Kaip peršąlame vasarą?
Anot vaistininkės, šiltuoju sezonu žmonėms labai didelę žalą daro stiprūs temperatūrų skirtumai, kai lauke vyrauja didelis karštis, o patalpos stipriai atšaldomos kondicionieriumi. Anot jos, dar blogiau, jei iš kondicionieriaus pučianti vėsaus oro srovė yra nukreipta tiesiai į žmogų, kaip, pavyzdžiui, būna važiuojant automobiliu.
„Labai dažnai, kai lauke karšta, važiuojant automobiliu, nustatoma per žema mašinos salono temperatūra ir dar blogiau, kai vėjelį nukreipiame tiesiai į save. Vyraujant karščiams žmonės persišaldo ir naktį miegodami prie plačiai atverto lango, besigaivindami itin vėsiais gėrimais su ledukais ar godžiai besimėgaudami ledais“, – sako vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė.
Simptomatika – visada panaši
R. Pilkytė-Klimienė primena, kad pagrindiniai peršalimo simptomai yra gerklės skausmas ar kosulys, pakitęs balso tembras, galvos skausmas, karščiavimas, sloga ir užsikimšusi nosis, jėgų ir energijos stygius, raumenų skausmai. Peršalimo virusas plinta gana greitai, oro–lašeliniu būdu, todėl šalčiui sutrikdžius imuninę sistemą ir turint kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, jam čiaudint, kosint ar kitaip paleidžiant virusą į orą, galima lengvai užsikrėsti.
„Peršalimo simptomai tiek vasarą, tiek žiemą yra tokie patys, tad tikrai nereikėtų manyti, kad vasarą peršalimą iškentėsime lengviau, ar, kaip galvoja dalis visuomenės, jog vasarą peršalti iš viso nėra įmanoma. Kadangi tai tėra tas pats peršalimas kaip ir žiemą, galime gydyti negalavimus pagal jaučiamus simptomus, nes vakcinų ar konkrečių vaistų nuo peršalimo viruso nėra.
Gydymas prasideda nuo labiausiai varginančių simptomų – jei skauda gerklę ar kosėjama, svarbu išvengti galimų komplikacijų gerklėje ar plaučiuose, todėl reikia lengvinti kosulį ir slopinti gerklės skausmą. Tam tiks pastilės, ar purškiklis su islandine kerpena, medumi, medetkomis, šaltalankiais, kitais augaliniais aliejais. Žinoma svarbu stiprinti organizmą ir gerti daug švelnių skysčių, valgyti vaisių ir daržovių, kurie turėtų pakankamai vitamino C, arba gerti atitinkamus maisto papildus“, – paaiškina vaistininkė.
Ji primena, kad vitaminas C atlieka esminį vaidmenį stiprinant imuninę sistemą: jis skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir aktyvina imunines ląsteles, todėl organizmas efektyviau kovoja su infekcijomis. Svarbu pabrėžti, kad vitaminas C pasižymi galingomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų, kurių apstu bene visur. Laimei, gausu šio vitamino turinčių vaisių ir daržovių, tokių kaip brokoliai, raudonoji paprika, apelsinai ir uogos.
Jei gausiai prakaituojama, reikėtų atstatyti prarastą mineralų kiekį vartojant magnį, kalį, kalcį – jų galima rasti mineraliniame vandenyje, taip pat įsigijus specialius maisto papildus. R. Pilkytė-Klimienė priduria, kad jaučiant raumenų, galvos skausmą ar karščiuojant, vertėtų rinktis ir kompleksinius vaistus, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar paracetamolio.
Kaip išvengti nemalonios savijautos?
„Siekiant išvengti virusų ir paršalimo, pirmiausia reikia pasirūpinti elementaria higiena: grįžus į namus, turėjus tiesioginį kontaktą su įvairiais žmonėmis, apsilankius restoranuose ar lauke, būtina kruopščiai nusiplauti rankas su muilu. Naudojant kondicionierius, svarbu nepamiršti, kad saugiausias yra ne didesnis kaip 5 laipsnių temperatūrų skirtumas, pavyzdžiui, jei lauke +30 laipsnių šilumos, namuose, darbe ar mašinoje temperatūra turėtų atvėsti ne žemiau nei iki +25 laipsnių šilumos.
Atkreipti dėmesį reikėtų ir į tai, kad atsivėsintume, nebūtinai turime gerti labai vėsius gėrimus – svarbu apskritai vartoti skysčius, jie gali būti net ir kambario temperatūros. Karštą dieną reikia gerti kuo daugiau skysčių bei nepamiršti didelės naudos vitaminų bei mikroelementų, kurie stiprina mūsų imuninę sistemą ir padeda kovoje su peršalimo virusais“, – priduria vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė.