„Su omikron atėjimu turėjome turbūt didžiausius ligoninėje dėl COVID-19 gydytų vaikų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tik dabar po truputį ima jaustis atoslūgis“, – portalui „Delfi“ sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė daktarė Inga Ivaškevičienė.
Ji pridūrė, kad pastaruoju metu į ligoninę vis dažniau patenka ir gripu sergantys vaikai. Kai kuriomis dienomis šių pacientų būna netgi daugiau nei užsikrėtusių COVID-19. Šiuos daktarės žodžius patvirtina ir naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Kaip pirmadienį pranešė NVSC, praėjusią savaitę dėl gripo Lietuvos ligoninėse gulėjo 36 pacientai, iš jų net 35 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių – nutukimas
Nors vaikų, sergančių COVID-19 infekcija, padaugėjo, į intensyvios terapijos skyrių jų patenka ne tiek ir daug.
„Dažniausiai jie turi gretutinių ligų. Vienas iš dažniau pasitaikančių rizikos veiksnių, kuris labai gerai žinomas, yra nutukimas. Dažnai antsvoris sunkina vaikų ligos eigą“, – neabejojo gydytoja, pridūrusi, kad nors nutukusių vaikų Lietuvoje yra daug, laimė didžioji dalis jų koronavirusine infekcija praserga lengviau.
Taip pat, anot pašnekovės, į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių dažnai patenka vaikai, turintys ir kokių nors gretutinių ligų.
„Tokių vaikų, kurių būklė būtų ypatingai sunki vien dėl COVID-19, kai iki to jie augo ir vystėsi normaliai, bent jau Santaros klinikose neturėjome, – sakė I. Ivaškevičienė. – Į intensyviosios terapijos skyrių vaikai patenka, kai be COVID-19 jie serga kita infekcine ar lėtine liga. Tada ši kombinacija iš karto sunkina jų būklę.
Bet visą laiką yra klausimas, kodėl jie iš tikrųjų pateko į intensyviosios terapijos skyrių. Ne visą laiką jie patenka dėl to, kad sunkiai serga COVID-19. Kartais būna, kad sunkiai serga kita liga ir papildomai diagnozuojama COVID-19“.
Liga nusinešė vaikų gyvybes
Linkstama manyti, kad omikron atmaina sukelia tarytum lengvesnę ligos eigą, vis dėlto pastaruoju metu koronavirusas nusinešė kelių mažamečių gyvybes. Iš viso nuo COVID-19 ligos mirė penki vaikai iki 19 metų. Du mirę berniukai nesulaukė nė 9 metų. Vienas jų tebuvo 1 metų amžiaus.
Daktarė I. Ivaškevičienė nesiryžo komentuoti, kas galėjo nulemti, kad per pastarąjį pusmetį mirė tiek vaikų, nes tai nebuvo jos pacientai, tad apie jų ligos eigą medikė jokių duomenų neturi. Tačiau ji spėjo, kad taip galėjo atsitikti, nes infekcija visuomenėje labai išplito.
Tą pačią prielaidą darė ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.
„Mirusieji nepilnamečiai, deja, tik patvirtina faktą, kad, kai virusas plačiai plinta, kai daug žmonių užsikrečia, atsiras tų, kurie sirgs sunkiai. Tarp jų bus netgi vaikučiai.
Jau buvo žinoma iš kitų šalių, kad taip, deja, pasitaiko. To mes sulaukėme ir Lietuvoje. Ir ateityje, ko gero, to neišvengsime“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Baisioji komplikacija
Vaikų gydytoja I. Ivaškevičienė pasakojo, kad ne mažesnė bėda už pačią COVID-19 infekciją yra neretai po jos nepilnamečius užklumpantis dauginis uždegiminis sindromas.
„Su vaikais gali atsitikti visaip. Jie gali persirgti visiškai lengvos eigos infekcija, bet vėliau išsivysto ta baisioji komplikacija – dauginis uždegiminis sindromas. Šia komplikacija sergantys vaikai kelia nerimą ir jų yra nuolat.
Žiūrint iš pediatrinės perspektyvos, dauginis uždegiminis sindromas turbūt yra rimtesnė situacija negu pati COVID-19 liga ūmios infekcijos metu. Vaikai, sergantys dauginu uždegiminiu sindromu, labai dažnai patenka į intensyviosios terapijos skyrių, jų būklės tikrai būna rimtos ir sunkios. Tai tikrai kelia nerimą, bet niekur nuo to nepasislėpsi“, – apgailestavo gydytoja.
Paklausta, kam gresia dauginis uždegiminis sindromas, pašnekovė sakė, kad rizikos grupių nėra.
„Vieni pirmųjų mūsų pacientų buvo tokie, kurių tėvai net nežinojo, kad vaikai persirgo COVID-19 liga – labai lengvai pati infekcija praėjo. O paskui staiga, po 2–3 savaičių – komplikacija ir niekaip negali nuspėti, kuriam iš tų vaikų tai bus, kuriam ne – kol kas to nežinome. Nėra konkrečiai žinomų veiksnių, kurie didintų arba mažintų riziką“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Šiuo sindromu, pasak pašnekovės, serga įvairaus amžiaus vaikai: „Turėjome ir kūdikių, ir 17-mečių paauglių, kurie praktiškai yra suaugusieji. Kai kuriose šalyse šis sindromas apibūdinamas kaip galimas iki 21 metų. Bet pas mus jis vadinamas pediatrinis arba vaikų dauginis uždegiminis sindromas. Neteko girdėti, kad suaugusieji sirgtų“.
Pažeidžia kelias organų sistemas iškart
Dauginis uždegiminis sindromas paprastai pažeidžia kelias organų sistemas iškart.
„Pagal apibrėžimą vienas iš ligos kriterijų būtų buvusi arba esama COVID-19 infekcija, karščiavimas ir daugiau nei dviejų organų sistemų pažeidimas. Kokios sistemos bus pažeistos, mes niekada negalime nuspėti. Labai dažnai tai būna kardiovaskulinė sistema, o toliau – būna visaip: kartais virškinamasis traktas, kartais inkstai, centrinės nervų ar kvėpavimo sistemos pakenkimas“, – vardijo I. Ivaškevičienė.
Ar galimos ilgalaikės tokio sindromo pasekmės, kol kas nėra svarių išvadų.
„Priklauso nuo to, ar įvyko tam tikras širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas, ar ne, ar pavyko laiku apsaugoti, nes mes skiriame tam tikrą gydymą. Tokius vaikus dažniausiai prižiūri vaikų kardiologai.
Tam, kad pasimatytų vėlyvieji rezultatai, visi šio sindromo mastai, reikia laiko. Kol kas dar per mažai laiko praėjo, kad galėtume pateikti labai svarias išvadas“, – paaiškino pašnekovė.
Paklausta, kaip laiku atpažinti dauginį uždegiminį sindromą, daktarė I. Ivaškevičienė visų pirma atkreipė dėmesį į karščiavimą.
„Šitam sindromui yra būdingas užsitęsęs atkaklus karščiavimas. Būna aukšta temperatūra – virš 38 laipsnių. Tėvai nori-nenori atkreipia į tai dėmesį ir anksčiau ar vėliau pradeda ieškoti pagalbos“, – sakė medikė.
Taigi, net ir lengvai praėjusi infekcija vėliau vaikui gali apie save priminti sunkia komplikacija. Ar ji turės poveikį sveikatai ateityje, kol kas duomenų nėra.