Apie vieną grėsmingiausių, iki šiol sunkiai valdomą onkologinę ligą – plaučių vėžį Vilniuje diskutuos žymiausi Europos specialistai, gydantys plaučių vėžį ir plaučių mezoteliomą – birželio 16–17 d. vyks IX Euroregioninė torakalinės onkologijos konferencija, rašoma pranešime spaudai.
Plaučių vėžys – žudikas Nr.1
Plaučių vėžiu kasmet suserga apie 1,5 tūkstančio Lietuvos gyventojų, vyrai serga keturis kartus dažniau nei moterys. Nuo plaučių vėžio miršta daugiausia onkologinėmis ligomis sergančiųjų. Vyrų sergamumas plaučių vėžiu realiai sumažėjęs, moterų sergamumas turi tendenciją didėti.
Europos autoritetai renkasi Vilniuje
Į tradicinį Nemuno šalių Euroregioninį plaučių vėžio ir plaučių mezoteliomos kongresą susirenka Europos autoritetai, kurių tikslas aptarti praėjusių metų pasauliniame plaučių vėžio kongrese Denveryje ir Vienoje įvykusioje pasaulinėje plaučių vėžio konferencijoje nagrinėtų aktualių šios ligos diagnostikos ir gydymo problemų.
„Vilniuje bus aptariami naujausi plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo aspektai po pasaulinio ir europinio plaučių vėžio kongresų. Dabar plaučių vėžio pasaulinės konferencijos arba suvažiavimai, kaip kartais šie globalūs renginiai yra vadinami, vyks kasmet.
Kodėl? Todėl, kad diagnostikos bei gydymo galimybės bei molekulinės sandaros tyrimų rezultatai taip greitai keičiasi, kad nori nenori reikia kasmet susitikti aptarti naujienų, – sako vienas iš Euroregioninio renginio organizatorių prof. Saulius Cicėnas. – Atvyksta senas Lietuvos bičiulis priešnavikinės terapijos autoritetas prof. Christianas Manegoldas iš Vokietijos, prof. Robertas Pirkeris iš Austrijos, patologijos „žvaigždė“ iš Italijos prof. Mauro Papotti, mūsų geras kaimynas Baltstogės Medicinos akademijos rektorius prof. Jacekas Niklinskis.“
Plaučių vėžys – pasaulinė problema
Visuose kontinentuose plaučių vėžys yra onkologijos problema Nr.1. Nepaisant didžiulių pastangų, kurios dedamos siekiant geresnių gydymo rezultatų, šie rezultatai nėra tokie, kokių norėtume.
Plaučių vėžys yra rykštė, kuri muša ir baltuosius, ir geltonodžius, ir juodaodžius. Tiesa, yra tam tikrų etninių skirtumų tarp azijiečių, kaukaziečių. Labai skiriasi šios ligos paplitimas tarp skirtingą išsilavinimą turinčių žmonių grupių. Tačiau tik tose šalyse, kur galima būtų sumažinti tabako rūkymą, ten mirtingumas nuo plaučių vėžio yra mažesnis. Ten, kur rūkoma nevaržomai, ten ši liga klesti. Sergamumas didėja, nepaisant jokių diagnostikos bei gydymo inovacijų.
Europiečių patirtis vykdant tabako kontrolę
ES šalys prieš kelis dešimtmečius energingai ėmėsi tabako kontrolės – palaipsniui įsigaliojo draudimai rūkyti viešose vietose, nebeliko tabako reklamos, buvo pakelti akcizai, suintensyvėjo socialinė reklama prieš rūkymą. Ar pavyko europiečiams pažaboti plaučių vėžį?
„Iš dalies situacija buvo suvaldyta, – sako prof. S. Cicėnas. – Jeigu iš šeštos klasės moksleivio atimsime cigaretę ir jis neįpras rūkyti, jis tikrai nesusirgs. Buvo imtasi rimtų priemonių Europoje ir visame pasaulyje tramdant tabako rūkymo populiarinimą – cigarečių antkainiai padidėjo, įvestos baudos tabako kompanijoms už tvarkos pažeidimus, nebeliko tabako gaminių reklamos viešuosiuose bei sporto renginiuose, ant cigarečių pakuotės spausdinami žiaurūs suvešėjusios ligos vaizdai. Tačiau rūkymas išlieka viena iš pagrindinių problemų, tik kai kuriose šalyse rūkyti imta mažiau. Totaliai nėra laimėta kova prieš tabako kompanijas, nes jos yra labai galingos.“
Plaučių vėžio terapijos ir diagnostikos naujienos
Viena iš svarbiausių diagnostikos naujienų – molekuliniai žymenys. Jie labai anksti gali parodyti ligą. „Kaip žinia, plaučių vėžys neturi ankstyvųjų simptomų, – pasakoja prof. S. Cicėnas. – Kai jie atsiranda, liga jau būna pažengusi. Tik profilaktinių patikrinimų metu galima diagnozuoti ligos pradžią. Tose šalyse, kur vyriausybės daug dėmesio skiria žmonių sveikatinimui, profilaktikai, ten neretai diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų plaučių vėžys, neturintis jokių simptomų.
