„Nepasakysiu, ar tai buvo gripas. Tiesiog buvo kažkoks virusas. Porą dienų buvo didelis karščiavimas, bet nebuvo nei kosulio, nieko – jokių gripui būdingų simptomų“, – pasakojo N. Maskolaitis.
Nerijus pajuto, kad jo širdis buvo negrįžtamai pažeista.
„Tiesiog silpstu, silpstu, visiškai niekur nepaeinu, dūstu, oro trūksta. Galiu tik sėdėti, gulėti. Miegoti irgi neįmanoma: vos tik naktį atsiguli į lovą – dusinimas. Praktiškai sėdėdamas miegodavau“, – prisiminė vyras.
Gydytoja sako, kad vyro būklė blogėjo dėl progresuojančio širdies nepakankamumo. Jam persodinta širdis. Tačiau po trejų metų širdis vėl ėmė silpti. Tad prireikė ir antros transplantacijos.
„Pakartotina operacija visada reikalauja didesnių iššūkių, nes jau širdutė yra sąaugose, reikia jas išdalinti, nepažeidžiant. Kyla kraujavimo rizika“, – aiškino Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas profesorius Povilas Jakuška.
Dabar vyras jaučiasi puikiai ir jokių simptomų nebejaučia.
Kitam kauno klinikų pacientui Artūrui prieš du mėnesius buvo persodintos kepenys.
Vyras tikina, kad visą gyvenimą rūpinosi sveikata, sportavo, o kepenų cirozė jį pakirto iš pasalų.
„Tai buvo smūgis. Nesu geriantis. Nevartojau ir jokių cheminių produktų. Iki šiol priežasties nežinau. Esu pats sportininkas – dar prieš metus važiuodavau po 50 kilometrų su dviračiu. O per metus laiko man pasidarė visiškai prastai“, – kalbėjo Artūras Sipavičius.
Su kepenų ciroze Artūras gyveno 13 metų, o kepenų laukė vos kelis mėnesius.
„Transplantacija pavyko labai sėkmingai. Ji, man atrodo, užtruko, 4 su trupučio valandos. Pacientas puikiai atlaikė kepenų transplantaciją ir netgi pirmosios pooperacinės paros buvo labai sklandžios. Pacientui nepasireiškė jokia komplikacija“, – džiaugėsi sėkminga operacija Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė docentė Irena Valantienė.
Apie sėkmingas transplantacijas Kauno klinikos kalba ne atsitiktinai. Suskaičiuota, kad pernai metai ligoninėje buvo rekordiniai. Atlikta daugiausia kepenų ir širdies transplantacijų.
„Atliktos net 7 širdies transplantacijos ir 19 kepenų transplantacijų.
Kauno klinikose jau daugiau negu 20 metų atliekamos transplantacijos“, – teigė Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. Evaldas Padervinskis.
Taip nutiko dėl to, kad atsirado daugiau žmonių, sutinkančių savo mirusių artimųjų organus dovanoti sergantiems. Pvz., širdies transplantacijų paprastai klinikose atliekama iki 3.
„Šiuo metu širdies transplantacijos mūsų klinikoje laukia 24 pacientai: 18 laukia širdies persodinimo operacijos, 6 pacientai laukia širdies ir plaučių komplekso persodinimo operacijos. Taigi, poreikis tikrai yra“, – patikino profesorius P. Jakuška.
Pasak profesoriaus, ypač poreikis transplantacijoms pasijautė po COVID'o. Daugėja širdies raumens nusilpimo, širdies nepakankamumo progresavimo atvejų.
„Tuo metu mes nežinojome apie COVID-19 infekciją, kuri taip pat pažeidžia širdies raumenį. Tik dabar daugėja šitų duomenų tiek mūsų klinikoje, tiek visame pasaulyje“, – aiškino profesorius P. Jakuška.
Skaičiuojama, kad su persodintais organais išgyvena apie 80 proc. pacientų. Laukiančiųjų transplantacijos amžius jaunėja – dabar tarp 30–50 metų.
Jauniausias iki šiol buvęs donoras – aštuonerių metų vaikas. Apskritai Lietuvoje pernai buvo rekordiniai metai kepenų transplantacijai. Jų persodinta 32.
Visą LNK laidos „Info diena“ siužetą galite pamatyti čia: