Keisti gyvenimo būdą ir atsisakyti bent vieno žalingo įpročio – niekada nevėlu. Su tai įrodančiais pavyzdžiais kone kasdien susiduriantis dr. Andrius Pranculis pranešime žiniasklaidai pabrėžia, kad šiuolaikinės technologijos ir medikų patirtis bus bereikšmiai, jei žmogus neįsiklausys į paprastus, bet neretai gyvybę gelbstinčius patarimus.
„Kol žmonės nesuserga, tol ir tas žodis „prevencija“ jiems labai tolimas, juk kiek žmonių miršta taip ir nespėję atvykti iki ligoninės! Todėl mes, gydytojai, labai norėtume, kad visų pastangos šviečiant visuomenę sveikatos klausimais duotų daugiau vaisių ir sumažintume tokią prastą insulto statistiką“, – interviu metu atviravo Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas.
– „Panevėžyje – stebuklui prilygstanti operacija“, „Panevėžio ligoninėje atlikta unikali operacija padėjo išgelbėti paciento inkstą“ – tai antraštės tekstų, kuriuose aprašomi jūsų darbai. 2010-aisiais atlikote pirmąjį aneurizmos stentavimą, naudojant srovės nukreipiklį, 2016 m. jums pavyko pirmą kartą Baltijos šalyse stentuoti plyšusią pilvinę aneurizmą, o dar po trejų metų atlikote lėtinės miego arterijos okliuzijos atidarymą. Ir dabar, žinau, į interviu atėjote tiesiai iš operacinės, kur pacientui atliktas miego arterijų stentavimas. Kuo ši intervencija svarbi?
– Pacientus, kuriems atliekamas stentavimas, galima suskirstyti į dvi grupes. Tuos, kuriems įvyko galvos smegenų insultas, pasireiškė neurologiniai simptomai, tokie kaip svaigimas, alpimai, arba įvyko praeinantysis smegenų išemijos priepuolis ar kt. Kita didelė pacientų grupė – žmonės, kuriems numatyta atlikti širdies operacijas.
Minėto paciento koronarinės arterijos buvo labai pažeistos, tad pasirinktas stentavimas, šiuo atveju saugesnis ir galintis duoti geresnį efektą metodas už atvirą miego arterijos operaciją. Visi šie ligoniai ištiriami dėl miego arterijos susiaurėjimo ir šiuo atveju atlikus echoskopinį tyrimą rasti reikšmingi miego arterijos susiaurėjimai. Jų negalima ignoruoti ir reikia išplėsti prieš atliekant širdies operaciją, nes po operacijos žmogų gali ištikti masyvus insultas, sukeltas kraujotakos nepakankamumo. Bet kokia operacija, turint susiaurėjusias galvos kraujagysles, yra didelė rizika.
Šio paciento atveju buvo susiaurėjusios abi miego arterijos – vienos pusės susiaurėjimas siekė 70 proc., kitos – net 90 proc. Insulto žmogus dar nepatyręs, tačiau turi suplanuotą operaciją, todėl prieš ją reikėjo imtis saugumo priemonių. Yra toks Vilizijaus (arba gyvybės) ratas, kuris sujungia visas 4 smegenų arterijas į vieną bendrą baseiną ir gali perskirstyti (patiekti) kraują visoms keturioms smegenų arterijoms (t.y. aprūpinti krauju visas smegenis) netgi užakus vienai, dviems ar net trims magistralinėms smegenis maitinančioms (slankstelinėms ir vidinėms miego) arterijoms. Kartais žmogus nieko nežinodamas be insulto gyvena net užsidarius ar susiaurėjus kone visoms arterijoms, o kartais pakanka daug mažesnio susiaurėjimo ir įvyksta insultas. Tai labai individualu, bet svarbu pabrėžti, kad idealų gyvybės ratą turi tikrai ne visi, tad kliautis sėkme čia nederėtų.
Įvykus insultui kiekvienas daugiau nei 50 proc. siekiantis susiaurėjimas yra neabejotinai svarbus.