Diagnozuojama tokios stadijos liga, kai dar nėra naviko masės, kai rentgenu matome debesėlius. Tokie ligoniai yra išgydomi. Tačiau tokių ligonių būna tik iki 30 proc. tose šalyse, kur pradėtos ir įvykdytos vadinamosios pilotinės patikros programos, atlikta jų analizė. Šios atliktos programos parodė, jog galime sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio iki 20%.“
Tačiau plaučių vėžio patikros programos vertinamos prieštaringai, neišvengta hiperdiagnostikos. Pavyzdžiui, Italijoje gauti neigiami tyrimo rezultatai, be to, patikros yra be galo brangios, iš tiesų, jos parodo valstybės finansinį pajėgumą. ES šalyse patikros programos dėl plaučių vėžio nevykdomos. Kol kas Lietuvai tikrai plaučių vėžio patikros programa būtų per brangi. Ir ne tik Lietuvai, tačiau mes turėtume judėti į priekį.
„Labai sveikintina, kai žmonės patys kreipiasi į medikus ir nori pasitikrinti profilaktiškai. Ir Lietuvoje jau yra žmonių, kurie patys reguliariai tikrinasi kas metai. Visi mūsų sėkmingai operuoti pacientai, kuriems buvo nustatyta ankstyvos stadijos liga, tai savo sveikatai atidūs žmonės. Paprasčiausias pavyzdys: žmogui, kasmet atliekančiam plaučių rentgeno nuotrauką, pastebėti neaiškūs pakitimai, žmogus pasiųstas pas onkologus, sėkmingai atlikta operacija. Štai ir visa sėkmė,“ – sako profesorius.
Pasak prof. S,. Cicėno, chirurgija per pastaruosius 10 metų labai patobulėjo, įvaldytos įvairios chirurginės technikos, galime atlikti mikroinvazines operacijas, naudojama endoskopinė technika, kai nebereikia didelių pjūvių. Gyvenimo kokybė pagerėja. „Klausimas yra paprastas – kada operuoti ir ką operuoti, – sako profesorius. – Be abejo, būtinas labai geras ligonio ištyrimas, liga labai klastinga, net ankstyvos stadijos plaučių vėžys gali turėti atokiųjų metastazių.“
Mažėja didelių plaučių operacijų, tokių kaip plaučių pašalinimas. Diskutuojama, ar verta žmogui šalinti plautį, ypač dešinį, jeigu tokia operacija nepagerina bendrų gydymo rezultatų. Labai svarbu gerai apgalvoti ir parinkti individualią ligonio gydymo taktiką. „Nacionaliniame vėžio institute, kur po vienu stogu dirba visi plaučių vėžį diagnozuojantys ir gydantys specialistai, šie dalykai aptariami multidisciplininių posėdžių metu,“ – sako prof. S. Cicėnas.
Naujoji revoliucinė medikamentinio gydymo banga – imunoterapija
„Periodiškai į plaučių vėžio gydymą ateina revoliucinės bangos. Buvo banga, kai atradome naujus vaistus – taksanus, gemcitabiną, navelbiną, tačiau praėjo tam tikras laiko tarpas ir paaiškėjo, kad vaistai neviršija 20 proc. efektyvumo. Tada atsirado kita kryptis. Dėmesys nukrypo į naviko sandarą, buvo ištirta, kokie mechanizmai ten veikia. Buvo atrastos genų mutacijos. Buvo nustatyta, kad tam tikras skaičius ligonių turi pakitusių – mutavusių genų. Vėlgi buvo sukurti šias genų mutacijas slopinantys vaistai. Tikrai jie davė gerą efektą. Tai buvo antra revoliucija, – pasakoja prof. Saulius Cicėnas.
Tačiau praėjus euforijai pasirodė, kad iš pradžių gautas gydymo efektas nėra ilgalaikis. Ligoniams liga atsinaujina. Vėl buvo atrastos kitos mutacijos, po to buvo sukurti antros ir trečios eilės inhibitoriai, kurie stabdė tas mutacijas. Tačiau pasirodė, kad gydant plaučių vėžį atsiranda naviko atsparumas ir šiam gydymui. Šis procesas nenutrūkstamas. Reikia tik pasidžiaugti, kad vis registruojami nauji vaistai ir jų kombinacijos, kurias galėsime skirti vieną po kitos ir tikėtis situaciją valdyti kuo ilgiau. Viena iš mutacijų, nustatomų nesmulkialąstelinio plaučių vėžio atveju, yra ALK.
