Kas yra anafilaksija ir kaip pasireiškia?
Anafilaksija (arba anafilaksinis šokas) yra ūmi, gyvybei grėsminga sisteminė ar generalizuota padidėjusio jautrumo reakcija, kuriai būdingas dviejų ir daugiau organų sistemų (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, centrinės nervų sistemos) pažeidimai, rašoma pranešime spaudai. Ji pasireiškia įvairiais simptomais ir požymiais. Anafilaksinė reakcija išsivysto greitai: nuo kelių minučių iki 2 val. po kontakto su reakciją sukėlusiu veiksniu. Anafilaksinį šoką gali sukelti patys įvairiausi veiksniai – žiedadulkės, vabzdžių įkandimai, maisto produktai ar medikamentai. Reakcija, iš pradžių, gali atrodyti visai nekaltai – čiaudulys, akių paraudimas, nežymus odos bėrimas, tačiau netrukus pasireiškia ir gyvybei pavojingi simptomai.
Apskaičiuota, kad 1 iš 300 europiečių yra bent kartą patyręs anafilaksinį šoką. Vertinant hospitalizacijų dėl anafilaksinio šoko dažnį, jis didžiausias 0–14 m. amžiaus grupėje (4,1 iš 100 000 hospitalizacijų). Didėjant pacientų amžiui, anafilaksija retėja: 15–44 m. amžiaus grupėje – 3,9 iš 100 000, o vyresnių nei 45 m. amžiaus grupėje – 3,5 iš 100 000 hospitalizacijų. Taip pat anafilaksinis šokas XXI a. yra dažnesnis, palyginti su praėjusio amžiaus paskutiniu dešimtmečiu.
Anafilaksinio šoko metu dažniausi yra odos ir gleivinių simptomai. Jie pasireiškia 80–90 proc. pacientų. Šiek tiek rečiau pasitaiko širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (70 proc.) bei kvėpavimo sistemos (65 proc.) simptomai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad anafilaksija gali pasireikšti ir be odos simptomų. Kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos simptomai ir požymiai yra kur kas grėsmingesni gyvybei nei odos.
Anafilaksinį šoką galima įtarti, jeigu pasireiškia vienas iš šių trijų požymių:
Ūmi ligos pradžia (nuo kelių minučių iki kelių valandų), kai yra odos, gleivinių ar jų abiejų pažeidimas (pavyzdžiui, generalizuota dilgėlinė, odos niežulys ar paraudimas, lūpų, liežuvio ar liežuvėlio patinimas).
Kvėpavimo sutrikimas (pavyzdžiui, dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, stridoras, hipoksemija).
Sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ar su tuo susiję simptomai (pavyzdžiui, hipotonija, sinkopė, nevalingas šlapinimasis/tuštinimasis).
Paprastai anafilaksinį šoką sukelia maisto produktai – riešutai, vištų kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, žuvies ir pieno produktai. Taip pat vabzdžių įkandimai (širšių, bičių, kamanių ar skruzdėlių), žiedadulkės. Šiek tiek rečiau anafilaksinis šokas pasireiškia dėl alerginės reakcijos į medikamentines priemones (dažniausiai penicilino grupės antibiotikus), todėl vartojant vaistus svarbu žinoti, kad ir mažos vaisto dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją. Tad visuomet reikėtų atsakingai vertinti gydytojų klausimą skiriant vaistus – ar nesate pastebėję alerginių reakcijų į kuriuos nors vaistus.
Kaip padėti?
Asmenims, kuriems nors kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, rekomenduojama su savimi nuolat turėti apinefrino ar adrenalino injektorių. Jei nukentėjusysis tokį turi, padėkite jam susileisti vaistų dozę į raumenį. Jei žmogui nepalengvėja, kartokite po 10–15 min.
Taip pat gali būti, kad alergiškas asmuo su savimi nešiojasi antihistaminų (antialerginių vaistų). Jei taip, nedelsiant juos sugirdykite.
Anafilaksinio šoko atveju būtina kreiptis į gydytoją, todėl nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112. Kol atvyks medikai, pabandykite identifikuoti alergeną ir nutraukite bet kokį jo kontaktą su nukentėjusiuoju. Jei nukentėjusįjį pykina, paverskite jį ant šono, kad nepaspringtų. Atlaisvinkite kvėpavimo takus, prasekite viršutinius drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei žmogus nekvėpuoja, patikrinkite pulsą ir nedelsdami pradėkite širdies masažą – 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai. Atlikite šį veiksmą, kol nukentėjusįjį perims greitosios pagalbos medikai.
Informaciją pagal užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Erikas Jansonas