Ėjau į lovą, kojos linko ir tiesiog nukritau. Rankos, kojos dreba, pasikelt negaliu. Žmona pakišo pagalvę po galva, kaimynė iškvietė greitąją“, - apie lemtingą įvykį DELFI pasakojo Alvydas Galatiltis.
68-erių pacientą nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose.
„Viską atsimenu iki operacijos, bet tie prisiminimai labai prasti – jaučiausi itin blogai. Skausmas plito į dešinę pusę, toks jausmas, kad būtum žvyro pripiltas. Suklijavo mane. Prireikė dar vienos operacijos po to. Kai atsibudau, tai kaip naujas žmogus dabar jaučiuosi“, - pasakojo garbaus amžiaus vilnietis.
Ilgą laiką rūkęs Alvydas gyrėsi jau 18 dienų nerūkantis.
„Dabar jau teks mesti, kur dingsiu“, - juokėsi jis.
Paciento likimą tiksliai iliustruoja ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo Audriaus Širvinsko citata.
„Ant stalo jis gulėjo su nuliniu spaudimu, nieko nedarant jis būtų miręs. O dabar praėjus valandai po operacijos jis pabudo it sveikas – su normaliu spaudimu, šnekantis. Tai tarsi iliustruoja du ryškius kontrastus – baigtis gali būti arba labai gera, arba labai prasta. Šį atvejį galima aprašyti kaip atmintinę kiekvienam – ką daryti tokioje situacijoje“, - atvirai pripažino A. Širvinskas.
Aneurizma yra tiksinti bomba
„Pacientas pas mus pateko, atrodytų, dėl paprasčiausių pilvo skausmų. Priėmimo skyriuje ultragarsu apžiūrint ligonį pastebėta pilvo aortos aneurizma. Atlikus kompiuterinės tomografijos angiografiją išryškėjo tikroji skausmų priežastis – plyšusi pilvo aortos ir klubinės arterijos aneurizma“, - DELFI aiškino RVUL kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius.
A. Širvinskas papildė, kad paciento būklė iki operacijos buvo labai banguojanti: nuo sąmoningos iki šokinės.
„Angiografijos tyrimo rezultatai reiškė, kad žmogus galėjo bet kuriuo momentu prarasti sąmonę ir nukraujuoti. Padarius kraujo tyrimą, paaiškėjo, kad paciento kraujas labai skystas ir reikia krešumą koreguoti. Netrukus pacientas prarado sąmonę – įvyko pakartotinis pilvo aortos plyšimas. Pacientas prarado sąmonę ant operacinio stalo, anesteziologai pakoregavo spaudimą ir pakėlė iki minimalios normos palaikyti smegenų funkcijas. Tada ir buvo stentuotas ir uždarytas kraujavimo šaltinis. Tik uždarius pilvo aortos aneurizmą pacientas iškart atgavo spaudimą. Procedūros metu matėme, kad paciento kraujagyslių sistemoje nėra spaudimo ir tik išjungus aneurizmą, viskas pradėjo judėti – atsirado spaudimas. Galėjome gyvai stebėti pokyčių dinamiką“, - džiaugėsi A. Širvinskas.
Gydytojų teigimu, didžiausia bėda ta, kad iki pacientui plyšus aneurizmai šis nė nežino ją turintis.
„Aneurizma yra kaip bomba. Tarsi išsipūtusi padanga, kuri vieną dieną, esant didesniam krūviui, sprogsta. Kraujagyslių atveju tas krūvis yra padidėjęs kraujospūdis. Įvykus plyšimui prasideda didelis kraujavimas, dažnu atveju – mirtinas“, - sakė A. Mackevičius.
Lemiamos 15 minučių
Dažniausia aneurizmų plyšimo priežastis – arterinis kraujospūdis, tačiau aneurizmų vystymąsi net 70 proc. lemia aterosklerozė.
„Kraujagyslė pučiasi, sienelės plonėja ir vieną dieną nebeatlaiko. Šis pacientas anksčiau tirtas dėl širdies koronarinių susirgimų, tačiau į šią kraujagyslių bėdą neatkreipta dėmesio. Pačiam beveik neįmanoma nustatyti sau anerizmų, reikia tyrimų – elementarios pilvo organų echoskopijos. Klubinės arterijos bėdas neretai nustato urologai, atliekantys taškinę echoskopiją“, - teigė A. Mackevičius.
Tokios būklės pacientams laikas yra esminis faktorius.
„Tos pačios dienos vakare apie 20.00 val. pacientas vėl tapo sąmoningas, kalbantis ir skausmų nebekenčiantis žmogus. Nors tai jau gerai žinoma, bet šis pavyzdys dar kartą įrodo, kokia žmogaus būklė gali būti nestabili ir kaip greitai medikai privalo reaguoti. Jeigu būtume uždelsę bent 15 minučių, deja, bet nebebūtume galėję nieko pakeisti.
Šios operacijos sėkmė nėra atsitiktinumas, mes tam iš anksto sistemingai ruošiamės. Komunikacija tarp skirtingų sričių gydytojų – kraujagyslių chirurgų, intervencijos radiologų, radiologų, anesteziologų, skubios pagalbos skyriuje dirbančių specialistų padeda užtikrinti šį procesą. Teikti skubią pagalbą reiškia atsakingą ir detalų pasiruošimą prieš operaciją. Pasiruošęs procedūrai turi būti visada, apgalvojęs, ką darysi esant vienam ar kitam atvejui“, - kalbėjo A. Širvinskas.
Operacijai pasirinktas ypatingas metodas
Aortos aneurizma yra nenatūralus, patologinis aortos spindžio išsiplėtimas. Jis atsiranda kuomet aortos sienelė susilpnėja - dėl aterosklerozės, infekcijos, uždegimo, traumos ar amžiaus degeneracijos, biocheminio ląstelių senėjimo.
„Aorta, pavyzdžiui, yra iki 2 cm diametro, jei ji išsiplėtusi daugiau nei 3 cm – tai jau vadiname aneurizma. Rizika plyšti atsiranda esant didesniam diametrui. Vyrams rekomenduojama „tvarkyti“ kraujagysles, kai šių diametras viršija 55 mm, o moterims – nuo 50 mm. Kai diametras siekia 60 mm – rizika plyšti per vienerius metus yra net 10 proc.“, - aiškino A. Mackevičius.
Gydytojas kraujagyslių chirurgas Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas doc. dr. Kęstutis Laurikėnas paaiškino, kad šio paciento pilvo aortos rekonstrukcija atlikta moderniu endovazalinės chirurgijos metodu per kirkšnies arteriją, chirurginius veiksmus kontroliuojant specialiu rentgeno apartu.
„Tai žymiai greitesnė ir mažiau trauminė procedūra pacientui. Aortos protezai, naudojami šios procedūros metu, yra sudėtingesni negu siuvami atviru būdu. Aortos protezas yra plonytis, suspaustas, kad būtų galima įvesti per kirkšnies arteriją, nes pilvo aorta žymiai platesnė. Speciali technologija leidžia jau patekus į aortą vamzdeliui išsipūsti“, - sakė K. Laurikėnas.
Per pastaruosius trejus metus Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje tai jau šeštoji tokia procedūra ir visos jos buvo sėkmingos.
„Lietuvoje, be RVUL atvejų, sėkmingai pritaikytų plyšusios aortos aneurizmos gydymo atvejų endovazalinės chirurgijos būdu, neteko aptikti. Tai gana naujas, bet, deja, dar mažai taikomas gydymo metodas minėtai patologijai. Manau, jog šis metodas, plačiau jį įdiegus klinikinėje praktikoje, turi gražią ateitį“, - prognozavo pašnekovas.
Operacija pacientui nieko nekainavo ir 8.400 eurų kainuojantis stentgrafas pilnai kompensuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Svarbi profilaktika
Jeigu žmogus nežino, kad turi aneurizmą, tai sužinos apie savo ligą tik jai plyšus. Iš anksto galima žinoti tik profilaktiškai besitikrinant. Jeigu aorta yra išsiplėtusi, tai tik laiko klausimas, kada plyš. Sunkių daiktų kilnojimas, aukštas kraujospūdis provokuoja aneurizmos plyšimą.
„Aterosklerozė yra medžiagų apykaitos sutrikimas. Kiekvienas žmogus su amžiumi arterijų pokyčius išgyvena. Šios ligos profilaktika – tirti cholesterolį, laikytis bent minimalios dietos. Padidėjęs lipidų kiekis gali kauptis arterijos sienelėje. Beveik pas visus vyresnio amžiaus žmones galima atrasti aterosklerozės plokštelių arterijų sienelėse tik klausimas, ar jos jau siaurina ir reikšmingai silpnina kraujagyslę ar tik miega sienelėje ir palaipsniui didėja“, - atvirai dėstė doc. dr. Kęstutis Laurikėnas.
Gydytojo manymu, Lietuvoje gyvena keliasdešimt tūkstančių šešiasdešimtmečių ir norint, kad kiekvienas profilaktiškai tikrintųsi, daugiau dirbti turi visa medicinos visuomenė.
„Situaciją žymiai palengvintų poliklinikų raginimas žmones tikrintis. Juk dabar echoskopus ir kompiuterinius tomografus turi kone kiekviena poliklinika, tai galbūt todėl ankstesniame amžiuje ir yra aptinkama ši liga. Pagal atliktų operacijų statistiką, pacientų todėl ir daugėja, o jų amžius vis jaunėja.
Per metus Lietuvoje kraujagyslių chirurgijos skyriuose užfiksuojama vidutiniškai po 50 atvejų, kai plyšta pilvo aorta. (Duomenys gauti pagal Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos ataskaitas). Mirštamumas, plyšus pilvo aortos aneurizmai, yra labai didelis. Tyrimai skelbia, kad jis siekia 17 – 50 proc. Todėl tikimybė, kad po šios operacijos žmogus išgyvens dar yra sąlyginai maža. Todėl labai džiaugiamės naujų techonologijų taikymo galimybe šios gyvybei pavojingos patologijos gydyme“, - reziumavo pašnekovas.