Visa tai, žinoma, dėvint specialiai jam pasiūtą smokingą ir su martiniu rankoje, kuris pats spėja susiplakti, kol nušoki. Netikiu, kad dauguma vyrų iš kino išeina užsimanę šių dalykų, nes jie žino, kad jų gyvenimas puikus ir paprastas, o filmo realybė – tik fikcija.
Sportinės kelnės vietoj smokingo, alus vietoj martinio. Skamba geriau, tiesa? Vis dėlto, žiūrėdami pornografinius filmus, vyrai linkę mažiau abejoti vaizduojamu turiniu, ypač jaunesni ir nedaug seksualinės patirties turintys. Penis kaip dilbis, o lytinis aktas paprastai trunka kaip futbolo rungtynės. Paprastai, bet čia ir esmė – ne realiai. Apie vidutinį varpos ilgį jau kalbėjome kiek anksčiau, skyriuje apie varpą. O kiek laiko varpa vidutiniškai praleidžia vaginoje nuo įsiskverbimo iki sėklos išsiliejimo? Ir čia vidutinis vokietis retai kada pasiekia futbolo rungtynių trukmę, net nesulaukia kito kėlinio arba reklaminės pertraukėlės. Vidutiniškai būtų kaip tik penkios minutės. Toli gražu ne kiekvienas vyras, kuriam ir tos penkios minutės atrodo per ilgos, turėtų sunerimti. Gal daugelį visiškai tenkina dvi ar trys minutės. Vertinti reikėtų labai individualiai. Nekalbant jau, žinoma, apie moteriškąją pasitenkinimo pusę. Kai sperma reguliariai išsilieja nepraėjus nė vienai lytinio akto minutei, jau verta suklusti. Kartais ejakuliacija įvyksta net prieš įsiskverbiant į makštį.
Jei taip nutinka kartkartėmis, nieko tragiško, moteris net gali didžiuotis galinti taip jaudinančiai veikti savo partnerį. O šis, beje, labai svarbu, neturėtų per daug sukti galvos dėl to ir jokiu būdu negalvoti, kad susimovė.
Kartais priešlaikinis spermos išsiliejimas įvyksta intymiai bendraujant su nauja partnere, po ilgesnio susilaikymo nuo lytinių santykių arba bandant naują sueities pozą. Gal nuskambės šiek tiek neromantiškai, tačiau prie kai kurių dalykų, kaip, pavyzdžiui, naujos partnerės, priprantama, o seksualinis susižavėjimas blėsta. Priešlaikinę ejakuliaciją gali skatinti ir vaistai ar alkoholis, arba kaip tik veikti priešingai. Svarbu su partnere apie tai kalbėtis dar prieš pajuntant psichologinį diskomfortą, nes panašiais atvejais būtent jis tampa rimčiausia problema.
Vėliausiai, pradėjus gydyti šį sutrikimą, vienaip ar kitaip vis tiek turi būti įtrauktas ir partneris. Yra ir saviterapijos technikų, kurias galima taikyti namie. Pačias pirmąsias sukūrė žmogaus seksualumo tyrinėtojai Viljamas Mastersas ir Virdžinija Džonson, apie kurių darbą ir gyvenimą JAV net sukurtas labai dėmesio vertas televizijos serialas. Jie atrado suspaudimo (angl. Stop-squeeze) metodiką, pagal kurią artėjanti ejakuliacija sustabdoma pirštais lengvai spustelėjus varpos galvutę, o tada lytinis aktas tęsiamas toliau. Alternatyva galėtų būti sustabdyti lytinį aktą tada, kai juntama ejakuliacijos grėsmė, o vėliau tęsti.
Kai kuriais atvejais protinga taikyti ir elgesio terapiją. Šios dilemos apskritai net nebūtų, jei po orgazmo ir ejakuliacijos vyrų neapimtų visiškas lytinis abejingumas, vadinamasis refrakcinis laikotarpis, kai vyras kurį laiką nebegeba patirti orgazmo. Kai kuriems vyrams šioje fazėje bet koks lytinis stimuliavimas, pavyzdžiui, liečiant varpą, net nemalonus. Visai kitokia moterų atsipalaidavimo fazė – ji dažniausiai prasideda daug vėliau, o iki tol moteris gali patirti net keletą orgazmų. Yra dalykų, apie kuriuos gamta nepagalvojo, o ir evoliucija jų nepertvarkė. Tačiau čia gali padėti medikai. Be minėto elgesio terapijos metodo, nuo priešlaikinės ejakuliacijos galima gydyti ir vietiniu anestetiku – tepalu ar geliu. Šie preparatai lengvai apmarina varpos galvutę, taip vilkindami orgazmą ir ejakuliaciją. Galite rasti ir prezervatyvų, kurie jau sutepti tokiu geliu. Jei gelį naudojate be prezervatyvo, svarbu, kad laiku jį nuplautumėte, nes priešingu atveju ir moters klitoris bei makštis pasidarys nejautrūs, kas dažniausiai visai nebūtų pageidautina. Jei nuo priešlaikinio spermos išsiliejimo negelbsti nei elgesio terapija, ne tepalai, galima bandyti gydyti tabletėmis, kurios, tiesą sakant, iš pradžių buvo sukurtos kaip antidepresantai.
Vis dėlto galiausiai reikia, kad geriausios kokybės būtų pats produktas – spermatozoidai. Kokia ta jų kokybė, galime patyrinėti per mikroskopą.
Sperma pro didinamąjį stiklą
Retas vyras ateina į urologo kabinetą ir pasako, kad jo spermai kažkas negerai. Dažniausiai sunerimsta pacientai, kai joje pastebi kraujo pėdsakų. Beveik puse visų atvejų jokios priežasties nepavyksta rasti, o kraujas kažkada tiesiog dingsta, truputį panašiai, kaip ir kraujuojant iš nosies. Jei vis dėlto spermoje kraujo pėdsakų būna ilgesnį laiką, būtini nuodugnesni sėklidžių ir prostatos tyrimai. Tačiau kraujas spermoje nieko nepasako apie tikrojo produkto kokybę.
Kai nepavyksta susilaukti vaikų, dažniausiai reikia spermogramos, t. y. mikroskopinio spermos tyrimo. Jos prireikia ir priešingu atveju, po sterilizacijos, kai perrišami vyro sėkliniai latakai, norint patikrinti, ar į ejakuliatą išties daugiau nepatenka spermatozoidų.
Pirmiausia patyrinėkime normalią spermą. Vidutiniškai viena porcija jos yra nuo dviejų iki šešių mililitrų. Savaime suprantama, svarbu ir tai, kada įvyko paskutinis išsiliejimas, nes prireiks kažkiek laiko, kol sandėliukai vėl prisipildys. Išoriškai sperma yra pilkšvai baltos spalvos, drumzlinoka, o pasitaikantis gelsvas atspalvis irgi nėra nenormalus. Po kurio laiko gryname ore drebutinė spermos konsistencija keičiasi ir suskystėja. Praktiškas patarimas: jei spermos pateko ant gaktos plaukų, rekomenduočiau nebandyti nuplauti jos šiltu vandeniu, nes joje esantys baltymai iškart sukietėja, panašiai, kaip kiaušinio baltymas keptuvėje, ir taip atsiranda baltų, bjaurokų, sunkiai nuplaunamų gumulėlių. Vėsesnis vanduo čia būtų daug geriau. Tačiau dar labiau varginanti gali būti alergija spermai, tiesa, pasitaikanti gana retai, pirmiausia, moterims. Nuo spermos joms gali prasidėti šienligę primenantys simptomai. Paprasčiausias prevencijos būdas būtų naudoti prezervatyvus. Jei vis dėlto planuojate nėštumą, ši priemonė, savaime suprantama, nelabai tinka. Alergiją sukelia ne spermatozoidai, o tam tikras baltymas, kurio yra kiekvieno vyro ejakuliate, todėl partnerio nereikėtų keisti, tai nepadėtų.
Bandant suformuluoti kokį nors mokslinį teiginį apie spermą, neužtenka pauostyti, o paragauti, laimė, taip pat neprireiks. Šen mikroskopą! Visai taip, kaip anuomet, kai apie jį pasvajodavau per biologijos pamokas. Prieš paimant spermos mėginį, vyrui rekomenduojama 3–5 dienas susilaikyti. Paprastai reikalingi du mėginiai skirtingu metu, nes savybės gali labai skirtis. Prieš pradedant tyrinėti pro didinamąjį stiklą, dar pamatuojamas spermos pH. Šis rodiklis turėtų būti apie 7,2–8,0, kad spermatozoidai išgyventų rūgščioje makšties terpėje.
