Kaip saulėtomis dienomis išvengti apgaulingo kontraceptikų, nuskausminančių, antidepresantų ir kitų vaistų poveikio, DELFI klausė vaistininkės Loretos Tamošauskienės.
Kaip pastebi specialistė, nepageidaujamus poveikius saulėje neretai sukelia ir tepalai nuo skausmo ar uždegimų, nors ne visi. „Poveikis priklauso nuo veikliosios medžiagos, tad reikia būtinai pasižiūrėti į informacinį lapelį“, – atkreipė dėmesį vaistininkė.
„Išsiplėtus venoms skiriami tepaliukai nėra iš tų, kur labai reaguotų į saulę, tačiau pasitepus jais vis viena nerekomenduočiau iškart eiti į saulę“, – patarė DELFI pašnekovė, primindama atkreipti dėmesį, ar nepadidėjo odos pigmentacija, nepasireiškė bėrimas, neatsirado raudonų dėmių.
Nepageidaujami poveikiai – nuo niežėjimo iki pūslių
Veikiant saulės spinduliams ir karščiui kai kurios medžiagos, vaistininkės žodžiais pakinta, o oda į tai reaguoja paraudimu, perštėjimu ar dėmėmis.
Tokius nepageidaujamus poveikius gali sukelti tiek trumpųjų bangų UVB spinduliai, tiek ilgųjų bangų UVA spinduliai.
Pagrindiniai nepageidaujami poveikiai yra trys. Bene dažniausiai pasitaikantis – fototoksinės reakcijos. Jos nuo vaisto formos nepriklauso, gali kilti ir nuo injekcijų, tablečių ar išoriškai naudojamo tepalo.
Dažniausiai fototoksines reakcijas sukelia tetraciklinų grupės antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir vaistas nuo aritmijos.
Fotoalerginės reakcijos pasireiškia, kai UVA arba UVB spinduliuotė per įvairias fermentų sistemas šiek tiek pakeičia organizme esančio vaisto struktūrą. Imuninė sistema pasikeitusį vaistą atpažįsta kaip svetimkūnį ir į jį reaguoja ginybiškai.
Fotoalerginės reakcijos dažniausiai pasireiškia ne iškart po saulės vonių. Po pirmo karto, formuojantis imuninės sistemos atsakui, fotoalergijos požymių gali nebūti. Tačiau į pakitusią vaisto struktūrą imunitetas reaguoja vėliau.
Fotoalergines reakcijas dažniau sukelia išoriškai tepami vaistai arba kosmetika, kurios sudėtyje yra daugiau eterinių aliejų. Taigi, saulėje netgi natūrali, ekologiška kosmetika gali iššaukti odos niežulį, bėrimą. Pleiskanoti gali net tas vietas, kurios buvo pridengtos nuo saulės, nes fotoalerginės reakcijos pasireiškia visame organizme.
Būdingu saulės bei vaistų sąveikos rezultatu vadinama ir saulės sukelta egzema. Ji dažnesnė pacientams, jau turėjusiems egzemą. Tokių žmonių oda apskritai jautresnė karščiui, prakaitui, spinduliams, o vartojant su saule reaguojančių vaistų, ligos paūmėjimas beveik garantuotas. Oda išsausėja, pleiskanoja, niežti. Sunkesniais atvejais saulės sukelta egzema pasireiškia pūslėmis su skaidriu skysčiu.
Vaistai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Medicininėje literatūroje minimi tiek nereceptiniai, tiek receptiniai vaistai, į kuriuos vasarą reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį:
Antibiotikai ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas su trimetoprimu, doksiciklinas, tetraciklinas.
Aknės gydymui skiriamas isotretinoinas bei benzoilo peroksidas.
Priešmaliariniai vaistai proguanilis, chlorokvinas.
Antidepresantai ar žoliniai preparatai nuo depresijos, pvz., jonažolė.
Kai kurie geriamieji kontraceptikai.
Diuretikai furosemidas, hidrochlortiazidas.
Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantis atorvastatinas, simvastatinas.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.
Vaistas padidėjusiam kraujospūdžiui diltiazemas.
Benzokainas.
Glipizidas.
Neuroleptikai chlorpromazinas, flupenazinas.
Vaistas nuo aritmijų amjodaronas.
Patarimai vasarą vartojantiems vaistus
Taip pat patariama vilkėti natūralaus pluošto ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius. Vengti saulės rekomenduojama nuo 10 iki 16 val.
Nuo saulės saugo apsauginiai kremai su plataus spektro (UVA, UVB) saulės filtru. SPF turėtų būti 30 ar net didesnis. Kremais nuo saulės geriausia tepti visą kūną, 15-30 minučių prieš einant į lauką. Po maudynių ar suprakaitavus patariama iš naujo pasitepti kremu, net jei jis – atsparus vandeniui.