Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė sako, kad cholesterolis reikalingas daugybei gyvybiškai svarbių procesų vykti.
„Kiekvienas žmogus turi žinoti, kokia cholesterolio norma jam reikalinga. Yra toli gražu ne viena norma, jų egzistuoja keletas, priklausomai nuo žmogaus rizikos grupės“, – paaiškina medikė.
Cholesterolis tiriamas iš kraujo, paimto iš venos. Tyrimo metu pateikiami rodmenys, pagal kuriuos ir stebima žmogaus būklė.
„Pateikiamas atsakymas iš keturių skaičių. Matome, kad yra bendrasis cholesterolis, mažo tankio lipoproteinai – MTL cholesterolis, kurį žmonės vadina bloguoju, ir didelio tankio lipoproteinai – DTL cholesterolis, kurį žmonės vadina geruoju. Ir dar yra ketvirtoji medžiaga – trigliceridai, kurių padidėjimas taip pat kenksmingas“, – paaiškina profesorė.
„Blogojo, arba MLT, cholesterolio padidėjimas, o ne pats cholesterolis, yra žalingas mūsų kraujagyslėms, arterijoms. Kuo ilgiau ir daugiau jis padidėjęs, tuo didesnė kaupiamoji rizika ir tuo anksčiau kraujagyslėse prasideda aterosklerozė“, – Ž. Petrulionienė paaiškina, kokios pasekmės laukia delsiant stebėti cholesterolio lygį.
Vadinamas gerasis (DTL) cholesterolis, anot pašnekovės, atlieka apsauginę funkciją ir mažina aterosklerozės riziką. Profesorė nurodo, kad jo kiekio norma vyrams ir moterims įvardijama skirtingai. Normalus DTL cholesterolio kiekis kraujyje vyrams turėtų būti ne mažiau nei 1 mmol litre, moterims – ne mažiau nei 1,2 mmol litre kraujo.
Kas lemia ligas ir ko nereikėtų pamiršti?
„Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o tavo vaistas tegu būna tavo maistas.“ Tai aktualu ir šiandien – viena iš galimų priežasčių yra mūsų gausi sočiųjų riebalų mityba, bet tai tikrai ne vienintelė priežastis. Visuomet stengiuosi kartoti, kad mes į žmogų turime žiūrėti kaip į visumą, ir visi tarpusavio veiksniai susiję. Cholesterolį didina ne tik mūsų netinkama aterogeninė – labai gausi sočiųjų riebalų – mityba, tačiau ir nuolatinis stresas bei visi kiti rizikos veiksniai: nutukimas, didelis kūno masės indeksas, visiškai mažas fizinis aktyvumas, nejudra. Visi gyvensenos rizikos veiksniai turi įtakos. Bet mažos ir vidutinės rizikos asmenims dar tikrai nereikia stipriai veikiančių vaistų: mityba ir kiti veiksniai yra kertinis akmuo, kuriuo galima sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje“, – sako Santaros klinikų kardiologė.
Profesorė Ž. Petrulionienė sako, kad visiškai atsipalaiduoti nereikėtų net iš pažiūros sveikiems ir sveikai gyvenantiems žmonėms.
„Skatinama visose šalyse pradėti genetinės paveldimos šeimyninės hipercholesterolemijos registrus, todėl kad ne tik maistas, ne tik mūsų gyvensenos rizikos veiksniai, bet ir genai, paveldimumas turi įtakos aukštam cholesterolio kiekiui. Taigi privalau paminėti, kad tai paveldima liga, serga ištisos šeimos, ir didėti cholesterolis pradeda labai anksti. Sunkių formų atvejų gali būti net nuo vaikystės ar jaunystės. Genetines formas mes įtariame ir jų ieškome tuomet, kai blogasis cholesterolis viršija 5 milimolius litre, o bendrasis – 8 milimolius litre. Taigi reikia cholesterolį išsitirti visiems, kad kuo anksčiau nustatytume genetines sunkiausias paveldimas ligas ir pradėtume jas gydyti“, – sako kardiologė profesorė Ž. Petrulionienė.
Sekti savo būklę rekomenduoja visos Pasaulio sveikatos priežiūros asociacijos. Medikė sako, kad žmogui svarbu žinoti ne tik cholesterolio, bet ir kitus širdžiai palankius gyvybės rodiklius – ne tik spaudimą, pulsą, bet ir gliukozės kiekį kraujyje, trigliceridus (riebalus). Kardiologė atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į turimus rodiklius, jei jie normalūs, tyrimus galima kartoti tik kas keletą metų, tačiau esant didelės rizikos atvejams ar jau prasidėjus ligai cholesterolio tyrimą medikai kartoja gana dažnai ir situaciją aktyviai stebi, iki rodikliai pasiekia normą.
„Gali grėsti ir pakartotinis infarktas, ir pakartotinis insultas, vainikinių arterijų procedūros, operacijos ir netgi priešlaikinė mirtis, – paaiškina kardiologė ir priduria, kad sveikiems ir mažos rizikos grupės žmonėms nežymiai padidėjęs cholesterolis dar nėra nuosprendis ir galima apsieiti be vaistų. – Kai cholesterolis padidėjęs nežymiai, tuomet reikia keisti gyvenseną, mitybos principus, – yra aterosklerozę stabdanti mityba, kai suvartojama mažai sočiųjų riebalų rūgščių, daugiau polinesočiųjų“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologė.
Pašnekovės teigimu, jau įvardijami ir nauji terminai, tokie kaip senolitikai, – natūraliai senėjimą stabdanti medžiaga, taip pat neutraceutikai – biologiškai natūraliai maiste esanti medžiaga. Jos turi tiek gydomąją, tiek profilaktinę naudą.
„Be jokios abejonės, Europos kardiologų draugija savo rekomendacijose yra įvardijusi medžiagas, padedančias išvengti širdies kraujagyslių ligų. Tai mums labai gerai žinomos omega-3 riebalų rūgštys, antioksidantai, fitosteroliai, monakolinas (randamas raudonųjų mielių ryžiuose). Monakolinas veika panašiai kaip lovastatinas. Taip pat berberinas iš raugerškių, antioksidantas astaksantinas – labai daug įvairių medžiagų, kurių organizmas, jei maitinamės nevisavertiškai, negauna pakankamai“, – vardija medžiagas, kurių galima gauti, jei mityba visavertė.
Medikė sako, kad jei trūksta kokių nors medžiagų, yra sukurti maisto papildai – reikalingos medžiagos iš maisto produktų išgaunamos natūraliai. Tokie papildai, juos tinkamai parinkus, padeda apsaugoti širdies kraujagysles ir visą sudėtingą žmogaus organizmo sistemą.