Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriuje įvyko reikšmingas medicininis proveržis – pirmą kartą šalyje apatinių galūnių kraujagyslių diagnostikai ir gydymui buvo pritaikytas anglies dvideginis vietoje tradicinių kontrastinių jodo medžiagų. Šis metodas ne tik žymi naują technologinį etapą šalies medicinos srityje, bet ir smarkiai prisideda prie pacientų saugumo užtikrinimo.
Pasak Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjos Ingridos Valužytės, pirmosios procedūros – sėkmingai įgyvendintos.
„Pirmosios operacijos jau atliktos, rezultatai, kol kas, neblogi, žinoma, patyrimo dar labai trūksta, nes visiems mūsų klinikose dirbantiems specialistams tai yra naujovė, todėl natūralu, kad reikalingi nauji įgūdžiai, kurie atsiranda dirbant ir atliekant tokio tipo operacijas“, – dalijosi chirurgė.
Specialistė pažymi, kad vienas pagrindinių iššūkių yra besiskirianti vaizdo kokybė chirurgų naudojamame monitoriuje: „Labiausiai kliūva ta vaizdo kokybė, nes vaizdas yra kitoks – specialistai pripratę vienaip, o dabar reikia išmokti pamatyti kitaip.“
Naujoji medžiaga suteikia blyškesnį vaizdą nei įprastas jodo kontrastas, todėl šios naujovės prieinamumas ir taikomumas yra ganėtinai apsunkintas, dėl specialistų pripratimo dirbti jau išmoktomis praktikomis, kai viskas patogu ir aišku.
Viena iš keletos atliktų sudėtingų intervencijų, panaudojant anglies dvideginį, buvo atlikta 80-mečiui pacientui Romualdui Petraičiui, kuriam diagnozuota aortos aneurizma – pagrindinės žmogaus kraujagyslės išsiplėtimas.
„Jaučiuosi gerai, nors operacija nėra pasivaikščiojimas. Džiaugiuosi, kad viskas praėjo sklandžiai, o gydytojas chirurgas dirbo labai profesionaliai“, – dalinosi ką tik po operacijos į stebėjimo palatą parvežtas pacientas. Tuo pačiu džiaugiasi ir gydytojai, nepastebintys jokių pašalinių reakcijų ar sveikatos pokyčių po operacijos.
Pasak specialistų, šiuo atveju, atsižvelgiant į paciento amžių ir sveikatos būklę, buvo nuspręsta vietoje kontrastinio jodo naudoti anglies dvideginį, kad būtų sumažinta rizika pažeisti inkstų ar kitas organizmo funkcijas.
Šį metodą pradėta naudoti dėl unikalių naujos medžiagos savybių, kurios išsiskiria iš tradicinių kontrastinių medžiagų – saugomos pacientų inkstų funkcijos, mažesnė alerginių reakcijų rizika bei išlaidos, lengvesnis pacientų atsistatymas po intervencijos, kadangi operacijos metu naudojama tik dalinė nejautra ir pacientas lieka sąmoningas, užtikrinama galimybė komunikuoti intervencijos metu.
Anglies dvideginis šiuo metu gali būti naudojamas tik diafragmos žemiau esančių kraujagyslių tyrimams, todėl jis nėra tinkamas širdies ar smegenų kraujotakos diagnostikai. Vis dėlto, jo pritaikymas apatinės kūno dalies kraujagyslių ligų gydyme – suteikia didžiulį potencialą.
Diagnostikos ir gydymo procedūros, kuriose naudojamas anglies dvideginis, atliekamos taikant minimalią intervenciją, vadinamą „operacija per skylutę“. Gydytojai per mažą pjūvį kirkšnyje įveda sistemą, kuri leidžia pasiekti kraujagysles ir atlikti jų tyrimą ar gydymą.
Pasak I. Valužytės, vienintelis skausmingas momentas – sistemos įvedimas į kirkšnį, dėl ko taikoma nejautra, tačiau tolesnė procedūros eiga nesukelia didesnio diskomforto.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė tikisi plėsti šio metodo naudojimą kraujagyslių chirurgijoje. „Viskas priklausys nuo kolegų, kadangi reikia atsižvelgti į specialistų poreikius, ar bus interesas ugdyti naujas patirtis ir naudoti šį metodą“, – teigia gydytoja I. Valužytė.
Nors daugelyje Europos šalių anglies dvideginio taikymas dar nėra plačiai paplitęs, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės sėkminga patirtis gali tapti impulsu platesnei šios inovacijos sklaidai Lietuvoje.