Kokie yra pirmieji simptomai?
Dažniausiai tai yra asimptomė būsena, nesukelianti jokių požymių. Todėl kiekvienai moteriai būtina profilaktinė ginekologo apžiūra bent kartą per metus. Tik apžiūrėjus echoskopu gali įvardinti ar yra miomų, ar ne. Jos gali turėti įvairią lokalizaciją, nuo kurios ir priklauso simptomai. Jeigu mioma auga į gimdos ertmę, ji gali sukelti kraujavimą. Tada simptomas būna gausios mėnesinės. Kai mioma labai didelė, ji pradeda spausti aplinkinius organus. Visi kiti simptomai yra nespecifiniai. Gali būti kokie nors skausmai pilvo, pilvo pūtimai ir pan.
Ar užtenka vieno profilaktinio patikrinimo? O gal gali būti jau per vėlu?
Ne, per vėlu nebus. Užtenka. Jei mes kalbame apie miomas, tai yra gerybinis gimdos darinys, jis neišauga taip staigiai. Auga lėtai, todėl pamatome laiku. O jei bus kažkokių simptomų, moteris kreipsis dėl jų ir ateis anksčiau nei po metų.
Kokios moterys turi didesnę riziką?
Nustatyta keletas miomų rizikos veiksnių. Tai – rasė, amžius, ankstyva menarchė, nėštumas, žalingi įpročiai, genetiniai veiksniai.
Kokio amžiaus moterims jos būna dažniausiai?
Dažniausiai reprodukcinio amžiaus moterims, bet tai reiškia, kad jų gali turėti ir dvidešimties metų moteris ir keturiasdešimties, bet dažniausiai apie 40-uosius metus.
Ar gimdos miomos turi įtakos vaisingumui?
Ne. Dažniausiai neturi, labai retai gali turėti, jei, tarkime, mechaniškai uždaro kiaušintakio praėjimą. Bet taip nutinka retai. Jei mioma yra labai didelė ir prieš pastojant moteris jos nepastebėjo, būna, kad trukdo vaisiui augti ir normaliai vystytis.
Kokie yra gydymo variantai?
Anksčiau buvo tik stebėjimas. Arba jei yra simptomų – operacija. Taip pat buvo operuojama, jei moteris nori pastoti ir mioma yra netinkamoje vietoje. Dabar jau turime ir medikamentus, kurių veiklioji medžiaga ulipristalio acetatas. Jie skiriami ilgalaikiam gydymui, naudojami keletą mėnesių. Tai žinomas preparatas, kuris Lietuvoje yra 100 proc. kompensuojamas. Tai reiškia, kad moterys jį gauna nemokamai.
Koks jo poveikis?
Ulipristalio acetatas ne tik veiksmingai sumažina kraujavimą iš gimdos, bet ir skatina miomų sumažėjimą. Gali būti skiriamas vienas arba keli gydymo kursai. Kadangi moterims, turinčioms miomas, dažnai būna mažakraujystė, per tą laiką atsistato kraujo rodikliai, o kai kurioms ir miomos sumažėja. Nustojus vaistą vartoti moteris vėl gali pastoti. Tai yra gydymas, kurio buvo laukiama labai ilgai.
O koks yra operacijos poveikis? Ar ji visiškai pašalina miomas, ar lieka tikimybė, kad jos vėl užaugs?
Miomos egzistavimas parodo, kad yra polinkis į miomas, net jei vieną pašalinsi, nereiškia, kad neišaugs kitos. Mioma gali būti viena, bet kartais jų būna 3, 5, ar net 10-20, įvairaus dydžio, įvairiose vietose. Tai, kad per operaciją pašalinome miomą, nereiškia, kad pašalinome priežastį. Jei moteris yra premenopauziniame laikotarpyje, siūlome šalinti visą gimdą, tam, kad miomos vėl neataugtų. Polinkį į miomas turi maždaug pusė moterų, bet tai nereiškia, kad visas reikia operuoti.
Ar miomos gali pačios išnykti?
Ne. Tik kai moteriai prasideda menopauzė, jos susitraukia. Miomų augimas nulemtas tam tikrų hormonų, kai menopauzėje estrogenų sumažėja, miomos pradeda mažėti. Laikui bėgant jų galima jau ir nepastebėti. Jei miomas diagnozavome prieš menopauzę ir jos nesukelia jokių simptomų, tiesiog jas stebime. Su vaistais sutvarkome kraujavimą, o kai prasideda menopauzė, jau išvengiame operacijos.
Ar gali miomos peraugti į piktybinį auglį?
Labai retas atvejis, bet būna taip vadinama lejomiosarkoma. Sunerimti reikėtų tuomet, kai matomas labai greitas miomos augimas. Nes įprastai jos paauga po labai nedaug. Jei augimas staigus, jau nieko gero nežada. Tai yra didelė retenybė, bet jos nereikia užmiršti.