Rasa jau dvejus metus kovoja su trečios stadijos kiaušidžių vėžiu. Moteriai buvo atlikos 4 operacijos, ji ištvėrė 17 chemoterapijos kursų.
„Nežiūrint to, esu gan aktyvi, viską susitvarkau namuose ir visą tą laiką, praktiškai be atostogų, dar intensyviai dirbu kompiuteriu iš namų. Po paskutinės chemoterapijos pablogėjo kraujas, pilnai nebeatsistatė. Kas bus toliau? Guluosi ir keliuosi su šia mintimi. Norisi gyventi, esu pakankmai jauna...Paskutinė operacija truko 9 val., buvo perpiltas kraujas. Ar gydytojų pastangos, atiduotos jėgos nueis perniek? Žmogui, nepatyrusiam to yra labai sunku įsivaizduoti, kiek patiriama fizinių ir dvasinių kančių. Bet dabar, kaip suprantu, mano gydymas bus baigtas, nes nebeatsistatant kraujui chemoterapija negalima, lieka tik musmyirių užpilas ir šarlatanai“, - su kartėliu kalbėjo moteris.
Ji pabrėžė esanti be galo dėkinga visiems gydytojams, kurie ją operavo, prižiūrėjo chemoterapijos metu, tik jų dėka Rasa dar galinti kovoti su šia baisia liga, kitaip vadinama „moterų žudike“.
„Visgi labai norėčiau pratęsti savo gyvenimą, pabūti naudinga visuomenei, pamatyti savo anūkus. Todėl kreipiuosi į atsakingus žmones - kada bus kompensuojama biologinė terapija? Kalbama, rašoma, pernai buvo surengta netgi konferencija Seime, o rezultatas nulinis, nors laikas eina. Ir ne tik man...“, - piktinosi Rasa.
Domėdamasi savo liga vilnietė perskaitė apie konkretų biologinės terapijos vaistą, kuris yra kompensuojamas visame pasaulyje, išskyrus Lietuvą ir dar dvi šalis.
„Ką aš dabar turėčiau kaltinti, kad gimiau būtent Lietuvoje? Ar dėl to aš turėsiu pirma laiko mirti? Pernai metų konferencijoje, skirtoje moterims, sergančioms kiaušidžių vėžiu, Seime teko sudalyvauti ir man. Ten nugirdau tokią repliką: Avastin teigiamas poveikis sergant kiaušidžių vėžiu nėra galutinai patvirtintas. Vadinasi visos šalys yra kvailesnės nei Lietuva ir jos turbūt neturi kur dėti pinigų, kad skiria dideles lėšas, kompensuoja kiaušidžių vėžio gydymą biologine terapija?“, - retoriškai klausė pacientė.
Moterį nemaloniai nustebino ir tai, kad šis vaistas yra kompensuojams sergant storosios žarnos vėžiu. Rasai diagnozavus trečios stadijos kiaušidžių vėžį, metastazės rastos storojoje žarnoje ir pašalintos opercijos metu.
„Negaliu gauti gydymo biologine terapija, nes tai nėra pirminis mano susrigimas, nors vėžys perėjęs į storąją žarną. Jeigu aš būčiau iškart susirgusi storosios žarnos vėžiu, galbūt gyvenčiau ilgai ir laimingai, o kas belieka dabar? Dabar telieka galvoti, kodėl aš susirgau ne ta liga? Kaip galima taip neteisingai suskirstyti ligonius? Peršasi dviprasmiškos mintys, galbūt kokio žymaus „seimūno“ artimas giminaitis susirgo šia liga ir kompensavimas patvirtintas, ką gi man, matyt, belieka laukti...
Statistiniai faktai teigia, kad „Senstant rizika susirgti storosios žarnos (kolorektaliniu) ar plonosios žarnos vėžiu didėja. Storosios žarnos vėžys gali išsivystyti ir paaugliams ar jaunesnio amžiaus žmonėms, tačiau daugiau negu 90 proc. kolorektalinio vėžio atvejų nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–74 metų amžiaus žmonėms. Tuo tarpu kita statisktika teigia, kad kiaušidžių vėžiu dažniausiai serga darbingo amžiaus moterys (amžiaus vidurkis (35-45 metai). Mielieji, tai kur yra sveika logika?“, - negalėjo suprasti vilnietė.
