Jaunimas linkęs nepastebėti ligų
„Pasitikome ją oro uoste ir ji atrodė baltai mėlyna, liga akyse matėsi, nė tyrimų nereikėjo daryti. Įsitvėriau į duris, kad nenukrisčiau, ją pamačiusi, dukra atrodė tikrai baisiai. Vėliau tyrimai tai patvirtino – rodikliai normą viršijo šimtus kartų“, - pasakojimą pradeda pašnekovė.
Rasa mena, kad pirmieji tyrimai buvo pribloškiantys – dukters kūne net 68 proc. buvo išplitusios navikinės ląstelės. „Visur - smegenyse, dantyse, kraujyje“, - vardijo ji.
Moteris šypsosi nesuprasdama – ar jų šeima „pritraukia“ gerus žmones, tačiau per visą dvejų metų laikotarpį juos supo vien gero linkintys, padedantys žmonės, gydytojai.
„Sėdžiu ant sofos, galva ūžia – nežinau, kur kreiptis, kokius tyrimus daryti dukrai, juk visur eilės. Tačiau mūsų nuostabus gydytojas suorganizavo, kad jau kitą dieną būtų atlikta kompiuterinė tomografija. Atėjom be siuntimo, be kyšių – tiesiog gydytojams rūpėjo mūsų vaikas“, - apie sunkų laikotarpį kalba kaunietė.
Rasai įstrigo vienas incidentas – kai vėliau dukra gulėjo sostinės ligoninėje, visiškai iki tol nepažįstama moteris leido jai pagyventi tuščiame bute Vilniuje, o vėliau geradarė nepriėmė nė cento net už komunalines paslaugas. Ji ir šiandien paskambina, paklausia, kaip laikosi dukra.
Visgi sunku buvo ne tik mamai. Dar didesnis smūgis – jos atžalai.
„Iškart kai buvo atlikti tyrimai, dukrą paguldė į Kauno klinikas. Ieva gulėjo tris dienas nusisukusi į sieną ir verkė, jai buvo toks stresas... Ji manė, kad jai šiaip limfmazgiai padidėję, gal koks uždegimas ir antibiotikai viską išspręs. Dukra parskrido Kalėdų dieną, o jau sausio trečiajai buvo nusipirkusi bilietus atgal skristi – ji nė nenumanė, kaip stipriai susirgo“, - pasakoja Rasa,
Mama mena klaususi gydytojų, kaip galima nepastebėti 3-4 stadijos vėžio. Jų atsakymas paprastas – jaunimas nekreipia tiek dėmesio į sveikatą, dirba, mokosi, „įjungę variklį visu pajėgumu nesupranta, ar čia dėl nuovargio taip jaučiasi, ar kas rimčiau“.
Gydytoja Regina Pileckytė tėvus ramino, kad jaunas organizmas stipresnis, tad nereikia prarasti vilties – jų dukra galinti įveikti ligą. O iššūkių buvo nemažai – dvigubas chemoterapijos krūvis, naujausi vaistai, dienos ir naktys ligoninėje.
Kai Rasa pasidomėjo, kiek kainuoja tokie vaistai, jai ir rankos nusviro: „galvojau, ką čia greičiau pardavus – namus, sklypus“. Tačiau merginos gydymas moderniausiais vaistais tėvams nieko nekainavo.
Judėti pirmyn skatina optimizmas
Ligos eiga buvo labai banguota, kai vienu metu atrodė, kad gydymas sėkmingas, ji smogė dvigubai.
„Kai liga atsinaujino po metų, prireikė ir psichologo pagalbos. Viena psichologė Vilniuje mums aiškino, kad ligos grįžimas yra net baisesnis nei pirmasis diagnozės išgirdimas. Manai pasveikęs, o viskas bumerangu grįžta dar sunkiau. Nusivili savimi ir labai sunku rasti jėgų nepasiduoti, tikėti savimi, gydytojais“, - pasakojo Rasa.
Merginai vėžys mutavo į kaulus. Gydytojai perspėjo, kad jai bet kada gali lūžti stuburas.
„Iš niekur nieko savaitgalį dukrai lūžo raktikaulis – nieko nedarant. Dukra sako, mama, skauda kaklą. Nuvykome į ligoninęs priėmimo skyrių, sako, lūžęs raktikaulis. Būtent tada ir pastebėjo staigią mutaciją į kaulus. Visi kaulai buvo korėti. Kauno medikai sureagavo žaibiškai, vėl operacija, vėl gydymas“, - tęsė istorija mama.
Gydytojai pripažino, kad vienintelė išeitis – ieškoti giminingo donoro ir atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, kitaip dukra nepasveiks. Per 3 mėnesius donorą surado Lenkijoje. Transplantacija jau atlikta sostinėje.
„Po operacijos gydytojas sako – jei gerės, tai greitai, tačiau jei blogės – tai irgi žaibiškai. Tokia liga jaunam organizmui būna labai dramatiška – arba labai pavojinga, arba greitai atsitraukianti. Mano mamai irgi tokia liga, ji 6 metus ištempė, viskas judėjo labai lėtai, o čia – ne“, - pasakojo Rasa.
Po transplantacijos mergina vėmė, viduriavo, temperatūra tris-keturias dienas buvo 40 laipsnių Celsijaus.
„Santariškėse praktiškai gyvenome, bet viskas praėjo pakankamai gerai. Literatūroje baisiau aprašyta. Dukrai vis kartojau – tu tik neskaityk tų visų forumų, ką ten rašo“, - atviravo pašnekovė.
DNR tyrimai parodė, kad merginos 11 ląstelė yra mutavusi. Vadinasi, nors ji dabar jaučiasi puikiai, niekada negalima visiškai atsipalaiduoti, liga gali vėl grįžti. Tačiau šeima dabar apie tai negalvoja.
„Džiaugiesi, bet turi tuo pačiu metu išmokti susigyventi su liga. Dukra nusprendė toliau vykti mokytis. Tiesa, sakė, netikri draugai atsisijojo – kai kurie ją išmetė iš feisbuko. Mano dukra uždara, ji nenori apie tą ligą galvoti, jos priminti, tai taip ir judame tolyn“, - atsiduso mama.
Ieva svajoja savo gyvenimą dabar susieti su pagalba kitiems – galbūt įsidarbinti senelių namuose ar savanoriauti pagalbos vargstantiems organizacijoje.
Tai – vyresnio amžiaus liga
Lėtinė limfoleukemija dar vadinama smulkių B limfocitų limfoma ar lėtine limfocitine leukemija – viena iš lėtinių limfoproliferacinių ligų rūšių, jai būdingas subrendusių limfocitų skaičiaus didėjimas kaulų čiulpuose, limfoidiniame audinyje bei periferiniame kraujyje. Santariškių klinikų Bendrosios hematologijos skyriaus vedėja, gydytoja hematologė Regina Pileckytė aiškino, kad tai dažniausia Vakarų šalyse pasitaikanti leukemija, kuri yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Sergamumo pikas ~70 metų.
„Liga išsiskiria tuo, kad ji ne visiems pacientams yra kliniškai reikšminga, kartais ligą nustatome atsitiktinių kraujo tyrimų metu – būna padidėjęs bendras leukocitų ir limfocitų skaičius. Trečdaliui pacientų ši liga išvis neprogresuoja per visą gyvenimą ir gydymo jiems nereikia. Tačiau yra kita dalis pacientų, kuriems jau diagnozės metu liga yra pažengusi, reikalingas gydymas. Likusiam trečdaliui nuo ligos nustatymo liga progresuoja per kelis metus“, - aiškino specialistė.
Lėtinės limfoleukemijos (LLL) tikslas – ją „sukontroliuoti“, pasiekti visišką remisiją, tačiau LLL linkusi atsinaujinti. Ligos priežasties niekas nežino, tačiau sergančiųjų pirmos eilės giminaičiai turi kelis kartus didesnę riziką susirgti.
„Liga vyksta taip: ima nekontroliuojamai gamintis limfocitinės ląstelės ir jos gyvena ilgiau nei turėtų pagal visą ląstelės biologiją. Tada jos ima kauptis, pirmiausia – kaulų čiulpuose, ir išstumia normalias kraujodaros ląsteles. Kraujo tyrimuose matome augantį bendrą leukocitų skaičių limfocitų sąskaita. Ligos pradžioje tai gali būti vienintelis nuokrypis kraujyje, vėliau ima mažėti ir kitų kraujodaros ląstelių – eritrocitų, hemoglobino, atsiranda mažakraujystė. Gali mažėti ir trombocitų“, - vardijo gydytoja.
Kiti požymiai – padidėję limfmazgiai (kakle, pažastyse), pilvo diskomfortas dėl blužnies padidėjimo.
„Šios merginos atvejis yra vienetinis, nes, kaip minėjau, tai yra vyresnių žmonių liga. Padidėję limfmazgiai kakle, pilve, padidėjęs leukocitų kiekis ir absoliuti limfocitozė leido spręsti apie LLL, tačiau iš pradžių dar reikėjo detalesnių tyrimų, nes panašiai gali atrodyti ir infekcija. Tada daromas specifinis kraujo tyrimas“, - aiškino R. Pileckytė. Merginos tyrimai iš Kauno buvo atsiųsti ir į sostinę patikslinimui, nes buvo sunku patikėti, kad LLL smogtų tokiai jaunai pacientei.
Merginai imtas taikytis standartinis, vienas efektyvesnių gydymo būdų – chemoterapija.
„Specialiu molekuliniu metodu įvertinta, kad minimali lygtinė liga yra praktiškai neigiama, kas rodo gerą ligos kontrolę, tačiau pabaigus gydymą liga grįžo labai greitai – atsirado kaulų skausmai, įvyko raktikaulio lūžis“, - pasakojo ji.
Pacientei tam tikra prasme pasisekė – tuo metu buvo vardinė programa moderniam vaistui, taikinių terapijai. Šis gydymas duoda trumpalaikę ligos kontrolę, tad buvo nuspręsta persodinti kaulų čiulpus. Viskas vyko pagal planą.
„4 mėnesius merginą gydžius naujuoju vaistu, liga buvo suvaldyta. 2016 m. balandį atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Anksti kažką sakyti, tačiau pacientė jau metus laiko turi pilną ligos kontrolę. Suderinus du modernius gydymo būdus pasiekėme tikimybę, kad pacientė bus sveika“, - džiaugėsi gydytoja.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.