Kokie pasaulyje naudojami ištyrimo algoritmai duoda geriausių rezultatų? Šie Lietuvai aktualūs klausimai aptarti balandžio 26 dieną Valstybiniame patologijos centre vykusioje konferencijoje „Gimdos kaklelio vėžio prevencija: ŽPV infekcijos vaidmuo“.
Dr. Andreas'as Kaufmann'as, Berlyno Universitetinės Charite ligoninės Ginekologijos departamento Navikų imunologijos laboratorijos vadovas, kurio pagrindinė domėjimosi sritis yra gimdos kaklelio vėžio prevencija, dalijosi šios srities mokslinių tyrimų rezultatais, pasaulyje naudojamų ištyrimo algoritmų ir analogiškų programų vykdymo patirtimi.
ŽPV infekcijos vaidmuo
„Gerai žinoma, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV, vadinamasis žmogaus papilomos virusas. Šiandien nesunkiai galime ištirti, ar moteris turi šią infekciją, koks infekcijos tipas ir ar jis turi onkogeninį poveikį, – priminė Valstybinio patologijos centro vadovas prof. Arvydas Laurinavičius. – Šiuo metu Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą pirmiausia atliekamas PAP testas, nustačius pakitusias ląsteles, moterims rekomenduojama atlikti biopsiją ar kitus tikslinančius tyrimus.
Jeigu pakitimai ribinės (abejotinos) reikšmės, rekomenduojama tepinėlį kartoti arba savo lėšomis išsitirti dėl ŽPV infekcijos. Daugelis šalių svarsto pereiti prie pirminės ŽPV patikros modelio, kaip jautresnio ir efektyvesnio metodo, leidžiančio išretinti patikros periodiškumą. Dr. Kaufmann'as ilgus metus įvairiais aspektais tyrinėjo ŽPV. Tema sudėtinga, turime galimybę išgirsti iš pirmų lūpų, ką apie tai mano tokio lygio ekspertas.“
Svarbiausia – organizuota patikra
Lietuvos Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos koordinavimo komitete svarstomi įvairūs technologiniai sprendimai, kokybės valdymo klausimai, tačiau pagrindinė problema išlieka atvira – t. y. kaip pasiekti organizuotos patikros sistemą, kuri apimtų bent 80 procentų 25–60 metų amžiaus moterų.
Valstybinė programa veikia nuo 2004 metų, tačiau jos apimtis pasiekė tik maždaug pusę planuotos. Valstybinio patologijos centro vadovas atkreipia dėmesį, kad didžiausias rizikos veiksnys moteriai susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra tas, kad ji nedalyvauja patikros programoje. „Kad ir kokios būtų pažangios technologijos, jos nepadės, jei moteris neateina pasitikrinti“, – sakė prof. dr. A. Laurinavičius.
Dr. A. Kaufmann'as taip pat pabrėžia, kad programos rezultatai būtų geresni, jeigu kvietimų sistema būtų efektyvesnė, o moterų dalyvavimas aktyvesnis. Panašių problemų yra ir Vokietijoje, skirtingai nei Suomijoje, kuri garsėja gerai organizuota programa.
„Statistika rodo, kad tik pusė jūsų šalies moterų ateina profilaktiškai pasitikrinti, tai reiškia, kad tiek, kiek nustatyta ikivėžinių būklių, tiek jų ir praleista. Moterys turi aiškiai suprasti, kad, nustačius ankstyvus pakitimus, juos lengva išgydyti, tačiau to nepadarius laiku pasekmės gali būti skaudžios. Periodinė patikra vienareikšmiškai yra geriausias pasirinkimas moterims, besirūpinančioms savo sveikata ir ateitimi“, – sakė dr. Kaufmann'as.
Svečias taip pat atkreipė dėmesį, kad, vykdant programą, labai svarbu tyrimų rezultatus interpretuojančių specialistų patirtis ir kompetencija, vykdomos kokybės kontrolės procedūros. Dr. Kaufmann'o nuomone, valstybės mastu reikalinga kaupti išsamius programos vykdymo duomenis ir juos analizuoti: kas ir kokiu periodiškumu dalyvavo, kokie tyrimai atlikti, koks paskirtas gydymas, kokie gydymo rezultatai ir pan.
Vengiančioms vizito pas gydytoją siūloma alternatyva
Moterims, neturinčioms laiko ar vengiančioms lankytis pas ginekologą, yra galimybė išsitirti pačioms (ang. self-testing). Savarankiškai paimtą mėginį nusiuntus į laboratoriją, galima nustatyti, ar moteris yra užsikrėtusi ŽPV. Esant teigiamam rezultatui, ji kviečiama atlikti kitus reikiamus tyrimus. Šalyse, kuriose moterų, ateinančių pasitikrinti pagal programą, procentas žemas, planuoja išsiųsti savarankiškam ėminiui paimti skirtą priemonių rinkinį. Tokia praktika jau taikoma Olandijoje. „Įdomu tai, kad kai kurios moterys, paštu gavusios tokių priemonių, jomis nepasinaudojo, tačiau pačios kreipėsi į savo gydytoją, norėdamos pasitikrinti gimdos kaklelį“, – pasakoja dr. A. Kaufmann'as.
Skiepai gali sumažinti ŽPV paplitimą visuomenėje
Vakcinacija nuo ŽPV – dar viena svarbi gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė. Tyrimų duomenimis, 9–12 metų lytinių santykių neturėjusių mergaičių vakcinacija nuo ŽPV gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką gali sumažinti net 93 proc. Kai kurie pasaulio ir Europos sveikatos ekspertai, tarp jų ir dr. A. Kaufmann'as, siūlo nuo ŽPV skiepyti net ir berniukus.
„Jei vertintume demokratiškai, visi turi prisidėti dėl populiacijos gerovės. Berniukai gali būti užsikrėtę šia infekcija, taip pat gali būti ir ligos platintojai. ŽVP sukeliamas gimdos kaklelio vėžys – labai pikta liga su baisiomis pasekmėmis, jos gydymas labai brangus, tai – išgyvenimas sergančiajai ir jos artimiesiems“, – kalbėjo dr. A. Kaufmann'as. Nereikia pamiršti, kad ŽPV sukelia ir gerklų vėžį, taigi vakcinos suteikiama apsauga turi ir platesnę reikšmę.
Valstybei apsimoka
Lietuvos moterims ir gydytojams svečias linkėjo būti gerai informuotiems ir priimti teisingus sprendimus, nes būdų išvengti gimdos kaklelio vėžio tikrai yra. „Šansas to išvengti neturėtų būti praleidžiamas ir visi juo turėtų pasinaudoti“, – sakė dr. A. Kaufmann'as.
Pasak prof. Laurinavičiaus, jei gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje dalyvautų daugiau moterų, valstybė sutaupytų. Gimdos kaklelio vėžio prevencinės patikros priemonės santykinai yra pigios palyginti su vėžiui gydyti skiriamomis lėšomis, praradimais dėl nedarbingumo, nekalbant apie šeimose kylančias dramas. „Gerai organizuota gimdos kaklelio patikra duoda geriausią ekonominį efektą – į jos tobulinimą verta investuoti“, – sakė prof. dr. A. Laurinavičius.