Jei pinigų randama 1300 pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu, kodėl, jos teigimu, negali būti pasirūpinta ir tomis 400 moterų, kurioms kasmet tenka išgirsti kiaušidžių vėžio diagnozę.
„Turime puikų pavyzdį Lietuvoje Zitą Zamžickienę, kiaušidžių asociacijos pirmininkę. Cituoju straipsnį: „Paskutinio chemoterapijos kurso neskyrė dėl blogų kraujo rodiklių. Man liko vienintelė galimybė – biologinė terapija. Šiais vaistais gydžiausi metus. Palyginti su chemoterapija, buvo labai lengva. Į procedūrą vykdavau kaip į šventę – žinojau, kad gausiu vaistų, dėl to sveiksiu ir sumažės vėžio atsinaujinimo tikimybė. Ji sėkmingai gydosi jau penkti metai“, - priminė pašnekovė.
„Kreipiuosi į galinčius padėt, „aukščiau sėdinčius“, Seimo vyrus - neskriauskite moterų, padėkite pratęsti gyvenimą, juk esame ne Jūsų, tai kitų vyrų mamos, senelės, seserys. Pagalvokite apie savo artimąsias, ši liga nesiklausia, ateina netikėtai ir smogia stipriai“, - atvirai dėstė Rasa.
Sąrašas plečiasi
Valstybinė ligonių kasa paaiškino, kad šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vaistas Avastin yra skiriamas pacientams, segantiems storosios žarnos, gimdos kaklelio ir plaučių vėžiu. Jis yra perkamas centralizuotai, tai daro VLK, o vėliau jis paskirstomas mūsų šalies gydymo įstaigoms. Šis vaistas, sergant gimdos kaklelio vėžiu, pradėtas kompensuoti nuo š.m. liepos, o sergant plaučių vėžiu – nuo praėjusių metų pabaigos.
VLK duomenimis, šis vaistinis preparatas yra apmokamas PSDF lėšomis per metus 120-130 žmonių, sergantiems storosios žarnos vėžiu, sergantiems gimdos kaklelio vėžiu – 70 moterų per metus, o sergant plaučių vėžiu – 25-30 žmonių per metus.
„Mūsų žiniomis, šis vaistas kol kas nėra įtrauktas į rezervinį sąrašą kaip vaistas, skirtas gydyti kiaušidžių vėžį“, - rašoma atsakyme DELFI.
Per mažas terapinės vertės balas
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė paaiškino, kad šiuo metu Lietuvoje kiaušidžių vėžiui gydyti yra kompensuojami 4 vaistiniai preparatai: Karboplatina, Gemcitabinas, Paklitakselis ir Topotekanas. Šie vaistai yra įtraukti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) ir ambulatorinis kiaušidžių vėžio gydymas jais yra kompensuojamas 100 proc.
„Kiaušidžių vėžiui gydyti taip pat yra perkamas centralizuotu būdu vaistinis preparatas pegiliuotas Doksorubicinas. Nuo 2016 m. pacienčių skaičius, kurioms būtų perkamas šis vaistinis preparatas, padidėjo nuo 27 iki 40 per metus. Sprendimą padidinti šį skaičių Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija (toliau – Komisija) priėmė, atsižvelgdama į Lietuvos chemoterapeutų draugijos prašymą.
Sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2015 m. kovo 10 d. gavo UAB „Roche Lietuva“ paraiškas įrašyti į kompensavimo sąrašus vaistinį preparatą Bevacizumabum (Avastin), skirtą kiaušidės ir kiaušintakio piktybinio naviko pirmos ir antros eilės gydymui.
Atliekant šio vaistinio preparato pirminį vertinimą, buvo nustatyta, kad terapinė vertė yra 7 balai, farmakoekonominė vertė, priklausomai nuo vaistinio preparato pakuotės yra 3,5/4,5 balo, o tai yra nepakankama, kad vaistas patektų į kompensavimo sistemą. Komisija dar kartą kreipėsi į gamintojus, siūlydama pakeisti įsipareigojimus. Tačiau pareiškėjo pateikti siūlymai neatitiko Komisijos siūlytų įsipareigojimų, todėl terapinės vertės balas nepasikeitė ir liko toks pat, t.y. 7 balai. Atsižvelgiant į tai, Komisija nusprendė siūlyti neįrašyti šio vaistinio preparato į kompensavimo sąrašus“, - teigė G. Krukienė.
Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu pateikė apeliaciją, kuri bus nagrinėjama Apeliacinės komisijos posėdyje.
Šiuo metu Bevacizumabum (Avastin) kompensuojamas šioms onkologinėms ligoms:
- gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui pirmos eilės gydymui – vaistas yra kompensuojamas (perkamas centralizuotu būdu).
- plaučių vėžiui gydyti – vaistas yra kompensuojamas (perkamas centralizuotu būdu) nuo 2015 m. gruodžio mėn.
- gimdos kaklelio vėžiui gydyti - pradėtas kompensuoti 2016 m. liepos mėn.
Gydytoja: ne panacėja, bet veikia
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė Daiva Vaitkienė sutiko, kad biologinė terapija turi savo vietą medicinoje, jos nauda įrodyta.
„Atsakant į klausimą, kodėl vienoms ligoms ji kompensuojama, o kitoms – dar ne, pasitelskiu pavyzdį. Kaip žmogus mašiną ar dviratį perka pagal savo išgales, taip ir valstybė – jei ji sąžiningai tarnauja savo piliečiams, ji pažiūri į piniginę, biudžetą ir mato, kad viskam pinigų neužteks. Todėl tenka prioritetizuoti. Biologinės terapijos nauda skirtingiems vėžiams yra skirtinga. Naudą matuojame pagal tai, kiek vaistai prailgina pacientų išgyvenamumą. Vienoms ligoms biologinės terapijos indėlis, nauda visuomenei didesnė, kitur – mažesnė. Tai ir yra paaiškinimas, kodėl vienų ligų gydymui pritariama šiais vaistais, kitoms – dar ne“, - sakė profesorė.
D. Vaitkienė pabrėžė, kad kai valstybė jau galės gydytojai, be abejo, labai nori, kad biologinė terapija būtų kompensuojama toms moterims, kurioms ji tikrai padėtų.
Be to, gydytojos teigimu, nėra vieno recepto, vieno vaisto visiems pacientams. Kiaušidžių vėžys priklauso nuo daugybės biologinių niuansų ir paties paciento niuansų, liga elgiasi labai skirtingai ir į skirtingus gydymus reaguoja labai skirtingai.
„Medicina nori surasti žymeklius, indikatorius, kurie padėtų atrinkti pacientus, kuriems tas brangus gydymas duos naudos, o kuriam nieko nepakeis“, - aiškino pašnekovė.
Kiaušidžių vėžio pacienčių gyvenimo trukmei daug įtakos turi pirmos operacijos radikalumas.
„Visame pasaulyje labiausiai gydymo sėkmę nulemiantis veiksnys yra pirmos operacijos radikalumas. Įrodyta, kad reikšmę turi net tai, kas operuoja, ar chirurgai turi daug patirties, ar operacijos atliekamuos didžiuosiuose centruose. Geriausią išgyvenamumą garantuoja operuojantis onkoginekologas, prastesni rezultatai, jei operaciją atlieka bendrieji chirurgai ar bendrieji ginekologai. Labai gaila, bet pakartotinės operacijos, net jei jos atliekamos labai radikaliai, jų nauda pacientų išgyvenimui yra žymiai mažesnė“, - sakė D. Vaitkienė.
Antras svarbus veiksnys – chemoterapija.
„Prieš keletą ar kelioliką metų dar negalėjome pasigirti auksiniais standartais. Tačiau šiandien Lietuvoje kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims skiriamas auksinis dviejų preparatų derinys. Toks pat ir Lietuvoje, ir Amerikoje.
Biologinė terapija būtų tarsi segė visoje šitoje puokštėje – jei ją turėtume, būtų maksimumas, toms pacientėms, kurioms to tikrai reikėtų. Čia mūsų svajonė. Dėl to turime kalbėti bei raginti sveikatos apsaugos politikus, kad šie, dėliodami prioritetus, atėjus laikui ir esant galimybėms atrastų resursų ir šio gydymo kompensavimui. Bet vėl pabrėžiu – viena biologinė terapija stebuklų nepadarys ir nepakeis chemoterapijos ir chirurgijos“, - paaiškino Kauno klinikų profesorė.