Vlada Dapkos: gerovės šalyje šeimos gydytojams liepiama pernelyg nesigilinti į pacientų problemas, todėl pražiopsomi rimti negalavimai

Esu žinoma kaip gerovės šalies Švedijos kritikė – dažnai aprašau jos problemas, perleisdama per savo brutalų, sarkastišką filtrą. Tarp kitų šalies problemų kritikuoju taip pat sveikatos sistemą.

Tokiais savo tekstais neretai siutinu vietinius lietuvius. Jautriai į kritiką dažniausiai reaguoja tie, kuriems labai nemalonus toks jų svajonių šalies problemų viešinimas. Tobulo šalies ar gerovės įvaizdžio imigrantams net nereikia kurti specialiai. Dažnas Lietuvoje – ypatingai tie, kurie nė karto nebuvo išvykę iš šalies dirbti, gyventi ar mokytis – galvoja, kad užsienyje kas savaitę nurodytomis valandomis atskrenda sraigtasparnis ir į žemę mėto gražiais dovanų raišteliais surištas dėžutes, kuriose šviežutėliais dar spaustuve kvepiančiais banknotais krūvelėmis surūšiuota guli tos šalies valiuta; lygiai taip pat dalinamos narystės prestižiniuose sporto ir golfo klubuose ar maisto prekių parduotuvėse, kur nariams visas maistas – nemokamai. Viskas tėvynę išdavusių emigrantų rojuje nutvieksta vaivorykštės spalvomis, o neteisybės, problemų ar kasdienybės apskritai neegzistuoja.

Heito sulaukiau ir dabar, kai į beveik dvidešimt tūkstančių narių turinčią Feisbuko grupę „Švedijos Lietuviai – Oficialus“ įrašiau klausimą: „Pasidalinkite su manimi anonimiškai arba komentaruose apie savo šeimos gydytojų ir poliklinikų Švedijoje patirtimi (ne ligoninių, o būtent pirminės sveikatos priežiūros). Drįstat eiti pas švedų gydytojus ar ieškot lietuvių?“