Gydytoja akušerė ginekologė Kristina Jarienė papasakojo, ką reikia žinoti apie žmogaus papilomos virusą, skiepus nuo jo ir gimdos kaklelio vėžį.
Kokia dabar yra statistika Lietuvoje – kiek moterų per metus suserga gimdos kaklelio vėžiu?
Anot oficialiai pateikiamos statistikos, sergančiųjų mažėja, bet sakyčiau, dabar yra plato fazė. Vienais metais diagnozuojama mažiau, kitais – daugiau, bet vidurkis yra apie 400-600 moterų per metus.
Džiaugiuosi tik tuo, kad daugiau diagnozuojame labai ankstyvos stadijos vėžių, kuriuos išgydome beveik visoms.
Kas patenka į rizikos grupę? Kokioms moterims susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra didesnė tikimybė?
Tikimybė susirgti yra visoms, kurios turi rizikos veiksnių. Bet dažniausiai gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 35-44 metų moterims, t. y toms, kurios dar gali gimdyti, auginti vaikus, džiaugtis gyvenimu. Jaunesnėms moterims vėžys diagnozuojamas rečiau, tačiau gali susirgti bei serga ir visai jaunos – dar nė 25 metų neturinčios moterys.
Ar gimdymas turi kokią nors įtaką gimdos kaklelio vėžiui?
Gimdymų skaičius didina riziką susirgti. Rizikos veiksnys yra daug gimdymų, bet „daug“, tai yra penki, šeši ir daugiau. Tik nenoriu, kad mane suprastumėte klaidingai ir jokiais būdais nenoriu sakyti, kad moterys negimdytų. Daug ir ankstyvi gimdymai reiškia daug ir ankstyvus lytinius santykius, riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu, traumuoti gimdos kaklelį. Todėl pats gimdymas nėra tiesioginis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys, tiesiog rizika susideda iš daug komponentų.
Profilaktiniai tyrimai – ar vienintelis būdas išvengti gimdos kaklelio vėžio?
Taip. Priminė profilaktika yra skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), antrinė – patikros programa, į kurią kviečiamos moterys. Dar galima pasirinkti ir kitą gyvenimo būdą, t. y. visai neturėti lytinių santykių.
Nė vieni skiepai neapsaugo 100 proc., kas yra žinoma apie šių skiepų veiksmingumą?
Jei skiepijame mergaitę, iki kol ji neturi lytinių santykių ir neturėjusi kontakto su žmogaus papilomos virusais, turimais duomenimis skiepų veiksmingumas yra 100 proc., bet būtina pasakyti, kad skiepas apsaugo tik nuo tų virusų, kurie yra jo sudėtyje. Yra duomenų, kad skiepas gali iš dalies apsaugoti ir nuo virusų, kurių jo sudėtyje nėra, tačiau tikrai ne 100 proc., o kaip ilgai veikia ši papildoma apsauga dar duomenų nepakanka. Jei paskiepiji vėliau, jau gyvenančią lytinį gyvenimą moterį – veiksmingumas mažėja. Jaunas mergaites siūlome skiepyti nuo 9 iki 14 metų amžiaus. Ne tik dėl to, kad jos dar neturi kontakto su ŽPV, bet joms susiformuoja ir itin geras imuninis atsakas, kuriam pasiekti užtenka dviejų vakcinos dozių. Vyresnio amžiaus moterims ir mergaitėms tokiam pačiam imuniniam atsakui gauti reikia jau trijų vakcinų dozių. Kalbu apie tai, kad galima skiepyti ir vyresnes moteris, ir jau turėjusias kontaktą su ŽPV ir net jau sirgusias ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis. Tik reikia visada pasakyti, kad skiepo veiksmingumas jau nebus 100 proc. Taip pat galima skiepyti ir berniukus, bei vyrus. Juos apsaugosime nuo kitų ŽPV sukeliamų vėžio formų.
Kuriam laikui veikia skiepas?
Turimais duomenimis skiepų poveikis turi tęstis 20 ir daugiau metų. Apie papildomą vakcinaciją kol kas nekalbame, galvojame, kad jos nereikės. Jei atsiras kitų duomenų – tikrai informuosime.
Vis dėl to daug dažnesnė nei gimdos kaklelio vėžys diagnozė, kurią išgirsta moterys pas ginekologą – gimdos kaklelio pakitimai. Kas tai yra?
Vienas iš patikros programos tikslų yra rasti būtent šiuos pakitimus, kol jie dar netapo vėžiu. Rastos pakitusios ląstelės tikrai nereiškia vėžio diagnozės. Jos gali būti pakitusios nežymiai, gali būti ryškūs jų pokyčiai, kartais jų pokyčius matome, bet negalime pasakyti kokie jie. Visais atvejais tiriame toliau – atliekame kolposkopiją, pakitusių plotų biopsiją. Kai jau gauname atsakymą, kad yra pokyčių, tada sprendžiame, ką daryti toliau. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į pokyčių ryškumą, moters amžių, buvusius ar planuojamus gimdymus, tikimybę pokyčiams transformuotis į vėžinius. Kartais galime pokyčius tik stebėti, kartais prireikia ir operacinio gydymo.
Kokie yra gydymo būdai?
Jei tie pakitimai yra dėl ŽPV viruso, priešvirusinių vaistų šiuo metu nėra. Jei pakitimai yra dėl bakterijų, gydome antibiotikais. Ryškūs ikivėžiniai pokyčiai operuojami, dažniausiai atliekama pakitusių plotų ekscizija, bet vėlgi, taktikos parinkimas priklauso nuo daug veiksnių.
Sprendimą priima gydytojas, kartu su paciente aptaręs visus „už“ ir „prieš“. Jei galime tikėtis, kad tie pakitimai išnyks, nieko nedarome, tik stebime ir prašome, kad moteris kas kažkiek laiko ateitų pasitikrinti.
Vaistų, kad būtų išvengta chirurginės invazijos nėra?
Lietuvos rinkoje netrukus turėtų pasirodyti gelis, kuris turėtų pagerinti gimdos kaklelio transformacijos zonos reepitelizaciją, subalansuoti makšties mikroflorą bei stiprinti vietinį imuninį atsaką. Turimais duomenimis, vartojančioms šį gelį moterims ŽPV infekcija išnyksta greičiau. Lyginant su gelio nevartojančiomis, neryškūs gimdos kaklelio pokyčiai joms išnyksta taip pat dažniau. Bet mes kalbame apie tendenciją, tai nebus tinkama visoms ir bet kokioje klinikinėje situacijoje.
Kokia yra tikimybė, kad ŽPV peraugs į gimdos kaklelio vėžį?
Pati ŽPV infekcija nėra lygu gimdos kaklelio vėžys. Ji gali išnykti savaime ir tą labai svarbu žinoti ir pasakyti visiems šia infekcija infekuotiems. Didžiausia rizika kyla tiems, kurie šia infekcija lieka infekuoti ilgesnį laiką. Tokių moterų yra maždaug 10 proc. iš visų užsikrėtusių. Bet net ir joms ne visoms infekcijos išliekamumas reiškia vėžį. Vis tik jos yra svarbiausia mūsų stebėjimo grupė. Kuriai moteriai infekcija liks, kuriai – išnyks, mes pasakyti negalime. Bet tam ir yra patikros programos, kad matytume jas visas.
Kokia yra tikimybė, kad šis virusas pasikartos?
Didelė. Kol žmonės gyvena, tol ir yra rizika. Net jei ši infekcija išnyksta savaime, po metų apie 20 proc. lytiškai aktyvių moterų vėl infekuojasi tuo pačiu, ar kitų žmogaus papilomos viruso tipu.
Infekuojamasi ir ne vienu tipu. Rizika ikivėžiniams pokyčiams ir vėžiui dar labiau didėja, jei aptinkame ne vieną ŽPV tipą vienu metu ir jie išlieka organizme ilgą laiką. Ir tai nebūtinai siejama su kitu lytiniu partneriu ar didele jų kaita. Kartais vienas vienintelis tas pats partneris yra nešiotojas ir to užtenka. Todėl mes ir sakome, kad skiepai galėtų apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo, o kol sveikstame ir gydomės, porai rekomenduojame naudoti prezervatyvus.
Kokia šiandien yra statistika išgydytų moterų nuo gimdo kaklelio vėžio?
Išgyvenimą mes skaičiuojam penkmečiais ir jis priklauso nuo stadijos. Jei vėžys aptinkamas pirmoje stadijoje, penkių metų išgyvenamumas yra didelis – 80 - 95 proc., neretai ir didesnis. Jei kalbėsime apie ketvirtą stadiją, penkis metus išgyvena vos 20 proc. moterų ir tada mes dažniau kalbame jau apie gyvenimo kokybės užtikrinimą, o ne apie radikalų gydymą.
O jei vėžys aptinkamas nėščios moters gimdos kaklelyje?
O čia jau prasideda galvos skausmas ir didžiulis emocinis krūvis visiems – tiek šeimai, tiek gydytojams. Nepamirškime, kad tokiu atveju mes kalbame ne tik apie moterį, bet ir apie jos įsčiose augantį vaisių. Tai yra dvi gyvybės, kartais ir daugiau. Sprendimas priimamas daugiadalykės komandos gydytojų konsiliume, dalyvaujant šeimai.
Situacijų būna įvairių ir taktikos pasirinkimas labai priklauso ne tik nuo ligos stadijos, nėštumo dydžio, bet ir galimybių maksimaliai apsaugoti vaisių ir moterį. Tokiais atvejais mes informuojame apie galimus gydymo būdus, prognozes, ko galima tikėtis ir laukti, jei gydome, arba, atvirkščiai – negydome, bet laukiame gimdymo, kada galime planuoti gimdymą ir kas bus vaisiui, jei gimdyti tektų anksčiau, kas gali būti priėmus vieną ar kitą sprendimą. Kartais tenka priimti ir labai skaudžius sprendimus. Vis tik lemiamas žodis šiose situacijose tenka nėščiajai ir jos artimiesiems.