Ir vis dėlto vienas dalykas čia atrodė kiek neįprastai. Užuot palinkęs prie paciento, jį operavęs pilvo chirurgas profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius sėdėjo tolėliau prie gan keisto įrenginio. Tai – „Senhace“ robotinė sistema. Robotas profesoriui ir jo kolegoms kitų sričių chirurgams Klaipėdoje jau 4 su puse metų padeda operuoti pacientus.
Klaipėdos universiteto ligoninėje, kur įsteigtas pirmasis ir iki šiol buvęs vienintelis robotinės chirurgijos centras ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione, jau atlikta beveik 900 robotinių operacijų (maždaug po lygiai pilvo chirurgijos, ginekologinių ir urologinių). Iki lapkričio pabaigos, kai bus švenčiamas robotinio centro Klaipėdoje įsteigimo penkmetis, tikimasi būti padarius jau 1000 tokių operacijų.
Robotinė chirurgija šią savaitę jau startuoja ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Tačiau profesorius N. E. Samalavičius teigia, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje esanti robotinė sistema – išskirtinė. Klaipėdietiškas robotas ypatingas tuo, kad jis jau turi ir dirbtinį intelektą, o profesorius N. E. Samalavičius yra vienas iš vos 8 pasaulio medikų, kuris prisideda prie jo kūrimo ir tobulinimo.
Kuo ypatinga robotinė operacija?
Pirmuosius simptomus pacientas, kurio operaciją teko stebėti, pajuto prieš tris mėnesius. Vyras kreipėsi į gydytojus, kurie, atlikę tyrimus ir nustatė tiesiosios žarnos vėžį.
„Nors neretai tiesiosios žarnos vėžio gydymas šiandien prasideda nuo kitų onkologinio gydymo metodų (dažniausiai spindulinio gydymo derinio su chemoterapija), šiuo konkrečiu atveju geriausias pirminio gydymo metodas buvo operacija.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Klaipėdos universiteto ligoninėje, beveik visada pacientai, sergantys tiesiosios žarnos vėžiu, operuojami mažai invaziniu būdu – standartinis būdas būtų laparoskopinė operacija. Atviros operacijos atliekamos retai ir tik tam tikrais užleisto bei išplitusio tiesiosios žarnos vėžio atvejais“, – paaiškino profesorius N. E. Samalavičius.
Šįkart pacientą nuspręsta operuoti, pasitelkus robotinę chirurgiją. Anot gydytojo, toks metodas turi savų aiškių privalumų.
„Visų pirma, operacijos metu chirurgas mato padidintą erdvinį (3D) operacijos vaizdą – tai padeda identifikuoti struktūras mažajame dubenyje, autonominius nervus, fascijas ir tarpfacijinius tarpus. Visa tai leidžia onkologinę operaciją atlikti preciziškiau, kartu išsaugant mažojo dubens inervaciją ir funkcijas. Šiuo atveju stengiamės išsaugoti šlapinimosi ir lytinę funkcijas.
Vaizdą, kurį transliuoja kamera, chirurgas taip pat valdo pats. Kamera yra stabili, pritvirtinta prie vienos roboto „rankų“.
Paprastai chirurgas operuoja dviem rankomis, kurias robotinės operacijos metu atstoja du instrumentai. Bet žmogaus rankų tremoras yra neišvengiamas. Chirurgo rankų judesiai, atkartojami roboto, yra tikslesni ir lengviau kontroliuojami.
Tokių operacijų metu, palyginti su laparoskopinėmis, tikėtinas ir mažesnis kraujo praradimas. Taigi, mažesnė chirurginė trauma, mažesnis kraujo praradimas, mažesnė pažaida kitoms organizmo funkcijoms lems greitesnę paciento reabilitaciją, greitesnį išrašymą į namus ir grįžimą prie įprastinės gyvenimo veiklos. Jei po operacijos paaiškės, kad reikalingas papildomas specifinis gydymas, jis galės prasidėti anksčiau, ir tikėtina pacientas jį lengviau toleruos“, – privalumus vardijo profesorius N. E. Samalavičius.
Anot profesoriaus, robotinės operacijos kokybė yra geresnė dėl jos galimybių: stabilios kameros, padidinto, stereo vaizdo, labai geros vizualizacijos, kas ypatingai svarbu gydant onkologines ligas.