Svarbiausia spermatozoido dalis – galva su joje esančiu ląstelių branduoliu, kuriame toliau perduodama genetinė informacija, kaupiama chromosomose. Be 44 „normalių“ chromosomų, kurios yra visose mūsų ląstelėse, yra ir dvi lytinės chromosomos. Moterys turi dvi X, o vyrai po vieną X ir Y chromosomą. Kad būtų saugiau, mūsų ląstelėse jos būna poromis. Tik spermatozoidai ir kiaušialąstės chromosomų porų neturi, čia jų yra po vieną, t. y. 22 plius X chromosoma moteriškosiose kiaušialąstėse arba plius X ar Y chromosoma spermatozoiduose, kad abiem būtų paprasčiau susijungti. Taigi, vaiko lytį lemia spermatozoidas. Prie spermatozoido galvutės yra kiek mažesnė jungiančioji dalis, kurioje yra kažkas panašaus į variklį, varantį ilgą ploną uodegėlę. Stebėtina, kokiu greičiu juda mažieji bičiukai, be to, plaukimo technika čia irgi ne mažiau svarbi.
Pasitaiko spermatozoidų, kurie plaukia labai greitai, bet tik ratu, ir tokių, kurie iriasi labai lėtai, bet tiesiai. Geriausi, žinoma, yra tie greičiausi, kurie iškart keliauja tikslo link. Kai kurie spermatozoidai gali būti sulipę su kitais, kas irgi kokybės jiems nesuteikia. Kraštutiniais atvejais gali susiformuoti milžiniškas spermatozoidų gumulas, o aplink laisvai plaukiojančių vos keletas. Tai gali sukelti chaosą, įsivaizduokite, kaip atrodytų pradinukai klasėje, jei visi būtų stipriai susikibę į didžiulį būrį – nepavyktų nei nueiti pasmaguriauti ledų, nei papramogauti parke. Viename spermos mėginyje turėtų būti mažiausiai 39 milijonai spermatozoidų. Jų tikrai neskaičiuoja prasižengę medicinos studentai, pirmiausia suskaičiuojamas nedidelės spermos dalies kiekis, tada gautas skaičius padauginamas iš viso tūrio.
Apskritai mažiausiai 32 proc. visų spermatozoidų turėtų būti pakankamai judrūs ir bent 4 proc. – normalios sandaros, tada spermograma laikoma normalia. Taigi, net jei 96 proc. visų Jūsų spermatozoidų būtų deformuoti, Jūsų sperma vis tiek būtų normali, jei visa kita veikia sklandžiai. Jei ne, vaikų susilaukti gali būti sunkoka.
Volker Wittkamp. Žemiau juosmens viskas gerai? Urologo užrašai. Iš vokiečių kalbos vertė Asta Dvilaitienė. – Vilnius: Briedis [2019]. – 256 p.
VISKAS, KĄ PRIVALO ŽINOTI VYRAI (IR MOTERYS)!
Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Sveikatos enciklopedija“ naujieną – vokiečių urologo Volkerio Wittkampo knygą „Žemiau juosmens viskas gerai?“. Joje autorius atsako net į tokius klausimus, kurių neišdrįstumėte užduoti.
„O ką tie urologai veikia?“ – dažnai anapus kabineto durų tenka išgirsti V. Wittkampui. Moterims lankytis pas ginekologą yra savaime suprantama, o vyrai urologo duris praveria tik tada, kai jau labai blogai. Autorius vyrams primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, ir išsklaido su šia medicinos sritimi susijusias baimes.
Kam iš tiesų reikalinga prostata ir ką daryti susidūrus su prostatos ligomis? Kaip išvengti priešlaikinės ejakuliacijos ir įveikti erekcijos sutrikimus? Kaip pažinti lytiniu keliu plintančių ligų simptomus? V. Wittkampas šioje knygoje dalijasi šmaikščiomis istorijomis iš savo profesinės patirties ir skaitytojams (bei skaitytojoms!) nesudėtingai pasakoja apie vyrų fiziologinius procesus – kaip funkcionuoja varpa, prostata, šlapimo pūslė ir jos sistema. Jis pataria, ką reikėtų daryti, jei kažkas ten, „apačioje“, vyksta ne taip, kaip turėtų.