S. Barilienė akcentuoja, kad kontraceptines priemones rekomenduojama vartoti visoms moterims, kurios turi lytinius santykius, tačiau neplanuoja nėštumo. Šių priemonių pasirinkimas Lietuvoje itin platus: remiantis atliktais klinikiniais tyrimais, pagal veiksmingumą jos skirstomos į itin efektyvias, efektyvias ir mažiau efektyvias.
„Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2–99,9 proc. apsaugą – implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija – sterilizacija. Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc. atvejų“, – aiškina akušerė-ginekologė.
Dr. S. Barilienės teigimu, mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų – kremų, žvakučių, makšties tablečių – naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu. Realus šių metodų apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo lygis siekia 72–82 proc., todėl juos rekomenduojama taikyti tik tokiu atveju, jeigu nėra tvirto apsisprendimo, kad šiuo metu nėštumas yra nepageidaujamas. Kitu atveju verta rinktis tik labai efektyvias ar efektyvias priemones.
Ką reikia žinoti apie skubiąją kontracepciją?
Gydytoja sako, kad skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72–120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją – 85 proc., trečiąją – 58 proc., ketvirtą ar penktą – tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau – nežinoma. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą. Jeigu vis dėlto moteris pastojo, nėštumo ir vaisiaus pažeidimo rizika nepadidėja.
„Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, – teigia dr. S. Barilienė.
Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai. Rekomenduojama po vienkartinio atvejo kreiptis į gydytoją ir su juo aptarti tolimesnės ilgalaikės kontracepcijos galimybes.
Atvejai, kai tam tikra kontracepcija – neskiriama
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Vizito metu specifiniai kraujo tyrimai įprastai nėra skiriami.
„Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės – neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita – tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, – teigia dr. S. Barilienė.
Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės. Vis dėlto, jeigu esant tam tikroms būklėms specifinės kontraceptinės priemonės neskiriamos, gydytojas gali rekomenduoti kitas, kurias būtų saugu naudoti.
„Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas – tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, – aiškina dr. S. Barilienė.
Nutraukus kontracepciją, vaisingumas grįžta
Gydytoja sako, kad priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos – mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai. Be to, naudojamos barjerinės priemonės (prezervatyvai) apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
„Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3–4 mėnesių išnyksta savaime“, – teigia dr. S. Barilienė.
Akušerė-ginekologė priduria, kad nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų sveikų moterų tikimybė natūraliai pastoti ženkliai mažėja, taip pat didėja atsitiktinių chromosominių pakitimų rizika, dėl kurių ir persileidimų skaičius yra didesnis nei jaunesnio amžiaus moterimis, tačiau buvusi kontracepcija čia niekuo dėta.