Neseniai ALK teigiamam nesmulkialąsteliniam plaučių vėžio tipui buvo registruotas naujas preparatas – afatinibas.
Trečia revoliucija – imunoterapija. Vadinamoji „immune checkpoint“ inhibitorių terapija, kai suardoma naviko receptorių jungtis su imuninėmis ląstelėmis ir tokiu būdu atkuriamas imuninis priešvėžinis organizmo atsakas. Inhibitorius blokuoja receptorių, kuris slopina T limfocitų veiklą, nukreiptą prieš vėžio ląsteles. Deja, šie vaistai nėra efektyvūs visiems, vieniems pacientam padeda, kitiems – ne. Naviko ląstelės turi daug galimų kelių, padedančių apsisaugoti nuo imuninės sistemos.
Vis dėlto imunoterapija yra viena iš labiausiai besivystančių vėžio gydymo sričių ir netolimoje ateityje bus registruota daug įvairių gydymo kombinacijų. Daugeliu vėžio atvejų nėra normalaus organizmo priešvėžinio imuninio atsako, jis tiesiog užblokuojamas skirtinguose etapuose. Tai gana sudėtinga sistema, kurioje dalyvauja įvairios imuninės ląstelės, kurias veikia sudėtingi reguliaciniai veiksniai. Pvz., yra navikas, kuris pilnas T limfocitų, bet jie vėžio nepuola, nes yra užslopinti vadinamųjų T limfocitų reguliacinių ląstelių ir dabartinė imunoterapija šioje situacijoje yra neveiksminga, nors mes ir tikimės, kad ji suveiks.
Arba, priešingai, navike iš viso nėra imuninių ląstelių, bet imunoterapija puikiai veikia, nes, pasirodo, šios ląstelės bet kada gali suaktyvėti ir pulti naviką. Mes tiesiog dar iki galo nežinome, kokie veiksniai šias imunines ląsteles suaktyvina. Kol kas nepasiteisino atrankos metodas – PD-L1 testavimas, kaip nuspėjantis imunoterapijos efektyvumą, žymuo. Reikia daugiau sužinoti ne tik apie naviką, bet ir apie jo aplinką.
Dabartinė imunoterapija yra efektyvi nedidelei ligonių daliai – apie 20 proc., bet tiems, kuriems pasiekiamas atsakas į gydymą, jis tęsiasi ilgai – metais. Ir tai yra didelis žingsnis stengiantis, kad vėžys taptų lėtine kontroliuojama liga. Šiuo metu imunoterapija Lietuvos prieinama tik pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose tyrimuose, kurie vyksta ir mūsų ligoninėje.“
Būtina profilaktiškai tikrintis
Taigi paučių vėžys išlieka viena iš sunkiausiai gydomų ligų. Mirtingumas išlieka pats didžiausias tarp visų onkologinių ligų. Ne taip greitai išspręsime plaučių vėžio problemą. Tam ir organizuojami kasmet pasauliniai kongresai. Šiais metais organizuojamas Japonijoje. Šioje šalyje smarkiai išaugo sergamumas plaučių vėžiu. Japonai pradėjo gyventi kaip europiečiai, rūkyti, valgyti mėsą. Visa tai veikia genetinį palikimą, veikia epigenetiškai, atsiranda “neigiamos“, klaidingos mutacijos, kurios sukelia plaučių vėžį.
„Jeigu paklaustumėte, ar mes galime šiandien nugalėti plaučių vėžį, atsakysiu – dar ne, šiandien mes dar negalime nugalėti plaučių vėžio. Mes galime padėti žmogui ilgiau gyventi, bet išgydyti – sunku. Gera žinia yra ta, kad gydant pradinių stadijų ligą rezultatai žymiai geresni. Jeigu liga neišplitusi, 85–90 proc. mūsų pacientų gyvena penkerius ir daugiau metų, – dalijasi gerąja žinia prof. S. Cicėnas. – Lietuvoje, deja, neįprasta rūpintis savo sveikata. Pas gydytoją ateiname ženkliai per vėlai. Įpraskime profilaktiškai tikrintis, daryti plaučių nuotraukas. O mes, Nacionalinio vėžio instituto kolektyvas, be abejo, padarys viską, ką gali, kad padėtų žmogui, sergančiam bet kurios stadijos liga.“