Šiandien jis negali nei paskambinti, nei parašyti, nei atsiliepti telefonu. Net pasiimti stiklinės vandens. Tam, kad A. Vėbra atsistotų ant kojų, nepakanka 120 dienų gydymo, kurį skiria valstybė, tad jo žmona Laura Vėbrienė pasiryžusi jam padėti kitaip.
Šeima gyvena laukimu
„Įvyko labai apmaudi klaida. Tą gražią vasaros dieną nuvykome prie šalia Vilniaus esančio ežero ir vyras nėrė į vandenį. Kaip ir visi, dažniausiai, tokią traumą patyrę žmonės... Dabar pagalvojus, likimas, vistik, mums gailestingas. Nelaimė nutiko, kai atvyko mūsų draugai, kurie padėjo mano vyrą ištraukti iš vandens. Ten nuvykome ankstų rytą, tuomet žmonių papludimyje visai nebuvo. Tą rytą iki lemtingojo šuolio mano vyras ne kartą nėrė į tą patį ežerą. Jei tai būtų nutikę kai buvome trise – aš, vyras ir sūnelis, šiandien tikriausiai šio straipsnio nebūtų. Todėl esame labai dėkingi draugams Aivarui Rimkevičiui ir Dainiui Dalmotui už, drąsiai galiu teigti - išgelbėtą mano vyro gyvybę“, - pokalbį pradeda L. Vėbrienė.
Po nelaimės medikai pasakė tai, ką matė – nervas nenutrauktas, bet labai pažeistos stuburo smegenys, todėl turi įvykti stebuklas, kad Aurimas vėl vaikščiotų.
„Tačiau per šiuos du mėnesius labai daug domėjomės, skaitėme ir, pasirodo, tokių stebuklų tikrai būna. Ir net labai daug. Gydytojai neretai nuteikia prasčiausiam scenarijui, tačiau jie – ne Dievai, todėl jis gali ir neišsipildyti. Todėl atsiribojome nuo prognozių ir žiūrime į priekį, ieškome informacijos, kaip galėtume padėti tam stebuklui įvykti. Skaitant straipsnius akis ne kartą užkliuvo už teiginio, jog dabartinės medicinos laikais medikai nebekelia klausimo, AR paralyžius yra išgydomas, jie tik laukia KADA jis bus išgydytas. Įtikinome save, kad nuoširdus tikėjimas ir sunkus darbas yra pats geriausias vaistas šioje situacijoje, todėl, mes jau pradėjome veiksmingiausią gydymą“, - stiprybę savo kalboje demonstruoja pašnekovė.
Beveik dviejų metų sūnų Vakarį auginančiai šeimai nėra lengva, o didžiausia našta gula ant žmonos pečių.
„Dar nepraėjus dviems metams po sūnelio gimimo nusprendėme jį vesti į darželį, o aš keisti darbą ir pradėti dirbti. Praėjus tik dviem savaitėms po įsidarbinimo ir įvyko vyro trauma. Darbas nėra lengvas - reikalaujantis susikaupimo, atidumo, daug žinių, o tokioje situacijoje atsiriboti nuo asmeninio gyvenimo labai sudėtinga. Tačiau žinau, kad turiu dabar stengtis dar labiau nei bet kada, nes prasidėjus mokamam gydymui ant mano pečių guls būsto paskola, vaikučio išlaikymas ir visi kiti smulkūs buities darbai, kuriais iki traumos dalinomės su vyru“, - atvirai dėsto ji.
Šios šeimos kasdienybė dabar - nuolatinis laukimas. Laukimas operacijos pabaigos. Laukimas iškėlimo iš reanimacijos. Vėliau – reabilitacijos laukimas. Kasdien šeima viliasi bent minimalaus situacijos pagerėjimo ir gyvena etapais nuo kelionės iki kelionės pas vyrą į Palangą.
