Namų darbai prieš pradedant intensyviai sportuoti
Gyvename laikais, kuomet daugybė žmonių lankosi sporto klubuose, bėgioja krosus. Vis dėlto, kalbant širdies plakimo dažnį stipriai paveikiančią veiklą, kitaip vadinamą kardiopratimais, ar čia esama kokių nors svarbių ribojimų? Anot gydytojo kardiologo Kristijono Česo, visų pirma reikėtų pradėti nuo to, ar yra žinoma, kokiomis ligomis žmogus serga, kokius rizikos veiksnius turi, kokius simptomus ar pojūčius jaučia fizinio aktyvumo metu, pvz. skausmą krūtinėje, neįprastą dusulį, dažną, neritmišką širdies veiklą, greitesnį nei įprasta nuovargį, galvos svaigimą ar sąmonės netekimą. Ši informacija yra būtina norint suprasti, ar žmogus gali sportuoti saugiai, ar reiktų apsilankyti pas gydytoją detalesniam ištyrimui:
„Kardiologai turi žinių ir įgūdžių nuspręsti, koks ištyrimas reikalingas žmogui, priklausomai nuo juntamų simptomų, interpretuoti gautus tyrimų rezultatus ir nuspręsti, koks sportas, intensyvumas gali būti tinkamas būtent kiekvienam žmogui individualiai ir ar jam leidžiama sportuoti ir varžytis pagal tarptautines rekomendacijas, ar reikalingas gydymas, ar prevencinės priemonės nustačius tam tikrą patologiją. Jei žmogus fizinio aktyvumo metu nejaučia mano minėtų simptomų, tačiau turi išreikštų rizikos veiksnių, pvz. giminėje buvę mirčių jauname amžiuje (iki 35 m.), šeimoje ar giminėje yra sergančiųjų širdies ligomis, žmogus daug rūko ar yra nutukęs, yra vyresnio amžiaus ir nori intensyviai sportuoti, tokiu atveju vis vien pirminis ištyrimas reikalingas tam, kad nebūtų praleistos pradinės ligų stadijos ar požymiai, kurie ne visada pasireiškia, kuomet žmogus neturi fizinio krūvio“, – aiškina „Northway“ medicinos centro kardiologas.
Pasak pašnekovo, nors fizinio aktyvumo teikiama nauda yra ženkliai didesnė nei galima žala, esant tam tikroms situacijoms ir ligoms fizinis aktyvumas gali būti apribotas, todėl kylant klausimų, atsiradus simptomų geriausia yra kreiptis į specialistą, kuris padės atsakyti į klausimus tam, kad sportas būtų ir naudingas, ir saugus.
Apie artėjantį infarktą gali pranešti ir pojūčiai kūne, ir rodmenys išmaniajame įrenginyje
Ar žmogus gali pajusti artėjantį infarktą? „Iš esmės – taip, kadangi dažniausiai žmonės patys kreipiasi į skubios pagalbos skyrių dėl juntamo skausmo, diskomforto, spaudimo krūtinėje, kuris gali plisti į apatinį žandikaulį, nugarą, ranką ar petį. Taip pat, dažniausiai moterys, junta neįprastą nuovargį, silpnumą, dusulį, kurie taip pat gali būti miokardo infarkto simptomai“, – aiškina K. Česas.
Anot jo, kadangi miokardo infarktas yra koronarinė širdies liga, kas yra širdį maitinančių kraujagyslių užsikimšimo liga, dažnai šios ligos vystymasis užtrunka, tad kartais žmonės gali neturėti jokių simptomų, o kažką pajusti tik pilnai užsikimšus vienai ar keletui kraujagyslių. Kitiems simptomai gali intensyvėti fizinio krūvio metu, kuomet žmogus gali justi spaudimą, diskomfortą, kurio anksčiau nebūdavo, dusulį ar greitesnį nuovargį, neadekvatų duodamam fiziniam krūviui. Tokie simptomai yra vadinamosios „raudonos vėliavėlės“ kardiologui ir reikalauja detalesnio ištyrimo, siekiant įvertinti, ar skundus sukelia būtent koronarinė širdies liga.
Apie širdies veiklos sutrikimus šiais laikais gali signalizuoti ne tik keista savijauta, tačiau ir išmanieji įrenginiai. Pasak „Tele2“ technologijų eksperto Arnoldo Lukošiaus, būtent sekti širdies ritmą visą parą gali kiekvienas išmanusis laikrodis ar apyrankė. Sukurta daugybė programėlių, kurios leidžia nustatyti to pulso sekimo reguliarumą, esant poreikiui matuoti dažiau, įrašyti ritmo pokyčių istoriją, fiksuoti ir pranešti apie jo sutrikimus, širdies „permušimus“. Anot eksperto, tokie duomenys praverčia ne tik nustatant optimalų sporto režimą, bet ir gydytojui, pvz. parenkant vaistus nuo kraujospūdžio.
„Londono Universiteto Koledžo tyrėjai palygino 83 tūkst. žmonių elektrokardiogramas (EKG) įrašytas sveikatos įstaigoje su nuskaitytomis išmaniųjų laikrodžių ir nustatė, kad vartotojų turimų dėvimų įrenginių EKG duomenys gali padėti nustatyti ir išvengti ateityje gręsiančių širdies ligų.
