„Kasdien jaučiau vis stipresnį skausmą po šonkauliais ties saulės rezginiu, – pasakoja vyras. – Kai nebegalėjau visiškai valgyti, supratau, kad taip neturėtų būti, todėl kreipiausi į gydytojus.“
Kauno klinikose, įtarus žarnų nekrozę, diagnozės patikslinimui budėjimo metu pilvo chirurgai pacientui skubiai atliko diagnostinę operaciją. Kaip teigia doc. Linas Velička, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas, esant žarnyno nekrozei, kito būdo patvirtinti diagnozę nėra, tik chirurginė intervencija. Jonui diagnozuota lėtinė žarnyno išemija.
„Pasaito arterijų ir pilvinio kamieno susiaurėjimas nustatomas 6–29 proc. pacientų, o amžius – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Lėtinė žarnyno išemija – pavojinga liga. Uždelsus ir atvykus į gydymo įstaigą, jau esant žarnų nekrozei, mirtingumas gali siekti net iki 90 proc.“, – pasakoja doc. L. Velička
Siekiant atstatyti sutrikusią žarnyno kraujotaką, pirmo pasirinkimo gydymas – pažeistų arterijų kraujotakos atstatymas minimaliai invaziniu rentgeno intervenciniu būdu, tačiau jos pacientui nebuvo galima atlikti dėl labai stipriai aterosklerozės plokštelių pažeistos aortos. Nuspręsta pacientui atlikti operaciją ir implantuoti dirbtinę kraujagyslę. Kadangi Jono būklė buvo sunki, o dėl kraujotakos nepraeinamumo sutriko žarnyno barjeras, procedūros teko laukti apie tris savaites.
„Sutrikus žarnyno barjerui, žarnyne esančios bakterijos patenka už jo ribų, sureagavo paciento uždegiminiai rodikliai, – teigia doc. L. Velička. – Iš pradžių taikėme gydymą antibiotikais, kad uždegiminiai rodikliai sumažėtų, o tada jau galėjome atlikti kraujotakos atstatymo operaciją.“
Atliekant operaciją, Kauno klinikų medikai susidūrė su keliais iššūkiais – maksimaliai sumažinti dirbtinės kraujagyslės infekavimosi pavojų, nes ja bus atlikta kraujo apylanka ir atstatyti kraujotaką iš karto dviejuose arteriniuose baseinuose – pilvinio kamieno ir viršutinės pasaito arterijos. Šalia techninio operacijos sudėtingumo, Jonui buvo diagnozuota kelių vainikinių arterijų liga, kuri didino infarkto riziką operacijos metu.
„Džiaugiamės, kad operacija pavyko sklandžiai. Jos metu atstatyta kraujotaka žarnyną ir kepenis maitinančios kraujagyslės, – sako docentas. – Šiuo metu pacientas jaučiasi gerai, išvyko į namus ir ruošiasi į sanatoriją.“
Grįžęs į namus, Jonas džiaugiasi sustiprėjusia sveikata.
„Galiu valgyti, nebeskauda, todėl nereikia vartoti skausmą malšinančių vaistų, – šypsosi vyras. – Noriu padėkoti visam Kauno klinikų personalui – gydytojams, gydytojams rezidentams, slaugytojams, pagalbiniams darbuotojams, už išsaugotą mano sveikatą.“
Gydytojai primena, kad pajutus pirmuosius lėtinės žarnyno išemijos simptomus – ūmų skausmą valgant ar pavalgius, nedelsti ir atvykti gydytojo apžiūrai. Tik laiku diagnozavus ligą, galima išgelbėti paciento gyvybę ir išvengti skaudžių ligos pasekmių.