– Norėtųsi iškart patekti į antrąją grupę ir apie savo kraujagyslių prastą būklę sužinoti iš anksto, o ne įvykus insultui.
– Manau, prieš didesnes širdies operacijas būtina ištirti visų rizikos grupių pacientų (galvos) kraujagysles. Kad nebūtų taip, jog širdies chirurgas sako, puikiai atlikau operaciją, o pacientas „liko be smegenų“. Negali operuoti vieno organo, neatsižvelgdamas į viso kūno sveikatą ir galimus padarinius. Į žmogų – pacientą – reikia žiūrėti kompleksiškai, individualiai.
Visgi profilaktiškai, jei nėra jokių skundų, nebus atliekamos didelės apimties (pavyzdžiui, širdies) operacijos – žmogaus kraujagyslės nėra tiriamos. Žmogaus organizmas jau būna prisitaikęs gyventi esamomis sąlygomis ir kartais geriau nieko ir nekeisti. Pakanka vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
– Papasakokite plačiau apie stentavimą – kas jo metu yra atliekama? Ar ši procedūra – intervencinės radiologijos ateitis?
– Stentavimas yra saugi intervencija, kurios tikslas yra įvesti į kraujagyslę stentą – mažą, išplečiamą, panašų į tinklelį vamzdelį, kuris arterijoje veikia kaip atrama ir padeda išlaikyti arteriją atvirą, palaikant įprastą spindį. Įprastai stentavimas atliekamas dviem keliais – per kirkšnies arteriją įvestą kateterį arba naujesniu metodu – per radialines rankos arterijas. Tam ir šiandien naudojau žemo profilio miego arterijos stentą. Visa procedūra atliekama rentgeno kontrolėje. Neretai per kirkšnį įvesti stento neįmanoma dėl pažeistų ar per siaurų arterijų. Daugelio pacientų atvejų svarbu tai, kad įvedimo metu galima keisti stento poziciją, atitraukiant ir įstatant, kur reikia, o minėto stento konstrukcija yra iš pintų nitinolio vijų, kas suteikia jam lankstumo ir forma geriau prisitaiko prie kraujagyslių, stentas turi išplatėjimus gale, jais geriau priglunda. Stentavimo procedūros metu pacientui suleidžiami kraują skystinantys bei kiti reikalingi vaistai, nes miego arterija labai susijusi su širdies ritmo reguliacija.
Nors yra ir sudėtingesnių intervencijų nei stentavimas, kad ir galvos smegenų arterijų aneurizmų embolizacija, bet stentavimui ypač svarbi gydytojo kvalifikacija ir patyrimas. Vienas neteisingas veiksmas gali lemti insultą ar kitą komplikaciją. Paradoksalu, kad šios intervencijos esmė yra išvengti insulto, o bedarant jis gali įvykti. Čia klaidų negali būti ir net padarius šimtą stentavimo operacijų viena komplikacija yra neleistina. Mano nuomone (ir tai patvirtinančiais moksliniais tyrimais), stentavimas daugeliui pacientų yra tinkamesnė procedūra nei atvira operacija, bet čia kritiškai svarbu nedaryti klaidų. Dėl to stentuoti pradedantiems gydytojams yra be galo svarbus tikslus atlikimas ir patyrusio gydytojo priežiūra.
– Ar stentas žmogaus organizme lieka visą likusį gyvenimą?
– Taip, tačiau yra galimas, jei reikia, pakartotinas tos pačios kraujagyslės vietos išplėtimas. Patirtis leidžia stentą įstatyti teisingai iš pirmo karto ir visam laikui. Skirtingai nuo miego arterijos operacijos stentavimo metodika nuolat tobulėja. Tam galime pateikti ir vakar dienos atvejį – pacientas rūkė kone visą gyvenimą, jo kraujagyslės beveik aklinai „užsikišusios“, užkalkėjusios. Per kirkšnį pasiekti tikslą buvo neįmanoma, tad jei tą dieną nebūčiau turėjęs konkrečiai tam tinkančio „Roadsaver“ stento, būčiau sakęs, kad mano galimybės išsemtos. Tad, matote, čia susiduria tiek specialisto įgūdžiai, tiek reikalingos priemonės, technika.
Pacientas jau kitą dieną ar, stentavimą atliekant per ranką, kad ir tą pačią dieną gali vykti namo. Jei žmonėms leistų rinktis, turbūt visi norėtų, kad jiems būtų atlikta kuo mažiau invazyvi, labiau tausojanti operacija. Tuo metu specialistų nuomonės šiuo klausimu dar išsiskiria, bet, kaip minėjau, visa sėkmė ir procedūros reputacija priklauso nuo ją atliekančio gydytojo.
– Vienas iš keturių suaugusiųjų kada nors patirs insultą, o sulaukus 60 metų insulto rizika padidėja 5 kartus. Akivaizdu, kad jūs padarysite viską, kad pacientas būtų išgelbėtas ir operatyviai „pastatytas ant kojų“. O kas yra pacientų rankose? Kaip išvengti šios ligos?
– Insulto prevencija yra be galo paprasta – sveikas gyvenimo būdas, o į tai įeina ir sveika mityba, saugus cholesterolio kiekis, judėjimas, kraujospūdžio priežiūra, taip pat labai svarbu nerūkyti arba, jei jau rūkote, rasti jėgų ir motyvacijos mesti šį žalingą įprotį. Tai, kad šie patarimai tokie paprasti ir lemia, kad žmonės neretai neįsiklauso, tikisi kažkokio stebuklingo rakto, o insulto, kaip ir daugelio kitų ligų atveju, priežastys yra paprastos. Kol žmonės nesuserga, tol ir tas žodis „prevencija“ jiems labai tolimas, juk kiek žmonių miršta taip ir nespėję atvykti iki ligoninės! Visi žino apie „auksinę valandą“, kaip svarbu greitai atvykti į gydymo įstaigą, tačiau ar susimąstote apie tuos žmones, kurie, pavyzdžiui, insulto metu yra vieni ir fiziškai nesugeba pakelti telefono? Jie gali ir nesuprasti, kad jiems prasidėjęs insultas. Arba nebegalėti kalbėti. Todėl mes, gydytojai, labai norėtume, kad visų pastangos šviečiant visuomenę sveikatos klausimais duotų daugiau vaisių ir sumažintume tokią prastą insulto statistiką.
– Jei medikams pavyksta išgelbėti žmogų po insulto ar pacientas šią galimybę priima kaip būtinybę keistis? Ar kraujagyslės imlios pokyčiams ir geba „sveikti“, pakeitus gyvenimo būdą?
– Ryte turėjau pacientą, kuriam prieš kurį laiką plyšo aneurizma ir įvyko kraujavimas į galvos smegenis. Aneurizmų priežastys, nors jos yra laikomos įgimtomis ir laikui bėgant gali didėti ir plyšti, labai panašios kaip ir insultų atveju – aukštas spaudimas, rūkymas, stresas. Vyras po šio incidento atsisakė žalingų įpročių, rūpinasi sveikata ir šiandien jis atrodo išties gerai, o tai patvirtina ir tyrimai. Tai tik paprastas pavyzdys, kad pradėti rūpintis savo sveikata niekada nėra vėlu.
– Trečdalis tų, kuriems diagnozuojamas insultas, miršta. O kaip likę du trečdaliai? Ar jiems pavyksta pilnai grįžti į ankstesnį gyvenimą?
– Šiandien medikai jau gali iš galvos smegenų arterijos ištraukti trombą, turime įvairias priemones, kuriomis galima atstatyti galvos smegenų arterijų ar kaklo arterijų praeinamumą. Kalbant apie insultus reikia kalbėti ne tik apie mirtis, bet ir apie insulto pasekmes – mūsų turimi įrankiai ir žinios leidžia pasiekti, kad mažiau žmonių gyvenimų būtų invalidizuoti, kad žmonės galėtų grįžti į savo gyvenimus. Šiuolaikiškas gydymas tikrai daugeliui leidžia grįžti į normalų gyvenimą. Džiugu ir tai, kad ši metodika yra taikoma visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurie turi atitinkamą įrangą ir specialistus.