Rizikos veiksniai
Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų 18 tūkst. naujų vėžio atvejų daugiau nei 300 – burnos vėžio atvejų.
Kaip „Delfi“ sakė Nacionalinio vėžio instituto Galvos, kaklo ir odos navikų skyriaus gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė, burnos vėžio riziką didina nemažai veiksnių, visų pirma – alkoholio vartojimas, rūkymas, kramtomasis tabakas, kuris šiuo metu populiarėja tarp jaunų žmonių. Pavojinga, jei burnoje – daug infekcijos židinių, tad svarbi higiena, nes ji – „vienas iš veiksnių, kuris gali sumažinti vėžio riziką. Taip pat turi būti tvarkingai suprotezuoti, sutaisyti dantys“.
Medikė išskyrė ir kenksmingus su tam tikrų profesijų darbu susijusius veiksnius – kaip antai, asbesto dulkes ar, jei žmogus daug dirba lauke, ilgą buvimą saulėje – „tai gali išprovokuoti lūpų vėžį“. Galiausiai įvairūs ikivėžiniai susirgimai, jei nebus gydomi, gali supiktybėti.
Labai svarbi stebėsena ir kad patys žmonės stebėtų savo sveikatą ir savijautą. Gydytoja įžvelgia dėsningumu tapusią tendenciją – „žmonės nepastebi, nemato, neatkreipia dėmesio, o dažniausiai dėl problemos susirūpina netgi ne patys, o namiškiai ir siunčia juos pas gydytoją pasikonsultuoti“.
Pirmieji požymiai
Pirmieji burnos vėžio požymiai: žaizda, kraujavimas, skausmas, gali būti tinimas, jeigu nei iš šio, nei iš to pradėjo klibėti dantys arba deformuojasi žandikaulis ar veidas deformuojasi.
„Srityje, susijusioje su burna, yra labai daug anatominių struktūrų – ir gleivinė, ir seilių liaukos, ir raumenys, ir limfmazgiai, ir dantys, ir žandikauliai. Bet kuri iš šių struktūrų gali lemti onkologinį susirgimą, taigi svarbu sistemingas lankymasis pas odontologą arba pas burnos higienistą – šie specialistai gali pastebėti“, – akcentavo gydytoja.
„Vienas iš esminių veiksnių – jeigu burnoje žaizda negyja ilgiau negu dvi savaites, tai jau turi būti skambutis, kad reikia kreiptis į specialistą ir konsultuotis, ieškoti pagalbos. Nes įprastai, – ar tai būtų kokia nors virusinė infekcija, ar trauma, – per savaitę, per dvi ji tikrai sugyja. O vėžiniai susirgimai prasideda arba nuo ikivėžinių susirgimų, arba nuo atsiradusių žaizdų, kurios ilgai negyja“, – įvardijo burnos vėžio požymius A. Gerliakienė.
Grėsmę didina ŽPV
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali sukelti ne tik gimdos kaklelio vėžį ir storosios žarnos vėžį, bet ir burnaryklės vėžį.
Nuo pernai metų vasario 1 d ir berniukai, ir mergaitės pradėti masiškai skiepyti nuo ŽPV, pasidžiaugė A. Gerliakienė ir pridūrė – reikia kuo daugiau viešinti šio viruso grėsmes, kad „tėvai žinotų, nes jaunimo, kuris nei vartoja alkoholio, nei rūko, tarpe burnaryklės vėžių paplitimas yra gana didelis“. Gydytoja minėjo pastebinti stipriai sumažėjusį skiepų skaičių ir atsiradusį tėvų skeptišką požiūrį į juos dėl „įvairiausių mitų ir propagandų apie skiepus“ ir teigė norinti, kad šis požiūris keistųsi.
