Šį kartą skausmas nebuvo ligos požymis: atlikus visus reikalingus tyrimus vilnietis išleistas ramiai gyventi ir dirbti. Tomui nutiko kitokia istorija: padidėjusi iki vištos dydžio kiaušinio sėklidė privertė kreiptis į gydytoją urologą. Atlikti reikalingi tyrimai, diagnozuotas sėklidės vėžys – ekstra tvarka atlikta operacija.
Ne skausmas kirkšnyje, o padidėjusi sėklidė buvo vėžio požymis
Keistas ir neįprastas skausmas privertė dvidešimt šešerių metų Mindaugą ieškoti gydytojo – dėl nepraeinančio skausmo kirkšnyje vyras kreipėsi į urologą.
„Kiek save prisimenu, visada aktyviai sportuoju: karatė, tinklinis, bėgioju. Tad keistas jausmas, atsiradęs kirkšnyje buvo absoliučiai nepanašus į sportinės traumos pasėkmę. Jei tas skausmas būtų atsiradęs po sporto, tikrai nebūčiau atkreipęs dėmesio. O atsiradęs skausmas buvo įkyrokas, tai praeinantis, tai padidėjantis, per visą kirkšnį ir nueinantis link sėklidės. Ilgai nelaukiau, kreipiausi į urologą“, – pasakoja vilnietis Mindaugas.
Po konsultacijos pas gydytoją urologą Mindaugas buvo nusiųstas ultragarsiniam ištyrimui, padarytas ir kraujo tyrimas. Gydytojas išleido Mindaugą visiškai ištirtą ir sveiką pagyręs už budrumą.
Kitokia istorija nutiko Tomui.
„Dėl ženkliai padidėjusios sėklidės kreipiausi į privatų urologą savo mieste. Padidėjo sėklidė ženkliai – buvo kaip vištos kiaušinis. Urologas apžiūrėjo echoskopu, įtarė uždegimą, išrašė antibiotikų. Pasakė, kad gali naktį padidėti, po to gali atslūgti. Sugėriau kursą antibiotikų. Nebuvo geriau. Padarytas biožymenų tyrimas taip pat nieko neparodė. Nusiuntė magnetinio rezonanso tyrimui į Kauną. Nuvažiavau į privačią kiniką, kurioje nustatė sėklidės vėžį ir rekomendavo kreiptis į doc. dr. Aušvydą Patašių. Žaliuoju koridoriumi gana greitai patekau į Nacionalinį vėžio institutą pas doc. dr. A. Patašių, kuris nedelsdamas mane operavo. Po to dar kartelį patikrino MRT, pasidariau kraujo tyrimą. Viskas gerai, paskirtas stebėjimas – po pusės metų atvyksiu pasitikrinti.
Daug kalbu apie ligą savo pažįstamiems, bendradarbiams. Nebijau pripažinti, kad yra tokia liga, kad sergu. Nebijokime, juk visi žinome, kad moterims reikia tikrintis profilaktiškai dėl krūties vėžio, taigi ir mes, vyrai, turime būti budrūs. Svarbiausia – nebijokime“, – papasakojo Tomas.
Naujos galimybės nustatyti ligą
Siekiant diagnozuoti sėklidžių vėžį, drauge su radiologiniu tyrimu – ultragarsiniu ištyrimu, atliekamas specifinis kraujo tyrimas. „Ilgą laiką sėklidžių vėžio diagnostikai buvo naudojami tik serumo žymenys: alfa fetorpeoteinas (AFP), laktato dehidrogenazė (LDH) ir chroninis gonadotropinas (hCG), kurių specifiškumas ir jautrumas nėra didelis, o pagrindinis minusas, esant ligos progresavimui, pokyčiai nėra nustatomi“, – pasakoja NVI Genetinių tyrimų laboratorijos vedėja medicinos genetikė doc. dr. Rasa Sabaliauskaitė.
Pasak medicinos genetikės, gavus žymenų tyrimo atsakymą pacientui yra vis dar atliekami ir kiti papildomi instrumentiniai tyrimai.
Pastaruoju metu didelis dėmesys yra skiriamas naujų biožymenų – mikroRNR raiškos tyrimams. „Žinoma, kad sergant sėklidžių vėžiu miR-371-3p raiška išauga lyginant su sveiku sėklidžių audiniu. Kas dar labai svarbu, nepriklausomai nuo sėklidžių vėžio tipo, miR-371-3p raiška ir yra gerokai informatyvesnė nei tradiciniai serumo žymenys. Dar vienas pliusas, kad mikroRNR raišką galima tirti kiekviename gydymo etape ir tai yra mažai invazinis tyrimas. Nors mikroRNR miR-371-3p tyrimas nėra taikomas klinikoje, šiuo metu metodinės Europos Urologų asociacijos gairės tyrimą pristato kaip labai perspektyvų ir specifinį“, – pasakoja doc. dr. R. Sabaliauskaitė.
Biožymenų tyrimas padės gydytojams
„Naujos kartos sėklidžių žymenys, paremti mikroRNR ekspresija, suteiks ženkliai daugiau informacijos gydytojui. Jie leis atskirti mažus sėklidžių darinius, padės identifikuoti piktybinius darinius ir atskirti juos nuo gerybinių, padės tiksliai diagnozuoti seminomos ir neseminomos tipo vėžį. Atlikę genetinį žymenų tyrimą, galėsime identifikuoti tuos pacientus, kuriuos galima aktyviai stebėti, ir tuos, kuriems reikės taikyti adjuvantinę chemoterapją“, – sako gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius.
