Vieni gali nepajusti nieko, o kiti – staigiai mirti
Norint suprasti, kokia liga yra plaučių trombinė embolija, iš pradžių verta žinoti, kaip žmogaus kūne cirkuliuoja kraujas. Kaip pasakojo profesorius, plaučiuose, kitaip nei visame kūne, didesnė dalis plaučiuose esančio arterinio kraujo teka venomis, o didesnė dalis veninio kraujo – arterijomis. Trombas susidaro plaučių arterijose, nors ten teka veninis kraujas.
Gydytojas paaiškina: iš širdies teka veninis kraujas į plaučius, jo tikslas nukeliauti į plaučius ir gauti deguonies. Kraujas iš širdies dešiniojo skilvelio patenka į plaučio arteriją ir veninis kraujas patenka į plaučius. Juose gauna deguonies, o tada venomis arterinis kraujas grįžta prisotintas deguonimi ir yra išnešiojamas po visą organizmą.
Kraujo krešulys dažniausiai susidaro kojų venose – kadangi visas veninis kraujas keliauja į viršų, nes turi būti prisotintas deguonimi, krešulys kartu su krauju taip pat keliauja į viršų ir patenka į dešinį širdies skilvelį. Iš jo patenka į plaučių arteriją, užkemša dalį kraujagyslių ir kraujagyslėje didėja spaudimas. Negana to, iš šios kraujagyslės deguonis nepernešamas toliau į kūną.
„Galbūt lengviau įsivaizduoti laistymo žarną – žarna kaip kraujagyslė, o motoriukas kaip širdis. Jei žarną kažkas susiaurino, užspaudė ją, spaudimas labai padidėja. Kitaip sakant, tuo metu labai padidėja plaučių arterijoje spaudimas, nes kraujas teka, o kraujagyslė užspausta ar susiaurėjusi. Padidėjęs spaudimas labai apsunkina dešiniojo skilvelio darbą“, – sakė prof. E. Danila.
Jei organizmas nesugeba ištirpinti krešulio, kuris yra plaučiuose, kraujagyslės gali įplyšti, o į plaučius pritekėti kraujo. Tai vadinama plaučių infarktu (plaučio kraujosruva).
„Ši liga yra labai įvairiapusiška – kai kurie ja sirgdami gali nejusti nieko, o kiti net ir mirti. Plaučių kraujotaka yra labai gera, kiekviena kraujagyslė turi ryšį su kita kraujagyslė ir jos labai elastingos. Dėl to trombas, patekęs į plaučius, dažniausiai reikšmingai nesutrikdo organizmo. Yra paskaičiuota, kad absoliuti dauguma trombų, kurie patenka į plaučius, yra ištirpdomi, žmogus net nepastebi.
Kitas kraštutinumas – per kelias ar keliolika minučių gali įvykti mirtis. Tarp šių kraštutinumų yra didžiausia dalis žmonių, kuriems liga pasireiškia labai nestipriai. Iš 100 žmonių, kuriems įvyksta ir diagnozuojama trombinė embolija, miršta 2-3 žmonės. O absoliuti dauguma žmonių pajus labai lengvus simptomus, būtent dėl to, kad plaučiuose yra išplėtota kraujotaka“, – kalbėjo pašnekovas.
Profesorius išvardijo, kam rizika yra didžiausia
Pašnekovas išvardija, kam reikėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir į galimą trombinės embolijos susidarymą. Pasak jo, didžiausia rizika kyla keliais atvejais.
Viena iš dažniausių priežasčių, dėl ko susidaro kraujo krešuliai – kojų venų varikozė. Ypač, jei žmogus didelę dienos dalį praleidžia sėdimoje padėtyje, nepakėlęs, o gal net ir sulenkęs kojas. Tokiu atveju kraujas į kojas nukeliauja arterijomis, tačiau jam sunkiau grįžti. Jei nedaroma mankšta, kraujas pradeda stovėti ir taip kojų venose pradeda formuotis krešuliai.
„Tai ypač aktualu šiuolaikiniam jaunimui. Pastebėta, kad tose šalyse, kur antsvorį turi daug jaunų žmonių ir ilgai sėdi, žaidžia kompiuterinius žaidimus, jie turi daug didesnę riziką trombinei embolijai“, – pridūrė profesorius.
Antra dažna priežastis yra onkologinė liga. Sergant vėžiu itin išauga kraujo krešulių rizika.
Trečias rizikos veiksnys, pasak prof. E. Danilos, yra geriamieji hormoniniai kontraceptikai.
Kita priežastis – operacijos. „Kai vyksta operacija, atliekami pjūviai, įvyksta kraujavimas, dėl to organizmas siunčia signalą krešėti kraujui. Ypač pavojingos ilgos, sunkios operacijos su komplikacijomis. Be to, po operacijų žmogus būna nejudrus“, – sakė pašnekovas.