„Laukdama, kol važiuosiu pas vyrą, vakarais laiką leidžiu su sūnumi, o jam užmigus skaitau straipsnius, įvairias sėkmės istorijas, ieškau informacijos apie atliekamas nugaros smegenų operacijas užsienyje. Susidūrę su tokia situacija matome, kaip trūksta informacijos šia tema. Norėtųsi, kad visi ieškantys dalintųsi žiniomis bei padėtų vieni kitiems“, - pripažįsta pašnekovė.
Todėl vyro sesers iniciatyva facebooke įkurta grupė visiems, kurie nepraranda vilties - „Stebuklas vėl vaikščioti“. Į ją kviečiami prisijungti visi žmonės, kurie daug domisi ir nori žiniomis dalintis bei jų dar daugiau gauti.
Prašo visuomenės pagalbos
Su tokia stuburo trauma valstybės finansuojamas gydymas - 100 dienų. Tai yra didžiausias laikotarpis, koks būna skiriamas reabilitacijai. Dar 20 dienų gali būti skiriama papildomų iš valstybės biudžeto, vertinant paciento būklę. Bet jos skiriamos tikrai ne visiems. Taip pat reabilitacijos ligoninėje Palangoje yra sudarytos sąlygos kurį laiką nemokamai reabilituotis, pasirinkus specialybę ir mokantis jos.
„Tačiau mūsų atveju šis variantas šiuo metu netinka, kadangi Aurimas net rankų nevaldo, ir bent jau kol kas jokio amato imtis negali. Kiekvienas traumos atvejis labai individualus. Todėl, jei vienam su beveik tokia pačia trauma gali pakakti metų reabilitacijos, kitam ir trijų gali neužtekti. Prieš išvykstant į reabilitaciją mums ligoninėje pasakė, kad tos 100 dienų yra skirtos ligoniui išmokti savarankiškai gyventi, naudotis vežimėliu, tačiau po mėnesio reabilitacijos Aurimui nesimato jokių ženklesnių pagerėjimų. Kad per dar du mėnesius viskas pasikeis - taip pat sunkiai tikėtina. Tad kiek metų gali prireikti mes neskaičiuojame, tik tikimės, kad pakaks lėšų ir užsispyrimo, nes metų, panašu, kad prireiks ne vienerių“, - neslepia L. Vėbrienė.
Savo istorija feisbuke pasidalinusi šeima prašo pagalbos – padėti surinkti reikalingą sumą tęsti vyro gydymui ir reabilitacijai. Šiuo įrašu jau pasidalino tūkstančiai žmonių.
„20 tūkst. eurų - tai suma, reikalinga metams reabilituojantis Palangoje (1 700 eurų per mėnesį). Kad pakaks vienerių metų pasveikti - tikimybė labai labai menka. Esame nusiteikę labai ilgam gydymo procesui. Nežinome, kiek metų gali prireikti. Taip pat nežinome, ar reabilitacija bus veiksminga. Jei matysime, jog ji neduoda rezultatų, tikrai neketiname nuleisti rankų ir toliau stengsimės. Domimės įvairiais gydymo metodais, atliekamomis operacijomis užsienyje. Tik kad vien Lietuvoje nuolatinio gydymo kaina didelė, na o vykstant į užsienį reikėtų dar didesnių sumų, todėl kol kas esame susikoncentravę į prieinamiausią ir, tikėkimės, padėsiantį reabilitacijos procesą“, - pasakoja pašnekovė.
O nuleisti rankų ir prisileisti niūrių minčių neleidžia ir pats vyras.
„Jo mintyse nėra žodžio jei. Jis kuria planus ką veiks, kai atsistos. Žinoma, būna dienų, kai užplūsta liūdna nuotaika, nusivylimas, bet kitą dieną – vėl nauja diena ir nauji planai. Kas jį pažįsta, žino koks jis užsispyręs ir kaip atkakliai siekia savo tikslų, todėl žinome, kad jis vėl pakils“, - žada moteris.
