„Prostatos vėžį mirtingumu lenkia plaučių vėžys, tačiau labai didelė dalis vyrų vyresniame amžiuje susiduria su prostatos vėžiu. Mūsų šalyje veikia nemokama prevencijos programa, skirta anksti aptikti šį vėžį. Deja, šios programos efektyvumas nėra itin didelis, nes vyrai nesinaudoja galimybe ir neskuba tikrintis“, – Seimo konferencijoje sakė Jurgita Sejonienė.
Seimo narė ragino nebijoti ir nuvykti į patikros programą.
„Pats tyrimas, pats procesas kartais laikomas nemaloniu, gėdingu. Bet tai nėra tiesa. Diagnozuoti ligą, rūpintis savo sveikata yra labai svarbu. Liga paliečia ne tik tave, bet ir visą tavo šeimą. Kuo anksčiau gydoma, tuo geresnė gyvenimo kokybė vyrui ir visai jo šeimai“, – sakė J. Sejonienė.
Apie 2 200 vyrų kasmet sužino šią diagnozę
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas, kuris pats patyrė šią ligą, Paulius Rakštys, pasakojo, kad prostatos vėžys yra itin klastingas, dažnai nerodo jokių simptomų, todėl vyrai nesirūpina. Kai simptomai atsiranda, būna jau vėlu.
„Šio klausimo negalime palikti, nes lietuvių populiacija nedidelė, o kasmet dėl šios ligos netenkame apie 500 vyrų. Apie 2 200 vyrų kasmet sužino šią diagnozę“, – kalbėjo P. Rakštys.
P. Rakštys sakė, kad vyrai privalo sudalyvauti prevencijos programoje, nes kasmet ši programa taip ir lieka neišnaudota iki galo.
„Elementarus prostatitas, kuris gali atsirasti pasėdėjus ant šalto akmens, ar išsimaudžius šaltame vandenyje, po to išsivysto ir prostatos vėžys“, – kalbėjo P. Rakštys.
Jei nuo 50 metų atsiranda problemų dėl lytinių santykių – gresia infarktas
Gydytojas urologas Robertas Adomaitis taip pat pabrėžė būtinybę tikrintis.
„Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri egzistuoja Lietuvoje, yra vienintelė nacionalinė programa Europoje ir pasaulyje, skirta šios ligos diagnostikai. Nėra viskas taip blogai, vadinasi, turime didesnes galimybes nei kiti žmonės“, – sakė gydytojas.
Didžioji dalis onkologinių ligų gydymo pažeidžia vaisingumą. Tačiau, pasak R. Adomaičio, lietuviai turi geras galimybes tapti tėvais, nes Lietuvoje siūloma išsaugoti vaisingas ląsteles prieš pradedant chemoterapiją, operacijas ir panašiai.
Tokiu atveju užšaldomi spermos mėginiai ir vėliau panaudojami pagalbiniam apvaisinimui, jei to prireikia.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad vyro gebėjimas pasiekti erekciją yra labai jautrus indikatorius, ar vyras turi širdies ir kraujagyslių ligų.
„Jei vyresniame nei 50 metų amžiuje atsiranda problemų turėti lytinių santykių, pirmiausia reikia pagalvoti, kad gal už 3 metų bus ir infarktas. Taigi, reikia rūpintis lytiniu gyvenimu, ir pastebėjus bet kokias problemas reikia kreiptis ne tik pas urologą, bet ir pas kardiologą, kad pasitikrintumėte, ar negresia infarktas“, – sakė R. Adomaitis.
Pasak gydytojo, jei žmogaus numatoma gyvenimo trukmė pagal jo sveikatą yra bent 10 metų ar daugiau, prostatos vėžys šiam vyrui yra aktuali tema, mat per šiuos metus jis gali išsivystyti.
„Per 10 metų vyras gali ir susirgti, ir pajausti simptomus. Jeigu jūs planuojate gyventi 10 metų ar daugiau, jums reikia pasitikrinti dėl prostatos vėžio“, – kalbėjo R. Adomaitis.
Profilaktikos programa Lietuvoje prasideda nuo 50 metų amžiaus pas šeimos gydytoją, arba nuo 45 metų, jei šeimoje tėvas ar broliai sirgo prostatos vėžiu.
„Kada nustoti tikrintis – kai jūsų sveikata suprastėjo tiek, kad nėra užtikrintumo, kad gyvensite 10 metų. Pagal kalendorių sustojama 70 metų. Ši programa padarė tikrai daug gerų darbų Lietuvoje. Pats pikas buvo 2008 metai, tada per metus buvo nustatoma virš 4 tūkstančių prostatos vėžio atvejų per metus. Vėliau dėl programos sergamumas sumažėjo“, – pasakojo gydytojas.
Pasak jo, dabar užleisto, nepastebėto prostatos vėžio Lietuvoje daug mažiau. Dažniausiai šia programa naudojasi didžiųjų miestų vyrai.
„Nepamirškite, kad jūsų tėvai galbūt gyvena kaime, galbūt broliai gyvena kaime. Pakvieskite juos pasitikrinti“, – sakė R. Adomaitis.
Kiek anksčiau portalui „Delfi“ Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas pasakojo, kad kaulų skausmai gali būti užleisto prostatos, kitaip – priešinės liaukos vėžio požymis, kuomet liga jau metastazavusi.
„Dažniausiai skauda stuburą arba dubens kaulus, bet gali būti ir viso skeleto nelokalizuoti skausmai. Lietuvoje tokius specifinius simptomus pajaučia gal 10–12 proc. visų naujai nustatomų pacientų. Turbūt neapsiriksiu sakydamas, kad gal du trečdaliai visų pacientų yra asimptominiai. Kitaip šnekant, jie nieko nejaučia, tik prevencinės programos rėmuose jiems randamas padidintas PSA (prostatos specifinio antigeno, – aut. past.) rodiklis“, – paaiškino profesorius.
Kartais padidintas PSA rodiklis nustatomas ir tada, kai pacientai pas urologus patenka dėl šlapinimosi sutrikimų. Aiškinantis, kas trukdo šlapintis, čiuopiama prostata, patikrinamas PSA rodiklis. Jeigu jis didesnis, tiriama dėl vėžio.
Kiti prostatos vėžio simptomai:
– šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja
– šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo
– šlapinimosi metu skauda
– šlapimas kraujingas (šis simptomas nėra dažnas)