Dar viena priežastis yra nejudrumas ir antsvoris. Tokio žmogaus kraujotaka yra prastesnė, dėl to krešuliai susidaryti gali greičiau.
Taip pat gali būti ir įgimtos priežastys, kai žmogus jau nuo pat gimimo turi didesnį kraujo krešumo faktorių.
„Plaučių arterijos trombinė embolija tikrai nėra tik senyvo amžiaus žmonių liga. Ypač pavojinga jaunoms merginoms, vartojančioms hormoninę kontracepciją“, – sakė pašnekovas.
Liga apie save įspėja dusuliu ir sunkumu krūtinėje
Visgi, profesorius nuramina – tokių atvejų, jog žmogus ilgą laiką nieko nejaučia, o tada staigiai miršta, beveik nebūna, mat plaučiuose yra daug adaptacinių mechanizmų. Tad iki tol, kol krešulys sukels mirtį, žmogus pajus kokį nors sunkumą.
„Gali būti sunku kvėpuoti, gali būti jaučiamas spaudimas krūtinėje. Ir toks spaudimas atsiranda tarsi be jokios priežasties – nebuvo intensyvaus fizinio krūvio, nebuvo streso, nervinės įtampos. Tarsi iš niekur, vykdant įprastą veiklą – einant į parduotuvę, darbą, skutantis žmogus pajunta tokį jausmą. Tačiau jis dažniausiai būna ignoruojamas.
Atidžiau dėmesį reikėtų atkreipti tiems, kurie turi rizikos veiksnių: kojų venų varikozė, neseniai buvusi operacija ir kontraceptikų vartojimas bei tada, jei dėl neaiškios priežasties atsiranda oro trūkumas, dažnesnis širdies plakimas, gali išpilti prakaitas, gali suskaudėti šoną. Kai įvyksta plaučių infarktas, žmogus gali pajausti skausmą ir čia gali būti vienintelė tokios ligos išraiška. Taip pat gali būti kosulys su kraujo iškosėjimu“, – kalbėjo prof. E. Danila.
Sunkumas krūtinėje gali būti jaučiamas kelias savaites ar net kelis mėnesius. Trombai kaupiasi vienas po kito ir gali visiškai užkimšti kraujagyslę. Retais atvejais, kai pasiekiama tam tikra žmogaus fiziologinė riba, įvyksta širdies pertempimas, kraujospūdis nukrenta ir žmogus gali mirti.
Ligos baigtis priklauso nuo kelių veiksnių
Deja, nėra visiems prieinamos profilaktinės priemonės, kuri padėtų sužinoti, ar kraujagyslėse yra krešulių.
„Jei žmogus turi aiškų rizikos veiksnį, pavyzdžiui, prasiplėtusias kojų venas, tikriausiai verta periodiškai atlikti ultragarsinį kojų venų ištyrimą ir pažiūrėti, ar ten nėra trombų. Jei vartojami kontraceptikai, reikia atsižvelgti į tai, kad gali susidaryti krešuliai – pasitikrinti iš anksto nelabai yra kaip, bet svarbu žinoti, kokie yra pirmieji požymiai“, – patarė gydytojas.
Kaip liga baigsis, priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, jei žmogus serga vėžiu ir jam įvyko trombinė embolija, tikimybė mirti yra daug didesnė nei tam, kuris yra jaunas ir sveikas.
„Jei mergina jauna, nerūko, neturi viršsvorio, fiziškai aktyvi, bet vartoja kontraceptikus, tai plaučių sistema yra sveika, tokiu atveju net nukeliavęs trombas bus daugeliu atveju ištirpintas. Tačiau, jei žmogus daug metų rūko, serga plaučių ir širdies ligomis, yra aterosklerozė, mirties tikimybė yra didelė. Ši liga gali neturėti beveik jokių simptomų, o kita vertus, gali baigtis ir mirtimi. Jei pradėjo kristi kraujospūdis ir labai spaudžia krūtinę, trūksta oro, požymiai grėsmingi. Bet, jei žmogus pajaučia tik nedidelį dusulį, tikimybė mirti yra mažesnė nei 0,5 proc.. Tačiau visais atvejai būtina kreiptis į gydytoją“, – sakė prof. E. Danila.
Gydymas, pasak profesoriaus, yra įvairiapusiškas ir labai priklauso nuo to, ar žmogaus gyvybei kilęs pavojus, ar ne. Jei būklė nėra grėsminga gyvybei, užtenka gydymo geriamaisiais kraują skystinančiais vaistais. Tokių vaistų vartojimo trukmė priklauso nuo to, dėl kokios priežasties atsirado trombas. Jei priežastis neišnykstanti, vaistus gali tekti gerti visą gyvenimą.
Jei žmogaus būklė labai sunki, pasak gydytojo, reikia vaistų, kurie leidžiami į veną, o tam tikrais atvejais prireikia ir trombus tirpdančių medikamentų, leidžiamų į veną.