Visi, galintys padėti šiai šeimai, kviečiami tai padaryti pervesdami bent nedidelę pinigų sumą.
A. Vėbros labdaros ir paramos fondas, juridinio asmens kodas - 304588486, banko sąskaitos nr. LT524010051003994211.
VLK: kas būna po 120 dienų
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev DELFI paaiškino, kokia tvarka valstybė PSDF lėšomis finansuoja gydymą bei slaugą.
„Pirmiausiai, apgailestaujame dėl įvykusios sudėtingos traumos. Norime patikslinti minimus faktus dėl slaugos – teisės aktuose, t. y. Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 4 dalies 1 p. numatyta, kad palaikomojo gydymo paslaugos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais, gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
120 dienų terminas per kalendorinius metus yra pakankamas ir užtikrinantis sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems ir kitiems pacientams, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas, slaugos, kitų minimalių sveikatos būklės palaikymo paslaugų/priemonių gavimą. Pavyzdžiui, per 2016 metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo 29 740 pacientų, tuo tarpu tik 3 632 pacientai šias paslaugas gavo maksimalų 120 dienų terminą“, - rašoma atsakyme.
Jei 120 kalendorinių dienų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas gavusiems pacientams ir toliau yra reikalinga tolesnė jų priežiūra, jiems Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka toliau neribotą laiką gali būti teikiamos paliatyvios pagalbos paslaugos. Jos apima ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemones, užkertančias kelią kančioms ar jas lengvinančias, padedančias spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.
„Pažymėtina, kad tiek PSDF biudžeto lėšos, tiek slaugos lovų skaičius yra ribotas, o tokių paslaugų poreikis yra didelis ir nuolat auga. 2015-2017 m. PSDF biudžeto lėšos skirtos slaugos paslaugų išlaidoms kompensuoti didėjo. Pavyzdžiui, 2016 m. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų išlaidoms kompensuoti buvo skirta 9,9 proc. daugiau nei 2015 m. (2015 m. buvo skirta 40,1 mln. Euro, 2016 m. – 44,5 mln. euro). Šiemet skirta 51,8 mln. eur. – tai yra 13,9 proc. daugiau nei pernai. Iš viso, paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidoms kompensuoti 2016 m. buvo skirta 5,0 mln. euro, o 2017 m. 5,2 mln. euro.
Slaugos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka yra nuolat tobulinama. Septynioliktosios LR Vyriausybės programoje numatyta užtikrinti veiksmingos pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą, stiprinant ligonių ir silpnos sveikatos asmenų priežiūrą namuose, plečiant paslaugų spektrą, ambulatorinių gydymo įstaigų tinklą. Atsižvelgiant į pasaulinę praktiką, pirmenybę numatoma teikti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas rajonuose, daug dėmesio planuojama skirti dienos stacionaro paslaugoms“, - aiškino R. Zagrebajev.
Pavyzdžiui, dėl pacientų, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, šiuo metu yra rengiami ir derinami SAM darbo grupės parengti teisės aktai. Įgyvendinus šiuos teisės aktus, numatoma įteisinti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato nuomos finansavimo PSDF biudžeto lėšomis galimybę. Nuomos išlaidų kompensavimas sudarytų sąlygas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sudaryti sutartis tiesiogiai su tiekėju, kurios užtikrintų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais apdraustųjų aprūpinimą iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamais medicinos prietaisais, kurie būtų išnuomojami apdraustiesiems. Apdraustieji namuose galėtų naudotis išnuomotais medicinos prietaisais, o VLK kompensuotų medicinos prietaiso nuomos išlaidas medicinos prietaiso tiekėjui pagal sudarytą medicinos prietaiso nuomos sutartį.
„Dar kartą apgailestaujame dėl įvykusios sudėtingos traumos, gerbiamam nukentėjusiam linkime greitesnio sveikimo, o šeimai – stiprybės“, - rašoma atsakyme DELFI.