Planus sujaukė trauma
67-erių vilnietė Regina Čebatorienė visą gyvenimą buvo veikli, – iki praėjusio spalio, kai jai buvo atlikta pėdos operacija. „Dvylika savaičių negalėjau priminti pėdos, – pasakoja moteris. – Sėdėjimas namie bei slankiojimas nuo lovos iki stalo ar lango, man buvo didžiulis išbandymas. Esu įpratusi judėti gana sparčiai.“
Kad galėtų judėti R. Čebatorienės sesuo iš Amerikos moteriai atsiuntė dirbtinę metalinę koją – tai tarsi įtvaras, kurį užsidėjus galima vaikščioti. Vilnietė sako, kad tuomet lygiu paviršiumi galėdavo eiti gana sparčiai.
Tačiau kartą moteris, skubėdama laistyti gėlių, šia metaline koja užkliuvo už kilimo krašto ir griuvo.
„Gyvenimas pasidarė labai liūdnas. Gydytojai įdėjo klubo sąnario endoprotezą, ranką sugipsavo, pėdos priminti negalėjau. Turėjau tik vieną koją ir vieną ranką, – nei pasikelti, nei susilenkti, nei pavalgyti, nei save prižiūrėti. Pasijutau tarsi daržovė“, – pasakoja vilnietė.
Vis dėlto poniai Reginai akyse prašviesėjo, kai pateko į reabilitaciją, kur ja rūpinosi profesionalios slaugytojos.
Viena bėda ne bėda – dėl nejudrumo prasidėjo dešiniosios kojos giliųjų venų trombozė. „Laimė, kad tuomet buvau reabilitacijoje. Gydytojai iš karto mane nusiuntė pas specialistus, šie skyrė vaistų. Viskas baigėsi gerai“, – pasakoja ponia Regina.
Tačiau dar būnant reabilitacijoje pradėjo tinti sužalotos kojos blauzda.
„Iš pradžių buvo dar nieko, o vėliau jokia avalyne nebegalėjau apsiauti. Vakarais atrodydavo, jei prie kojos prisiliesiu, ji sprogs ir pasipils fontanas. Kai atsirado dvi raudonos dėmės nejuokais išsigandau, – jau buvau prisiskaičiusi apie rožę“, – prisimena moteris.
R. Čebatorienė pradėjo ieškoti pagalbos – nuvažiavo į ligoninę pas chirurgus, kurie ją operavo, bet šie pasakė: „Reikia laiko, turėtų praeiti“, poliklinikoje irgi pasiūlė laukti ir kentėti. Tuomet moteris pradėjo ieškoti informacijos internete. Braudamasi vis gilyn ir gilyn ji nustatė sau diagnozę, daug sužinojo apie limfotaką ir apie galimas grėsmes, apie tai, kas galėtų jai pagelbėti. Galiausiai R. Čebatorienė susirado vieną iš keturių šalies limfotakos specialistų, kurie yra baigę specialias studijas.
„Kai atėjau į „Limfedemos centrą“ mane apžiūrėjusi Žydra Markevičienė paklausė, kur iki šiol buvau, kodėl nesikreipiau anksčiau, nors po traumos buvo praėję vos du mėnesiai. Vis dėlto ji paguodė, kad galės man padėti“, – pasakoja buvusi didžiųjų Lietuvos bankų finansininkė.
Gydymas buvo pradėtas tuojau pat, nes ponios Reginos blauzda buvo dvigubai storesnė nei anksčiau.
„Neturėjau ne tik kuo apsiauti, bet ir kuo apsivilkti, teko iš spintos išsitraukti senas nebedėvimas kelnes, nes jos buvo plačios, minkštos ir slidžios“, – pasakoja vilnietė.
„Limfedemos centre“ be gydymo ponia Regina gavo ilgą sąrašą taisyklių, kurių būtina paisyti – kasdien daryti mankštą, bintuoti koją, atlikti pedikiūrą, kad nesusižeistų, gulint ir sėdint koja turi būti pakelta, nevalgyti aštraus maisto, negerti kavos ir t. t.
„Žydra man pasakė, jeigu laikysiuosi šių taisyklių, galime bendradarbiauti ir laukti rezultatų“, – pasakoja ponia Regina, kuri dabar jau mėgaujasi gydymo rezultatais.
Lėtinė liga
„Limfedema – tai lėtinė, nepagydoma būklė. Todėl kiekvienam ja susirgti rizikuojančiam žmogui medikai turi papasakoti apie šios ligos požymius ir kaip jos galima išvengti. Jeigu vystosi limfedema, būtina kuo anksčiau ją nustatyti ir pradėti kontroliuoti. Tik tuomet žmogus galės išlaikyti gyvenimo kokybę ir patirti kuo mažiau kosmetinių, funkcinių bei psichologinių komplikacijų“, – įsitikinusi kineziterapeutė, limfotakos specialistė Žydra Markevičienė.
Specialistė aiškina, kad negydoma limfedema gali sukelti progresuojantį tinimą, minkštųjų audinių fibrozę, – kai audiniai sukietėja, perauga jungiamuoju audiniu. Kieti audiniai gali sukelti skausmą, tirpimo jausmą, „rožę“, – lėtinį audinių uždegimą.
„Todėl visiems operacijas ir spindulinę terapiją patyrusiems ligoniams privalu pasitikrinti, ar nėra ankstyvųjų limfedemospožymių. Jeigu limfedema bus pradėta gydyti anksti, komplikacijų riziką galima stipriai sumažinti“, – teigia Ž. Markevičienė.
Iš pradžių nepastebima
Limfedema laikoma neišgydoma. Liga ima vystytis dėl to, kad limfinei sistemai padaroma nepataisoma žala. „Todėl būtina kreiptis į specialistus, kurie suteiks tinkamų žinių, kaip išvengti ligos“, – tvirtina specialistė.
Rizika susirgti limfedema tyko visą gyvenimą. Ši liga gali užklupti ir vos pradėjus gydyti traumą, ir praėjus dešimtmečiams po jos. Todėl jei žmogui staiga sutinsta galūnė, visų pirma reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kuris turėtų apžiūrėti, išnagrinėti paciento ligos istoriją ir, jei nėra kitų ligų, nusiųsti pas kineziterapeutą – limfotakos specialistą. Šis turėtų patvirtinti limfedemos diagnozę, nustatyti koks patinimo dydis ir skirti gydymą.
„Jei žmogui nustatoma limfedema, būtina kuo greičiau imtis priemonių, kad ji nebedidėtų“, – tvirtina limfotakos specialistė Ž. Markevičienė. – Jei nebus pradėta laiku gydyti, limfedema po truputį progresuos ir žalos audinius.“
Pradėti gydyti šią ligą galima esant bet kuriai stadijai, bet jei pradedam gydyti vėlai, gydymas nebūna labai efektyvus, nes liga negrįžtamai pažeidžia audinius.
„Tam, kad būtų galima pasiekti maksimalių ir ilgalaikių rezultatų, būtina, kad pats pacientas norėtų pasveikti ir vykdytų visas specialisto rekomendacijas. Dėl to prieš pradedant gydyti žmogus turi suprasti kas jo laukia ir būti pasiryžęs paisyti visų rekomendacijų, atidžiai prižiūrėti galūnę. Tik taip galima pasveikti“, – pasakoja specialistė.
Veiksmingas tik kompleksinis gydymas
Viena veiksmingiausių priemonių gydyti limfedemą kol kas yra sudėtinė tinimo mažinimo terapija.
Tai – dviejų dalių programa. Pirmoji, – gydymo fazė paprastai trunka 2–4 savaites. Tuo laiku pacientas gydomas kasdien, o kiekvienos savaitės pabaigoje fiksuojamas paveiktos galūnės tūris bei apimtis.
Šiuo metu turi būti labai kruopščiai prižiūrima oda bei nagai, kad jie nesukeltų uždegimų, nesužeistų. Taip pat atliekamas limfos drenažo masažas, – stimuliuojami lygieji bei limfos indus gaubiantys raumenys, be to, padidinamas raumenų pulsacijos dažnis.
„Šios procedūros metu švelniai pakartotinai spaudžiami paviršiniai limfos indai, kurie yra po oda. Tokia limfinių indų stimuliacija paskatina skysčio šalinimą iš galūnės. Per stipriu spaudimu galima sukelti lygiojo raumens, supančio paviršinius limfos indus, spazmus. Šis masažas yra ypatingas, todėl jį turi atlikti tik specialistas. Tikrojo limfos drenažinio masažo nereikia painioti su grožio salonuose atliekamu masažu“, – tvirtina limfotakos specialistė.
Po tokio masažo ant galūnės uždedamas specialus kompresinis tvarstis: iš pradžių galūnė subintuojama, po to uždedamas kamšalas ir galiausiai – elastinis bintas. Kai žmogus juda, tvarstis spaudžia audinius, o suaktyvėjanti raumenų pulsacija stimuliuoja paviršinius limfos indus. Kol gydomas, žmogus šį tvarstį privalo dėvėti visą parą, nes jis suminkština sukietėjusius audinius.
Galiausiai – ligonis kasdien privalo atlikti specialią gydomąją mankštą. Ž. Markevičienė pabrėžia, kad gydymas yra veiksmingas tik tuomet, kai atliekami visi gydymo komponentai. Kiek užtruks gydymas, priklauso nuo to, kaip reaguoja ligonio audiniai.
Kai ligonio galūnės apimtis sumažėja ir nebekinta, pradedama priežiūros fazė.
„Tai – tai visą gyvenimą trunkanti savirūpyba, – tvirtina Ž. Markevičienė. – Pacientas privalo suprasti, kad tai labai svarbu, nes jei jis savęs tinkamai neprižiūrės, visi gydymo laimėjimai bus prarasti.“