KTU CTF mokslo grupė „Funkcinės maisto medžiagos“ – nemaža, tačiau prie šio produkto kūrimo prisidėjo doktorantė Laura Tamkutė, docentas Audrius Pukalskas, jaunesnioji mokslo darbuotoja Rita Kazernavičiūtė.
Pagamino iš gamybos atliekų
Kelmės rajono ūkininkės A. Ispyrian gaminamas ir komercializuotas aviečių sėklų aliejus išsiskiria keliais aspektais – auginimo sistema, aukštos pridėtinės vertės tvaria mokslu paremta inovacija bei produkto sudėtimi ir nauda sveikatai. Aliejaus kūrime nenaudojamos jokios kenksmingos cheminės medžiagos.
„Produktas ekologiškas, natūralus, pagamintas iš aviečių produktų (tyrių) gamybos atliekų, jo sudėtyje daug sveikatai naudingų medžiagų – polinesočių riebalų rūgščių, tokoferolių (vitamino E), fitosterolių, karotinoidų“, – apie aukso medaliu įvertinto produkto naudą pasakoja profesorius R. Venskutonis.
Mokslininkai pastebi, kad aliejuje esančių omega-6 (linolo) ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra labai palankus mitybai. Šioms rūgštims ES yra patvirtinti sveikumo teiginiai. Aliejuje taip pat yra daug tokoferolių – vitamino E aktyvumu pasižyminčių junginių. Šiam vitaminui patvirtintas teiginys apie sveikumą – vitaminas E padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Mažina daugelio ligų riziką
Anot produkto kūrėjų, aviečių aliejaus vartojimas siejamas su mažesne daugelio ligų rizika: jį vartojant galėtų sumažėti nutukimo, diabeto, širdies ligų rizika, be to, yra tyrimų, teigiančių, kad šiame aliejuje esančios veikliosios medžiagos galėtų sulėtinti protinių galių silpnėjimą, susijusį su amžiumi.
Produkto perdirbimo technologija išskirtinė tuo, kad aliejus išgaunamas iš išdžiovintų ir sumaltų uogų sėklyčių inovatyvia technologija. Aviečių išspaudų sėklų aliejus yra išskiriamas ekologišku metodu ekstrahuojant sumaltas išspaudas virškiriziniu maistiniu anglies dvideginiu. Po ekstrakcijos jame nelieka jokių tirpiklio likučių.
Tyrimus atlikę mokslininkai padarė išvadas, kad tai pats geriausias būdas išgauti labai aukštos kokybės aliejui – nėra naudojami jokie tirpikliai, jis ypač palankus aplinkai, o aliejaus savybės yra ženkliai geresnės nuo kitais būdais išgautų aliejų.
Pirmasis pasaulyje – pristatys Dubajuje ir Berlyne
Su uogų išspaudomis KTU mokslininkai dirba jau kelerius metus, aviečių išspaudas 2015 m. pradėjo tyrinėti magistrantė Nora Kryževičiūtė. R. Venskutonis tikina, kad aviečių išspaudų aliejaus prototipo kūrimas taip pat vyko ne vienerius metus, nes nemažai laiko teko skirti proceso parametrų modeliavimui ir optimizavimui.
„Su ūkininke A. Ispyrian vykdomas darbas yra tik daug didesnės apimties projekto dalis. Tai – nuo 2017 m. gruodžio mėn. vykdomas ES struktūrinių fondų lėšų projektas „Naujų funkcinių medžiagų sukūrimas biorafinuojant uogų išspaudas ir jų pritaikymas maisto saugai ir sveikumui pagerinti“, finansuojamas pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“. Šiemet šis projektas virto nauju produktu, bet iki projekto užbaigimo 2021 m. jų bus dar daugiau“, – teigia KTU CTF profesorius.
Produktas kurtas bendradarbiaujant ir su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro sodininkystės ir daržininkystės institutu.
Nors pasaulyje yra aliejų, kurie gaminami iš vynuogių sėklų, tačiau iš aviečių tokiu būdu – nėra. Todėl jau dabar yra planuojama šio analogo neturinčio produkto masinė gamyba. Šiuo metu suplanuota aviečių sėklų aliejų pristatyti parodoje Dubajuje ir Berlyne.