Dėl ko atsiranda liga – tik spėlionės
Endometriozė – ginekologinė liga, šiuo metu medikų laikoma nepagydoma. Endometriozės atveju į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda už gimdos ribų – kiaušidėse, kiaušintakiuose, šlaplėje, žarnyne, inkstuose ir kt. organuose. Ja daug moterų serga ilgai, kol pagaliau sulaukia tinkamos diagnozės ir gydymo.
„Labai dažnai būna ir taip, kad randame ligos židinius, kurie nesukelia visiškai jokių simptomų. Tikslios endometriozės priežasties niekas nežino, yra tik daug įvairių teorijų, pavyzdžiui, kad tai imuniteto sutrikimai arba kad per mėnesines gimdos gleivinės ląstelės patenka į pilvo ertmę ir ten implantuojasi“, – sakė R. Gricius.
Taip pat manoma, kad tai gali būti liga, susijusi su hormonais, paveldimumu, aplinkos tarša. Endometriomos mažina galimybes pastoti, nes sumažėja kiaušidės rezervas. Ši liga yra operuojama, vis dėlto, kadangi operacijos metu šalinamos endometriozės cistos, su jomis kartu pasišalina labai daug kiaušidės audinio. Dėl to menopauzė gali ateiti anksčiau, o gydymas bus mažiau efektyvus.
„Todėl operacijas stengiamasi atlikti kuo rečiau, pasirenkamas hormoninis, vaisingumo gydymas prieš pakartotines operacijas. Moterims, kurios nesilanko pas ginekologus ir endometriozės negydo labai ilgai, operuojant stipriai nukenčia kiaušidžių rezervas, tokiu atveju vėliau gali nepadėti net ir pagalbinis apvaisinimas“, – kalbėjo ginekologas.
Kenkia ne tik fizinei, bet ir psichologinei būsenai
Pasak gydytojo, bent kartą metuose kiekviena moteris turi nueiti pasitikrinti pas ginekologą, nes tik taip padidėja galimybė rasti šią ligą. Visoms ji progresuoja skirtingai – būna ir taip, kad per pusmetį gali užaugti ir labai didelė endometrioma, o moteris nejaus jokių simptomų.
Jei vis dėlto simptomai pasireiškia, dažniausiai tai būna aštrus skausmas dubens srityje ir kitose kūno vietose, gausus kraujavimas menstruacijų metu, kraujo dėmės tarp menstruacijų, skausmas intymių santykių metu, pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, nuolatinis nuovargis.
Minėti simptomai kenkia gyvenimo kokybei, mažina moterų produktyvumą, kitus fizinės ir psichinės sveikatos aspektus, kenkia santykiams, mažina galimybę pastoti. Šiai ligai nustatyti reikalingas ultragarsas. Jei moteris ateina su daug simptomų, tačiau nerandama, dėl ko jie pasireiškia, atliekama ginekologinė laparoskopija.
„Endometriozę stabdo gimdymas ir kontraceptikų vartojimas, jei moteris naudoja, pavyzdžiui, spiralę su progestinais, implantą ar injekuojamus kontraceptikus. Jei tai nėra vartojama, progresavimas gali vykti labai skirtingu greičiu“, – kalbėjo R. Gricius.
Ligai progresuojant, paliečiami dubens nervai, skausmas pasidaro labai stiprus ir sunkiai malšinamas vaistais. Vėliau, dėl kenčiamo skausmo ir nekokybiško gyvenimo, nukentėjusių lytinių santykių, gali pradėti vystytis depresija ir nuolatinė bloga nuotaika.
Ragina nesivadovauti mitais apie kontraceptikus
„Endometriozė kamuoja moterį jai būnant reprodukcinio amžiaus, vėliau, atėjus menopauzei, ji po truputį nurimsta. Nors židiniai lieka visam gyvenimui, simptomų ir grėsmės liga nebekelia. Vis dėlto ji nėra nesuvaldoma – yra vaistai arba chirurginė intervencija. Kas bus taikoma, priklauso nuo išplitimo. Taip pat gydymas priklauso nuo to, ar moteris norės susilaukti vaikų, ar ne“, – sakė R. Gricius.
Pasak gydytojo, hormoniniai kontraceptikai – vienas iš sprendimų, kaip užbėgti šiai ligai už akių, tačiau dauguma moterų vis dar vadovaujasi mitais ir bijo juos vartoti.
„Dauguma tiki, kad juos vartojant niekada nebus galima pastoti arba moteris apaugs plaukais, priaugs svorio. Tai yra mitai, bet paciento nuomonę pakeisti labai sunku. Jei moteriai kontraceptikai reikalingi ne tik dėl ligos, jie jai yra skiriami, tačiau tik profilaktiniam vartojimui dažniausiai ne“, – sakė ginekologas.
Deja, bet moteriai, kuriai diagnozuota endometriozė, pastoti sunkiau nei tai, kuri ja neserga. Vis dėlto tai nereiškia, jog susilaukti vaiko neįmanoma.
„Kartais būna taip, kad moterys, turinčios pirmos ar antros stadijos endometriozę, to nežino, ir jau yra pagimdžiusios. Jei stadija yra vėlesnė, problemų su vaisingumu būna tikrai daug, nes pacientės dažniausiai jau būna operuotos ir ne vieną kartą, kiaušidės audinio būna likę labai nedaug, prireikia vaisingumo specialistų pagalbos.
Tačiau ir jie ne visada gali padėti“, – kalbėjo gydytojas.
Iš visų dėl nevaisingumo besikreipiančių pacienčių, pasak R. Griciaus, endometrioze sergančių sudaro apie 15 proc.
„Endometriozė yra tikrai sudėtinga liga. Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje jau kompensuojamas, tačiau sąlygos nelengvos, su ligonių kasomis dėl to visą laiką ginčijamės. Jei moteris turi 3-4 stadijos endometriozę, kuri nustatyta operacijos metu, o pacientei iki 35 metų, ligonių kasos pagalbinį apvaisinimą kompensuoja tik praėjus 2 metams po operacijos. Jei pacientė 36 metų ir vyresnė, po metų. Bet kartais tas kiaušidės rezervas būna toks mažas, kad tai reikėtų daryti kuo greičiau“, – pasakojo ginekologas.
Jei skausmas kartojasi dažnai ir vis stiprėja, skauda per kiekvieną ciklą ir skausmas prasideda žymiai anksčiau nei mėnesinės, jei teplioja rudomis išskyromis prieš mėnesines ir po jų, pasak gydytojo, būtina nueiti pasitikrinti.