Kas šešta pora negali susilaukti vaikų
„Per vienerius metus natūraliai pastoja ir gimdo 75 proc. moterų iki 30 metų ir 65 proc. moterų iki 35 metų. Nuo 35 metų tikimybė pastoti po truputį mažėja, o nuo 40 metų – mažėja žymiai, taip pat su amžiumi daugėja savaiminių persileidimų. Nevaisingumas paliečia apie 10–15 proc. porų arba maždaug kas šeštą porą. Remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20–30 proc., moterų – 20–35 proc., abiejų partnerių – 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10–20 proc“, – vardija skaičius „Northway“ akušerė ginekologė Diana Jatužienė.
Pasak gydytojos, nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų, beveik tiesinė amžiaus ir vaisingumo priklausomybė – didėjant amžiui, vaisingumas mažėja, tik 28–33 metų moterų vaisingumas išlieka nekintamas. Palyginti su 21–24 metų moterimis, tikimybė pastoti vieno mėnesinių ciklo metu 25–27 metų moterims yra 0,91, 28–30 metų moterims – 0,88, 31–33 metų moterims – 0,87, 34–36 metų moterims – 0,82, 37–39 metų moterims – 0,60, o 40–45 metų moterims – tik 0,40.
Pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama pastojimo, negali pastoti per 12 mėn. Jeigu moteris yra 35 metų amžiaus arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti lemti priežastis, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, t. y. jei moteris nepastoja 6 mėn., o 40-ies ir vyresnėms – po 3 mėn. Moterų vaisingumas mažėja, kai jos tampa vyresnės, vyrų vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus yra mažesnė.
Kas kiek laiko mylėtis, norint pastoti
Didžiausia tikimybė, pasak gydytojos, pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius be jokių nenatūralių pertraukų kas 2–3 dienas.
Susilaikymas nuo lytinių santykių bei pastangos planuoti lytinius santykius tik per vaisingas mėnesinių ciklo dienas gali mažinti pastojimo galimybes, todėl nerekomenduojamas.
„Nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, jog tada, kai pastojimas planuojamas po ilgalaikio kontracepcijos vartojimo, reikalinga kokia nors „organizmo išsivalymo“ pertrauka, – tai vis dar populiarus mitas. Priešingai: hormoninės kontracepcijos vartojimas gali padidinti pastojimo tikimybę moterims, turinčioms ovuliacijos sutrikimų, jei bandoma pastoti iš karto išnykus kontraceptiniam poveikiui, todėl tokioms moterims yra daugiau galimybių pastoti per pirmus kelis mėnesius po hormoninės kontracepcijos vartojimo“, – atkreipia dėmesį D. Jatužienė.
Prieš norint pastoti: folio rūgštis, skiepai nuo gripo ir raudoniukės
Gydytoja pabrėžia, kad dėl nevaisingumo tiriamos ir gydomos moterys turėtų būti informuojamos, kad kasdienis folio rūgšties vartojimas bent 1 mėn. prieš pastojimą ir po pastojimo iki 12 savaičių nėštumo sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.
Rekomenduojama folio rūgšties paros dozė yra 0,4 mg, ji turėtų būti didesnė esant tam tikroms ligoms ar esant tam tikrai rizikai dėl apsigimimų.
Moterims, nesirgusioms raudoniuke, turėtų būti rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios ligos, o po šių skiepų nerekomenduojama pastoti ne mažiau kaip 1 mėn.
Nėščios moterys lengviau užsikrečia ir sunkiau serga gripu, o gripo virusas kelia didelę riziką pačios nėščiosios sveikatai bei gali sukelti persileidimą ir vaisiaus apsigimimą. Taigi prieš gripo
sezoną bei jo metu rekomenduokite tiriamoms ir gydomoms dėl nevaisingumo, taip pat planuojančioms pastoti ir nėščioms moterims pasiskiepyti nuo gripo.
Per dažnai geriant kavą nevaisingumo rizika padidėja beveik 50 proc.