„Tiesiosios žarnos chirurgijoje ta precižiška operacija daliai žmonių gali padėti išsaugoti natūralų žmogaus tuštinimosi kelią. Naudodami robotinę chirurgiją tai galime padaryti sėkmingiau, negu iki šiol buvusias alternatyvas: atvirą ir laparoskopinę chirurgiją“, – sakė pašnekovas.
Turės dirbtinį intelektą
Klaipėdos universiteto ligoninėje naudojama robotinė sistema ypatinga tuo, kad turės dirbtinį intelektą. Su šios robotinės sistemos tobulinimu, kurios pagrindu kuriama antrosios pakopos robotinė sistema, pasaulyje dirba tik nedidelė grupė specialiai atrinktų chirurgų, tarp kurių yra ir „Delfi“ pašnekovas. Tarp grupės medikų yra amerikiečiai, vokiečiai, olandai, šveicaras ir profesorius N. E. Samalavičius. Šie medikai išbando ir išsako, ką galima dar labiau patobulinti robotinės sistemos dirbtiniame intelekte.
Jau dabar dirbtinis intelektas operacijos metu padeda chirurgui dar lengviau valdyti kamerą, užtikrinti kad operacinis laukas visada būtų vaizdo centre ir geriausiai matomas.
„Prieš pora metų, „Senhance“ robotą gaminančiai kompanijai „Asensus“ nusprendus kurti antros kartos robotinę sistemą, kartu su 7 chirurgijos ekspertų grupe iš viso pasaulio buvau pakviestas dalyvauti naujos robotinės LUNA sistemos kūrime. Ją planuojame įdiegti klinikoje nuo 2025 metų. Tai buvo ir vis dar yra ypatingai įdomus projektas, kurį kuriant labai svarbi Klaipėdos universiteto ligoninės robotinės chirurgijos patirtis, nes jos ir kitų tokią patirtį turinčių centrų dėka tikimės naujo proveržio su galbūt tobuliausia robotine sistema pasaulyje.
Mūsų turima sistema taip pat apginkluota dirbtinio intelekto moduliais. Juos naudojant ir matant jų naudą, kuriama galinga naujos sistemos dirbtinio intelekto platforma. Man tai – unikali galimybė kurti ateities chirurgiją, naudojantis lietuviška robotinės chirurgijos patirtimi, kurti chirurginį robotą, kuris atitiktų ne tik esamus poreikius, bet ir ateities chirurgijos vizijas. Tai – tarsi žvilgsnis į netolimą ir realią ateitį“, – džiaugėsi profesorius N. E. Samalavičius.
Dirbtinis intelektas chirurgams padės per operaciją ir tiksliau išmatuoti atstumus.
„Grupėje kurdami naują robotą darėme eksperimentą. Mus pasodino prie ekrano. Buvo įprastiniai robotiniai arba laparoskopiniai instrumentai, kuriuos mes pažįstame, bet vaizdas, kurį matėme pro ekraną, padidintas, nenatūralus. Mes turėjome pasakyti, koks yra atstumas nuo vieno organo iki kito. 7 chirurgų grupė iš viso pasaulio spėliojo, koks tai galėtų būti atstumas ir visi nepataikėme. O tam tikrose situacijose tas matavimas yra labai svarbus. Taigi, dar viena iš dirbtinio intelekto savybė bus ta, kad užteks pažymėti atstumą ir daugiau nieko nereikės spėlioti. Dalis dirbtinio intelekto savybių galbūt bus įdomios – bus galima jas naudoti arba ne, o kai kurios bus tiesiog būtinos“, – kuo svarbus robotinėse operacijose yra dirbtinis intelektas, pasakojo profesorius.
Kas gali sutrukdyti?
Pamatyti, kaip daromos robotinės operacijos ir papasakoti apie jas portalo „Delfi“ skaitytojams, planavau jau seniai.
Bet nedaug trūko, kad būtų nukelta paciento operacija.Teko atidžiai tirti, ar pacientui dėl turimų gretutinių ligų nepakenks oro pripūtimas į pilvo ertmę. Anot profesoriaus, taip nutinka retai.
„Labai nedaug priežasčių gali sutrukdyti robotinei operacijai. Kartais būna, kad pacientą operuoti dėl įvairių lydinčių susirgimų sudėtinga, ypatingai, jeigu yra kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir manome, kad, pripūtus oro į pilvą ir padidinus pilvo spaudimą, galėtų iškilti grėsmė paciento sveikatai ir gyvybei. Tokiu atveju paciento negalėtume operuoti nei naudodami robotinę, nei laparoskopinę arba mažai invazinę chirurgiją. Tais retais atvejais yra saugesnė senoji, tai yra atvira chirurgija, kai yra papildomos rizikos dėl vadinamojo pneumoperitoneumo arba oro pilve ir padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Bet tokios indikacijos labai retos“, – nuramino gydytojas.