Vis daugiau išmaniųjų laikrodžių matuoja ir kraujo prisotinimą deguonimi. Tai padeda nustatyti maksimalų deguonies kiekį, kurį gali įsisavinti kūnas ir parinkti treniruočių režimą, kad šis parametras augtų. O per žemas deguonies kiekis kraujyje rodo galimas kraujotakos ar kvėpavimo problemas. Elektrokardiograma gali parodyti nereguliarų širdies ritmą, prieširdžių virpėjimą, taip įspėdama apie rimtas širdies problemas, infarktą. Ir nors gamintojai įspėja, kad EKG matuojantys išmanieji laikrodžiai netinka prieširdžių virpėjimo ar infarkto diagnozei, jau yra nemažai istorijų, kai žmonės liko gyvi, nes pamatę laikrodžio įspėjimą aplankė gydytoją“, – tikina A. Lukošius. Vis daugiau išmaniųjų laikrodžių siūlo ir kraujospūdžio matavimo funkciją, tačiau ši, teigia pašnekovas, visgi dauguma atvejų dar labai netiksli.
Pulso svarba: kas jau laikoma patologija
Viešoje erdvėje atsiranda pasvarstymų, jog iš esmės kiekvieno žmogaus gyvenimui skirtas tam tikras širdies plakimų skaičius ir tiems, kurių pulsas yra pernelyg dažnas, derėtų ieškoti to priežasčių ir tai spręsti, kad savojo skaičiaus neišnaudotų per greit. Tačiau kiek iš tiesų reikėtų sureikšminti pulso rodmenis ir kokie jie turi būti, mat itin daug kalbama apie kraujospūdžio skaičius, o pulso aspektas lieka neaptartas?
Anot K. Česo, moksliniai tyrimai rodo, jog didesnis širdies susitraukimų dažnis iš tiesų gali lemti didesnį mirštamumą blogindamas kairiojo skilvelio funkciją, skatindamas aterosklerozę ar širdies raumens (miokardo) išemiją. Tačiau širdies sutraukimų dažnis taip pat yra labai skirtingas kiekvienam žmogui, pvz. gerai treniruotų žmonių, profesionalių sportininkų širdies sutraukimų dažnis ramybėje gali siekti ir 30–40 dūžių per minutę ir tai jiems yra normalus dažnis, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms tokie skaičiai gali rodyti širdies laidumo sutrikimą ir sukelti simptomus kaip galvos svaigimą, sąmonės netekimą.
„Taip pat ir viršutinė širdies sutraukimų dažnio (ŠSD) riba yra skirtinga, priklausomai nuo situacijos, vartojamų vaistų, ligų. Dažną širdies plakimą t.y. daugiau nei100 k./min vadiname tachikardija, tai ramybės metu dažniausiai rodo tam tikrą patologiją ar kad organizmas yra strese, pvz. karščiuojant, emocinio streso metu širdies susitraukimų dažnis padidėja. Tad ramybės ŠSD gali varijuoti tarp skirtingų žmonių nuo 60 iki 90 k./min su tam tikromis išimtimis, kuomet ŠSD gali būti ir mažesnis“.
Kas laukia netolimoje ateityje: laikrodis ir telefonas taps rimčiausiais mūsų gyvybės sergėtojais?
A. Lukošius priduria, jog dažnai skundžiamės širdimi, kai patiriame stresą, o čia gali pagelbėti išmaniuosiuose įrenginiuose pasiekiamos programėlės: vienos padeda sureguliuoti kvėpavimą, nusiraminti medituojant, kitos – neužmiršti išgerti pakankamai vandens ar skatina sportuoti konkuruojant su milijonais kitų. Eksperto įsitikinimu, visos šios jau dabar prieinamos priemonės – tik pradžia, o netrukus turėsime kur kas daugiau galimybių sekti savo sveikatą kasdien ir gauti reikalingą pagalbą:
„Randasi vis daugiau matuojamų parametrų bei specializuotų jutiklių, kurie savo tikslumu artimesni medicinoje naudojamiems įrenginiams. Jau dabar yra mažų deguonies ar cukraus lygį kraujyje matuojančių, EKG įrašą darančių ir t.t. įrenginių, kurie renka ir pateikia patikimus duomenis, įrašo telefono programėlėje ir jais gali remtis medikai. Neišvengiamai tai bus įdiegta ir įprastuose išmaniuosiuose laikrodžiuose, žieduose, o jei reikia sekti kraujo sudėtį – gal net implantuojamuose įrenginiuose ar akių lęšiuose“.
Dar viena tokio technologinio tobulėjimo kryptis, sako A. Lukošius, – diagnozės ir sveikatos būklės nustatymas pasitelkus didžiuosius duomenis bei mašininį mokymąsi. Anot pašnekovo, milijonai dėvimų įrenginių surenka daugybę informacijos apie savo savininkų sveikatą bei gyvenimo būdą, kuriuos analizuojant bus galima vis tiksliau nuspėti kiekvieno parametro įtaką konkretaus žmogaus sveikatai:
„Netrukus mūsų telefonas, remdamasis dėvimo įrenginio duomenimis, galės visiškai tiksliai pasakyti, ką turime keisti savo elgsenoje, net kada ir į kokius medikus kreiptis, jei norime gyventi ilgiau ir sveikiau, ir kas bus, jei to nepaisysime. Ir jis neklys, nes remsis tūkstančių kitų patirtimi. Trečia kryptis – dar geresnis nuolat prijungto įrenginio išnaudojimas. Automatinis pranešimas apie nelaimę ar greitosios iškvietimas sutrikus sveikatai jau kai kur pradeda veikti. Kitas žingsnis – nuotolinė medicininė pagalba. Galimybė medikui matyti jūsų dėvimo įrenginio surenkamus duomenis ir remiantis jais ne tik teikti patarimus, bet reaguoti“.
Pabaigai, mediko K. Česo paprašau trijų esminių patarimų, už kuriuos kiekvieno žmogaus širdis tikrai padėkotų. „Nerūkyti, bent pusvalandį kasdien pasivaikščioti, karts nuo karto pasimatuoti kraujospūdį ir kreipkitės pas gydytoją, jei jis didesnis nei 140/90“, – pokalbį baigia kardiologas.