„Jei siekiančios pastoti moterys vartoja ne daugiau kaip vieną – du standartinius alkoholio vienetus per dieną ir ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę be intoksikacijos epizodų, vaisiaus pažeidimo rizika nedidelė. Piktnaudžiavimas alkoholiu blogina spermos kokybę, tačiau patikimų duomenų apie alkoholio įtaką spermos kokybei nepakanka. Jei vyrai vartoja ne daugiau kaip 2–3 alkoholio vienetus per dieną, tai alkoholis vargu ar turi įtakos jų vaisingumui“, – sako gydytoja.
Pasak D. Jatužienės, saikingas gėrimų, turinčių kofeino (kavos, arbatos, kolos), vartojimas (100–200 miligramaikofeino per dieną, t. y. 1–2 puodeliai kavos per dieną) neturi poveikio vaisingumui arba nevaisingumo gydymui bei nėštumo eigai.
Dažnai vartojant kavą (500 mg kofeino arba daugiau nei 5 puodeliai per dieną) nevaisingumo rizika padidėja 45 proc. Kavos vartojimas neturi įtakos vyrų spermos kokybei.
Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas taip pat mažina moterų vaisingumą, be to, yra ryšys tarp rūkymo ir spermos kokybės.
Svoris ir stresas turi įtakos pastojimui
„Jei moterų KMI≥30 kg/m2, joms reikia ilgesnio laikotarpio, kad pastotų. Jei moterų KMI≥30 kg/m2 ir nevyksta ovuliacija, numetus svorio padidėja nėštumo tikimybė.
Poros taip pat turėtų žinoti, kad nevaisingumas pats savaime, taip pat daugelis jo tyrimo bei gydymo procedūrų bei jų rezultatų laukimas dažnai susijęs su stresu, galinčiu lemti libido susilpnėjimą, depresiją, tarpusavio santykių įtampos padidėjimą, retesnius lytinius santykius.
Visa tai mažina pastojimo galimybes, todėl tokioms poroms gali būti naudinga psichoterapinė konsultacija bei dalyvavimas palaikymo grupėse“, – pataria gydytoja.
Dirbtinis apvaisinimas vyresnėms moterims
Gyvo kūdikio gimimo tikimybė po vieno IVF ciklo: 20 proc. arba didesnė, kai moteris yra 23–35 metų amžiaus, 15 proc., kai moteris yra 36–38 metų amžiaus, 10 proc., kai moteriai yra 39-eri,
6 proc., kai moteris yra 40-ies metų amžiaus, ir 3 procentai, kai moteriai yra 42-eji ir daugiau.
„Kaip jau minėjau, moterų vaisingumas priklauso nuo amžiaus dėl daugelio priežasčių. Moteris gimsta su tam tikru ocitų skaičiumi, mažėjančiu su amžiumi, taip pat vis daugiau pasitaiko ocitų su chromosomų anomalijom, dėl to ilgėja pastojimo laikas ir daugėja nesivystančių nėštumų.
Geriausia apie tokio amžiaus moterų galimybes matome nagrinėdami rezultatus po pagalbinio apvaisinimo: kad susiformuotų vienas genetiškai sveikas embrionas, jaunesnėms nei 35-erių metų moterims kiaušidžių punkcijos metu reikia gauti 6 kiaušialąstes, 39–40 metų moterims – 10, o sulaukus 42–43 metų – 16 kiaušialąsčių.
Kalbėti apie tai, kokios paros ir kiek embrionų reiktų tik konkrečiu atveju, sunku, nes tai priklauso nuo moters amžiaus ir embrionų kokybės, moters sveikatos būklės ir gydytojo požiūrio į daugiavaisio nėštumo galimybes“, – patikslina gydytoja.
Skirtingų literatūrų duomenimis, 87–99 procentai 45 metų amžiaus moterų tampa nevaisingomis. Gamta pati pasako „stop“, bet kartais yra būdų ir galimybių tą vaisingumą pratęsti. Štai Amerikoje vyriausiai pastojusiai po dirbtinio apvaisinimo su savo kiaušialąste buvo 47-eri.
