, priimdami sprendimą, turėtų susimąstyti, ar atsisakydami skiepo nerizikuoja vaiko sveikata. „Ar mūsų įsitikinimas, pasipriešinimas, asmeninė nuomonė nepakenks vaiko sveikatai? Ar mes žinome, kas tai yra stabligė, difterija, kokliušas, meningitas bei kitos ligos ir jų sukėlėjai, kurie egzistuoja aplink mus ir mūsų vaiką?“ – sako gydytoja.
O. Vasiliauskienė prisimena, kaip vaikystėje užsikrėtė tymais. Tuo metu skiepų nuo jų nebuvo. Gydytojai iki šiol atmintyje įstrigusi niežtinti, skaudanti oda, ašarojančios akys, karščiavimas bei šviesos baimė.
„Buvo labai blogai, nes prisimenu tai visą gyvenimą. Džiaugiuosi, kad mano vaikai paskiepyti ir išvengė šios ligos. Bet vėl atsiranda pacientų su šios ligos simptomais, nes padaugėjo neskiepytų.
Raudonukė, kitiems, gal ir nebaisi virusinė liga, bet jei užsikrečia besilaukianti moteris, jai gresia persileidimas ir vaisiaus žūtis. Reikia prisiminti, kad rizika susirgti padidėja ne tik jūsų vaikui, bet ir aplinkiniams“, – tikina šeimos gydytoja.
Gydytoja papasakojo apie situaciją, kai jos pacientė, vaikų neskiepijanti mama, kartu su visa šeima persirgo kokliušu. „Jie dvi savaites vartojo antibiotikus, o aš galvojau, kiek dar šalia jų esančių žmonių turėjo taip pat vartoti vaistus ir ieškoti ligos priežasčių?“ – pasakoja O. Vasiliauskienė.
Gydytojos teigimu, reikia susimąstyti ne tik apie savo vaiko sveikatą, bet ir apie pažeidžiamiausias grupes – nėščiąsias, ligonius, sergančius lėtinėmis ligomis, bei suaugusius, kurie pamiršo po tam tikro laiko pakartotinai pasiskiepyti.
Daugelis tėvus gąsdinančių mitų taip ir lieka moksliškai nepatvirtinti
O. Vasiliauskienė sako, kad 90-aisiais metais, pasirodžius straipsniui apie tiomersalio įtaka autizmo išsivystymui, pasaulis sukluso ir pasidalino į dvi grupes, kurios pradėjo tyrinėti iškeltą hipotezę.
„Nei vienas mokslinis darbas ar per daugelį metų atliktos metaanlizės (visų mokslinių straipsnių apžvalgos ir išvados) nepatvirtino, kad tiomersalis tikrai sukelia autizmą“, – tikina gydytoja.
Pasak ULAC skelbiamos informacijos, kitas mitas yra esą kūdikiai yra per maži, kad būtų skiepijami. Kūdikiui gimus, mikroorganizmai užsėja naujagimio odą, virškinamąjį traktą, viršutinių kvėpavimo takų gleivines, kitas terpes. Tai natūralus procesas, ir naujagimio imuninė sistema tam puikiai prisitaikiusi, nes pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų ir antikūnų.
Šeimos gydytojos O. Vasiliauskienės teigimu, kai kurie tėvai bijo skiepyti vaikus, kurie serga alerginėmis ligomis, astma, alerginiu rinitu, dermatitu. Gydytojos teigimu, tokius vaikus skiepyti reikia, nes jie net yra imlesni tam tikroms ligoms. Tokiems vaikams ypač reikalinga, pavyzdžiui, pneumokokinė vakcina, kuri apsaugos nuo sunkių pneumokokų sukeliamų ligų formų.
ULAC skelbia, kad dar nemažai tėvų tiki, kad užsikrėsti natūraliu būdu yra geriau nei skiepytis. Teisinga manyti, kad „natūrali“ infekcija dažnai sukelia geresnį imunitetą nei vakcinacija. Natūrali infekcija dažniausiai sukelia imunitetą po vieno infekcijos epizodo, o vakcinos gali reikėti kelių dozių. Pavyzdžiui, difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito B ir poliomielito vakcina yra skiriama mažiausiai tris kartus.
„Tačiau skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra už imunitetą mokama kaina. Už vakcinaciją tai kelių injekcijų sukeltas nepatogumas ir kartais skaudanti ranka. Už kiekvieną natūralią infekciją – dažniausiai kaina yra gerokai didesnė. Natūralios poliomielito infekcijos sukeltas paralyžius, psichinio vystymosi sulėtėjimas po natūralios Hib infekcijos, kepenų sutrikimai po natūralios hepatito B infekcijos, kurtumas po natūralios parotito infekcijos ar pneumonija po natūralios vėjaraupių infekcijos yra didelė už imunitetą sumokama kaina“, – rašo Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Ji taip pat pastebi, kad neretai vakcinos siejamos su artrito, išsėtinės sklerozės ir ilgalaikių (lėtinių) neurologinių sutrikimų atsiradimu. Tačiau, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė dažnai prasideda paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. Taigi, jeigu kuria nors vakcina yra skiepijami paaugliai ir jauni suaugusieji, kai kuriems jų po vakcinacijos išsivystys išsėtinė sklerozė. Kai kuriems išsėtinė sklerozė gali išsivystyti tuoj po vakcinacijos ir atrodys, kad šie įvykiai yra susiję.
Tačiau, D. Razmuvienės teigimu, vienintelis būdas nustatyti, ar vakcina sukelia išsėtinę sklerozę, būtų ištirti išsėtinės sklerozės dažnumą tarp tų, kurie buvo paskiepyti ir tarp tų, kurie paskiepyti nebuvo. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo atlikti keli tyrimai, ir visuose buvo padaryta ta pati išvada: išsėtinės sklerozės dažnumas tarp tų, kurie buvo paskiepyti ir tarp tų, kurie paskiepyti nebuvo, buvo toks pat.
„Taigi, kodėl vakcinos yra kaltinamos dėl visų šių problemų? Kai vaikai ar suaugusieji suserga, mes visada desperatiškai ieškome priežasties. Jei randame aiškią, konkrečią priežastį, tada mes bent jau galime padėti kitiems žmonėms išvengti to, nuo ko kenčiame patys. Nerasta aiškių išsėtinės sklerozės, autizmo, smurtavimo, staigios naujagimių mirties sindromo, padidinto aktyvumo, Alzheimerio ligos ir daugelio vėžinių susirgimų priežasčių. Tačiau nusivylimo išliejimas kaltinant vakcinas ir neturint jokių akivaizdžių įrodymų, kad vakcinos yra problema, tik sukels pavojų mūsų vaikams“, – tikina D. Razmuvienė.