Šiuo atveju nuogąstavimai dėl galimos paciento būklės irgi nepasiteisino ir operacija jam buvo sėkmingai atlikta.
Ginekologinės, urologinės ir pilvo chirurgijos operacijos
Šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninėje pasitelkus robotinę sistemą daromos ginekologinės, urologinės ir pilvo chirurgijos operacijos. Per savaitę atliekama apie 5–7 operacijas, o per mėnesį – apie 20.
„Nusprendėme, kad būtų geriausia turėti po 2 chirurgus iš kiekvienos specialybės. Taigi iš pat pradžių buvo po 2 pilvo chirurgus, 2 ginekologus ir 2 urologus. Šiuo metu turime dar papildomai paruoštus 2 pilvo chirurgus ir 1 ginekologą.
Robotinė chirurgija nėra tokia, kad jos koks nors chirurgas negalėtų įvaldyti. Kiekvienas chirurgas, įvaldęs mažai invazinę chirurgiją, gali pereiti į robotinę. Tam nereikia specifinių gebėjimų, užtenka pereiti papildomus mokymus, būti kruopščiam“, – kalbėjo profesorius N. E. Samalavičius.
Anot pašnekovo, kad galėtų pradėti robotinę operaciją, net ir labiausiai patyręs chirurgas turi iš pradžių vykti į specialų robotinės chirurgijos mokymo centrą – šiuo atveju du artimiausi centrai yra Milane, Italijoje, ir Amsterdame, Olandijoje. Dažniausiai ten vyksta trijų dienų teorinio ir praktinio mokymo kursai, kurių metu chirurgai susipažįsta su robotine sistema, jos veikimo principais, atlieka operacijas, naudodami muliažus, o paskutinę kursų dieną operuoja gyvūnus (lietuviams teko praktikuotis, operuojant kiaules).
Tačiau to dar nepakanka. Pirmosios operacijos žmonėms atliekamos, padedant patyrusiam robotinėje chirurgijoje specialistui.
„Kai pradėjome robotinę chirurgiją, mums padėjo kolegos iš Italijos ir Vokietijos. Kadangi šiuo metu mano patirtis yra pakankama, ruošiant naujus Klaipėdos chirurgus, šį etapą mūsų ligoninėje atlieku pats, žinoma, po to, kai minėti chirurgai grįžta iš būtinųjų mokymų užsienyje. Esu vykęs ir į užsienio šalis kaip instruktorius, kad padėčiau pradėti pirmąsias robotines operacijas mūsų kolegoms ten. Šiuo metu galima pasidžiaugti, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje turime 9 pilnai robotinei chirurgijai sertifikuotus pilvo chirurgus, urologus ir ginekologus“, – sakė pašnekovas.
Daugiau chirurgų kol kas neoperuoja, nes robotinė sistema KUL tėra viena ir ji gana apkrauta. Per metus ja atliekama virš 200 operacijų.
Urologijoje pirmenybė teikiama pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, kuriuo sergančių vyrų yra labai daug, o robotinė chirurgija labiausiai pasiteisinusi būtent atliekant radikalią prostatektomiją arba prostatos pašalinimą. Daugiau nei 90 proc. urologinių robotinių operacijų atliekama būtent dėl prostatos vėžio.
„Ginekologijoje robotinės chirurgijos pagalba atliekamos įvairios operacijos: dažniausiai gimdos ir jos priedų arba tik priedų pašalinimas.
Pilvo chirurgijoje atliekame irgi įvairias operacijas: ir dėl gastroezofaginio refliukso, ir dėl nutukimo, ir dėl kepenų cistų, ir dėl tulžies pūslės akmenligės, darome ir išvaržų operacijas. Mano interesų sritis yra storosios žarnos ir tiesiosios žarnos chirurgija, visų pirma – vėžio chirurgija. Taigi, aš kone visas operacijas atlieku dėl šių ligų“, – vardijo pašnekovas.
Paklaustas, ar planuojama atlikti įvairesnių robotinių operacijų, profesorius atsakė: „Iš tiesų, planuojame plėsti operacijų spektrą, atliekant pilvo chirurgijos operacijas viršutiniame pilvo aukšte. Storosios žarnos (daugiausia – storosios žarnos vėžio) chirurgija jau pilnai įdiegta, tad daug kitų pilvo chirurginių operacijų yra tapę rutina.