Burnos sveikata ypač svarbi onkologiniams pacientams
Turėdami tikslą pagerinti burnos onkologija sergančių žmonių padėtį, Nacionalinis vėžio institutas (NVI), LR Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) nusprendė suvienyti jėgas ir bendradarbiauti onkologinių pacientų burnos sveikatos priežiūros klausimais, o savo planus kurti onkologiniams ligoniams palankių odontologinių įstaigų tinklą bei kompetencijų centrą specialistams pristatė spaudos konferencijoje.
Sveika burna yra svarbu kiekvienam žmogui, juo labiau – onkologiniams pacientams. „Kai onkologinis pacientas pradedamas aktyviai gydyti, jam taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, o absoliuti dauguma dantų gydymo procedūrų nėra galimos, t. y. jei tai nebuvo padaryta iki gydymo [pradžios], tenka kraštutinėmis priemonėmis gesinti gaisrą, kai gydymas jau yra negalimas ir gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei“, – sakė Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė.
Profesorės pastebėjimu, žinių apie tai trūksta ne tik pacientams, bet ir gydytojams, todėl bus siekiama suvienyti specialistus bei odontologines įstaigas ir sukurti onkologiniams pacientams palankių odontologinių įstaigų tinklą.
„Mes, odontologai, išmanome savo sritį, gydytojai onkologai išmano savo sritį, tačiau reikalingas tarpusavio bendradarbiavimas, kad medicinos gydytojai žinotų, kada nukreipti pas odontologą, odontologai – kad mokėtų atpažinti požymius, kas vyksta burnoje, ir laiku nukreipti pas gydytojus. <...> Jei onkologinis gydymas sukelia komplikacijų burnoje, o taip tikrai atsitinka, kad gydytojai turėtų pakankamai žinių ir išdrįstų tas patologijas gydyti“, – teigė V. Brukienė.
Bus gerinamas koordinavimas tarp specialistų
Nacionalinio vėžio instituto vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas spaudos konferencijoje pristatė koordinavimo tarp gydytojų specialistų, gydančių onkologinį susirgimą ir odontologų, veido-žandikaulių chirurgų, planus, na o koordinavimas, pasak jo, būtinas, kadangi „vėžio gydymo metodikos nuolat keičiasi, su burnos sveikata susijusių komplikacijų, specifinių problemų ir jų sprendimo būdų sąrašas nuolat kinta“.
V. Pečeliūno pastebėjimu, šiuo metu nėra aiškiai apibrėžto paciento kelio burnos problemų sprendimui, o specialistams trūksta žinių pasidalijimo formato, stažuočių galimybių. „NVI įsipareigoja užtikrinti metodinės informacijos rengimą, taip pat konstruktyviai dalyvauti optimizuojant paciento kelią. Tikimės sklandaus bendradarbiavimo ir reikšmingų teigiamų pokyčių teikiant odontologinę pagalbą onkologiniams pacientams“, – sakė NVI vadovas.
Tikimasi pagerinti odontologų paslaugų prieinamumą
„Odontologinės paslaugos ne kiekvienam pacientui yra prieinamos – nors paslaugos reikia greitai, nes siekiama kuo greičiau pradėti onkologinės ligos gydymą, tenka susidurti su laukimo eilėmis, ne kiekvienas už odontologo paslaugas išgali susimokėti, dalis specialistų dėl specifinių žinių, įgūdžių, patirties stokos, vengdami galimų rizikų, nepriima pagalbos ieškančių onkologinių pacientų.
Todėl tikimės, kad suvienytos mūsų organizacijų, kurioms rūpi, pastangos atlieps visus šiuos iššūkius ir paciento kelias per onkologinę ligą taps dar sklandesnis“, – teigė POLA vadovė Neringa Čiakienė.
Ilgalaikio bendradarbiavimo metu norima ir tikimasi sumažinti onkologinių ligonių atskirtį dėl mažesnio mobilumo Lietuvos regionuose, nepakankamo švietimo ir pajamų, taip pat bus siekiama eliminuoti šių ligonių stigmatizavimą, pagerinti ligonių gyvenimo kokybę po onkologinio gydymo.