„Spengimas – toks dažnas ir bjaurus reiškinys, kad klausimų dėl jo priežasčių kyla daug. O kai kyla klausimai, žmonės kreipiasi į draugus, kaimynus ir internetą ir padaro išvadas, kurios – ne visada teisingos“, – tikina A. Unikauskas.
Pasak jo, spengimas ausyse – garsų pasekmė: į ausį sklinda garsas, kuris virpina ausies būgnelį. Virpesys perduodamas į ausies sraigę, kurios viduje tarp membranų yra skystis. Nuo vibracijų skystis pradeda judėti ir dirginti klausos ląstelių plaukelius. Pastarieji viską transformuoja į elektros impulsą, kuris perduodamas į smegenis.
Spengimą ausyse kartais teigia girdintis ir O. Vyšniauskas. „Kartais po įtempto darbo atrodo, kad ausyse zyzia aukštos įtampos laidai. Jis būna tylus, galiu užmigti, prabudus jo jau nebūna. Bet jis atsiranda po krūvio“, – sako dainininkas.
Jis sako, kad spengimas dingsta pailsėjus gamtoje: „Pastebėjau, kad jei nuvažiuoju į gamtą, kelias valandas praleidžiu valtyje, medžioklėje, spengimo negirdžiu. Ramybė ir tyla nuima tą garsą. Ačiū Dievui, kai dainuoju, jokių blogų simptomų nesu pajutęs. Jaučiu tik žiūrovus ir tai, ką dainuoju.“
A.Unikausko teigimu, spengimą ausyse gali sukelti aterosklerozė ir kitos kraujagyslių ligos: „Dėl aterosklerozės į tam tikras smegenų dalis, kurios atsakingos už garso suvokimą, patenka per mažai kraujo. Todėl tam tikra dalis garso suvokiama kaip triukšmas.“
Gydytojas neigia dažnai girdimą teiginį, kad spengimas ausyse – liga. Pasak jo, tai tik ligos simptomas, kurį išgydyti galima tik gydant nustatytą ligą. „Kai kuriais atvejais, žinant ligą, galima padėti žmogui. Tačiau ne visada įmanoma šią priežastį nustatyti, tuo labiau operuoti ar skirti spindulinę terapiją“, – tikina jis.
Taip pat manoma, sako A. Unikauskas, kad spengimas kyla dėl sieros kamščių ausyse. Tačiau dėl šio kamščio žmogus pradeda prasčiau girdėti, o spengimas ausyse su tuo nesusijęs. Gydytojas pataria atsisakyti ausų krapštukų, dėl kurių dažniausiai susidaro sieros kamščiai – vietoje jų geriau naudoti švelnesnes priemones.
„Labai paplitusi hipotezė, kad naudojantis mobiliuoju telefonu, jo magnetinė spinduliuotė veikia ausį ir pradeda spengti ausyse“, – teigia A. Unikauskas ir sako, kad tokiame teiginyje gali būti dalis tiesos.
„Australijoje atlikto tyrimo metu buvo lyginami žmonės, kurie dažnai ir retai naudojasi mobiliaisiais telefonais. Tiems, kurie mobiliaisiais telefonais naudojasi apie 5 val. per dieną, triukšmas ausyse būna padidėjęs. Bet kai mobiliaisiais telefonais naudojamasi beveik du kartus daugiau, spengimas ausyse dingsta“, – tikina jis.
Pasak profesoriaus, tyrimo duomenimis mažiau valandų mobiliaisiais telefonais besinaudojantys žmonės dažnai telefoną prispaudžia ausimi prie peties ir jiems įsitempia kaklo raumenys – dėl to atsiranda ir spengimas ausyse. Tie, kurie prie telefono praleidžia iki 10 val. per dieną, dažniau naudojasi laisvų rankų įranga ir problemos išvengia.
Spengimas ausyse gali būti ir vartojamų vaistų šalutinis poveikis. „Manoma, kad šią problemą gali sukelti beveik bet kokie vartojami vaistai ir preparatai: antidepresantai, antibiotikai, diuretikai, vaistai nuo uždegimo ir skausmo. Jei jums paskirti vaistai ir po jų vartojimo atsiranda spengimas ausyse, būtinai pasitarkite su savo gydytoju“, – pataria A. Unikauskas.
Gydytojas skatina nedelsti – spengimas ausyse nėra liga, tačiau jo nereikia ignoruoti: „Jis gali signalizuoti apie pavojingas ligas, tokias, kaip aterosklerozė, cukrinis diabetas, net praneša apie insulto riziką. Taigi, jei jus dažnai aplanko nemalonus vidinis garsas ausyse, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.“
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.