Urologijoje robotinė chirurgija, kaip minėta, daugiausia atliekama dėl prostatos vėžio. Tai natūralu, nes per daugiau nei 20 robotinės chirurgijos metų, pasaulyje dažniausia ir neabejotinai pranašesnė, palyginti su kitais metodais, ir yra prostatos vėžio robotinė operacija. Kol kas, norėdami užtirkinti savalaikes operacijas sergantiesiems prostatos vėžiu, ko gero, urologijoje operacijų spektro labai neplėsime.
O ginekologinės operacijos atliekamos visos, kurios tinka mažai invazinei chirurgijai, tad čia ir plėstis nelabai yra kur“.
Gydymo kaštai atsiperka
Pasidomėjus, kaip nutiko, kad robotinės chirurgijos pradininke Lietuvoje tapo būtent Klaipėdos universiteto ligoninė, profesorius N. E. Samalavičius prisiminė: „Man pradėjus dirbti Klaipėdos universiteto ligoninėje 2017 metų rudenį, robotinės chirurgijos idėja jau buvo pusiaukelėje. Vyriausias gydytojas profesorius Vinsas Janušonis jau buvo pradėjęs burti robotinių chirurgų komandą, pirmieji gydytojai jau buvo išvykę į stažuotes užsienyje, buvo ieškoma tinkamos robotinės sistemos.
Su dideliu entuziazmu įsijungiau į šią komandą, ir po metų Klaipėdos universiteto ligoninėje buvo atliktos pirmosios robotinės operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Šiandien, kai tai jau yra kasdienybės dalis, net sunku įsivaizduoti, koks nelengvas ir atsakingas buvo pirmasis žingsnis. Mūsų turima „Senhace“ robotinė sistema yra ypatinga tuo, kad dauguma instrumentų yra daugkartinio naudojimo, tad kiekvienos operacijos kaštai nėra labai dideli. O įranga, kiek man žinoma, buvo nuomojama, taigi didelių pradinių finansinių investicijų nereikėjo“.
Klaipėdos universiteto ligoninėje operuojami tiek Klaipėdos krašto gyventojai, tiek ir pacientai iš kitų Lietuvos vietų. Robotinėms operacijoms nėra taikomi jokie papildomi kaštai pacientui ir jokios priemokos.
„Nors robotinės operacijos šiuo metu nėra papildomai finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, dėl daugkartinio naudojimo instrumentų robotinės operacijos kaina nėra daug didesnė už laparoskopinės“, – paaiškino gydytojas.
Profesorius sakė, kad prieš dešimtmetį, kol pasaulyje buvo tik viena robotinė sistema, kildavo daug debatų, ar tokia chirurgija reikalinga, ar jos nauda išties yra tokia didelė, kad reikėtų išleisti tiek pinigų, ar tai pasiteisins.
„Šiandien jokiose pasaulinėse ekspertų konferencijose jau niekas nebeklausia, ar robotinė chirurgija reikalinga. Jau nebeįsivaizduojama, kad ateitis bus ne robotinės chirurgijos, nes ji jau taip pažengusi į priekį, taip ištobulinta, kad jos atsisakymas būtų žingsnis atgal.
Nors daug kalbama, kad robotinė chirurgija yra brangi, nepamirškime: kartais gera, kokybiška chirurgija, net ir gydant onkologines ligas, gali būti vienintelis gydymo etapas. Jeigu ji yra maksimaliai precižiška ir kokybiška, ji ne tik gali išgelbėti žmogaus gyvybę, bet ir apsaugoti jį nuo papildomo gydymo, kurio reikėtų ligai progresuojant, nuo recidyvo ir atkryčio“, – teigė gydytojas.
Profesorius prisiminė, kad iš pradžių Lietuvoje brangi buvo ir laparoskopinėms operacijoms, kurios mūsų šalyje atsirado 1992 metais, skirta įranga, nors ji tada dar ir nebuvo pakankamai tobula. Bet tokios operacijos pasiteisino ir dabar Lietuvoje tapo įprastomis.
„Manau, kad su robotine chirurgija ateityje turėtų nutikti panašiai: ji taps vis tobulesnė, vis paprastesnė ir vis pigesnė. Žinoma, ji niekada nebus pigi, bet, manau, kad dėl konkurencijos, dėl daugkartinių instrumentų kaštai nebebus tokie, kaip iki šiol“, – prognozavo profesorius N. E. Samalavičius.