Taip pat nustačius didelį miR-371-3p kiekį diagnozės metu ir jam nemažėjant po chirurginės operacijos, galima bus įtarti metastatinę ligą ir paskirti adjuvantinį gydymą.
„Chemoterapijos metu tokie patys žymenys remiantis jų ekspresija kraujyje leis nuspręsti, ar reikėtų padidinti, ar sumažinti adjuvantinės chemoterapijos dozę.
Stebint pooperacinę eigą ir po chemoterapijos remiantis šių žymenų pokyčiais galima atskirti ar kompiuterinės tomografijos vaizduose stebimos masės yra piktybinės, ar jau paveiktos chemoterapijos ir nebekeliančios grėsmės paciento gyvybei.
Tai dar vienas įrankis, kuris padės ženkliai geriau kasdieninėje gydytojų veikloje. Tai padėtų ne tik klinicistui, bet ir pacientui, kuris yra visų gydymo pastangų schemos ašyje“, – išsamiai aiškina doc. dr. A. Patašius.
Paklaustas, ar tai naujiena, gydytojas urologas sako, jog pažangios šalys, tokius sėklidžių žymenis jau naudoja ir tai padeda sutaupyti ligoninės resursus ir teikti pačią geriausią pagalbą pacientui. „Teikiant šiuolaikines onkologines paslaugas, labai svarbu nustatyti ligos progresavimo riziką, ir remiantis šia informacija teikti adekvatų gydymą“, – sako gydytojas urologas.
Pasak doc. dr. A. Patašiaus, taikant biožymenų tyrimą dažniausiai sprendžiama problema, susijusi su hipogydymu, t. y. nepakankamu gydymu. „Biožymenų tyrimas neleis užleisti ligos. Taip pat bus nesunku pradėti centralizuoti šios ligos gydymą viename ar dviejuose gydymo centruose Lietuvoje. O šiuo metu Lietuvoje tai atlieka daugiau nei 20 centrų“, – sako doc. dr. A. Patašius.
Juk kalbant apie daugelio lokalizacijų vėžį remiamasi užsienio šalių patirtimi ir teigiama, jog pacientai turi būti gydomi centralizuotai specializuotuose vėžio centruose, kur gaunamas geriausias gydymas. „Gydant daugiau atitinkama liga sergančių pacientų kaupiama klinikinė patirtis, o gydytojai didina savo kompetenciją teikdami geriausios kokybės gydymą. Juk nėra sunku, kalbant apie sėklidžių vėžį, centralizuoti kelias dešimtis pacientų. Pavyzdžiui, pakaktų mokslinio tyrimo, kad jo pagrindu centralizuotume visus sėklidžių vėžiu sergančius pacientus. Diagnozavęs sėklidžių vėžį specialistas iš bet kurios Lietuvos gydymo įstaigos tikrai pasiųs pacientą į tą centrą, kuris vykdo naujausius tyrimus su naujausios kartos žymenimis“, – sako doc. dr. A. Patašius.
Apie sėklidžių vėžį
Sėklidžių vėžys sudaro apie 1 proc. visų vyrų onkologinių susirgimų. Lietuvoje per metus turime sąlyginai nedaug šios ligos atvejų, šios formos vėžiu suserga 20–40 m. vyrai – tai jaunų vyrų liga, apie kurią vis daugiau ir išsamiau kalbama viešojoje erdvėje. Ši liga kasmet diagnozuojama 40–50 vyrų. 5-erių metų sėklidžių vėžio išgyvenamumas mūsų šalyje siekia beveik 90 procentų.
„Tačiau per metus nuo šio vėžio Lietuvoje miršta keli vyrai. Tai yra jauni, darbingi žmonės, kuriems visas gyvenimas dar buvo prieš akis. Todėl labai svarbu, kad jaunimas neslėptų atsiradusių simptomų, nesigėdytų, kreiptųsi į specialistus. Geri gydymo rezultatai priklauso nuo ankstyvos šios ligos diagnostikos, tačiau labai svarbu, kad vyrai kreiptųsi. Šiemet pradėjome šviečiamąjį projektą jaunimui „Onkologai pas gimnazistus“, vykstame į gimnazijas, paprastai aiškiname moksleiviams ir apie sėklidžių vėžį, kuris gali atsirasti jauname amžiuje“, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai urologas dr. Marius Kinčius.
Sėklidžių savityrą savarankiškai atlikti gali bet kuris vyras
Pasak dr. M. Kinčiaus, prie ankstyvosios diagnostikos gali prisidėti kiekvienas vyras, kuris kartą per mėnesį ar du atlieka sėklidžių apčiuopą.
„Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama nuo paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, patartina pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą skaičių, kurį lengviau atsimenate. Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, paauglys ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės. Jis lengvai pastebės, jei jose atsiras kokių nors pokyčių. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs. Abi sėklides rekomenduojama apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita“, – aiškina dr. M. Kinčius.
Trys žingsniai atlikti sėklidžių savityrą yra šie:
Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedelis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.
Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.
Tokiu būdu ištiriamos abi sėklidės. Suradę kokius nors pakitimus – mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą ar kt. – arba ką nors įtardami, būtinai kreikitės į gydytoją urologą.