– Kaip dažnai moteris turėtų apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą?
– Pagrįstų rekomendacijų, kaip dažnai reikėtų tikrintis gimdą ir kiaušides, nėra, bet gydytojai akušeriai ginekologai pataria atlikti tyrimus kas metus. Ši praktika paremta tuo, kad vieneri metai – ne toks ilgas laiko tarpas, per kurį galėtų atsirasti reikšmingi pokyčiai.
– Kada ir kaip dažnai atliekama profilaktinė patikra dėl gimdos kaklelio vėžio?
– Lietuvoje Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikra kviečia 25–60 metų amžiaus moteris dėl gimdos kaklelio vėžio tirtis kas 3 metus. Kitais metais šioje patikros programoje atsiras pokyčių 35–60 metų amžiaus moterims. Jos tirtis bus kviečiamos kas 5 metus ir vietoj iki šiol atliekamo įprastinio gimdos kaklelio citologinio tyrimo joms bus atliekamas didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas, paimant tiriamąją medžiagą į skystąją terpę. Nustačius, kad pacientė turi ŽPV, jai iš to paties mėginio iš karto bus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Moterys nuo 25 iki 35 metų bus kviečiamos tirtis kas 3 metus kaip ir anksčiau ir joms bus atliekamas įprastinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas.
– Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?
– Citologinis tyrimas atliekamas paimant ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir jo kanalo specialia šluotele arba šepetėliu ir perkeliant jas ant stiklelio arba į skystąją terpę. Kaip bus paimtas tepinėlis, priklauso nuo anatominių gimdos kaklelio ypatybių. Ši procedūra neskausminga, tačiau diskomfortą gali kelti makšties skėtiklio įvedimas arba šepetėlio, šluotelės lietimasis prie gimdos kaklelio.
– Ar savarankiškai reikia tikrintis dažniau nei atliekamas tyrimas pagal patikros programą?
– Moterims, neturinčioms rizikos veiksnių susirgti gimdos kaklelio ikivėžinėmis ar piktybinėmis ligomis, tikrintis dažniau nei nurodyta patikros programoje nereikia. Tačiau jei moteris turi rizikos veiksnių, galinčių sukelti šias ligas, jai rekomenduojama tikrintis kiekvienais metais. Veiksniai, didinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ar ikivėžinėmis būklėmis iki šiol nebuvo siejami su genetika ir paveldėjimu. Pastaraisiais metais klinikiniai tyrimai atranda ir tam tikrų genetinių pažaidų, kurios gali padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką. Pacientės turėtų įvertinti visas savo rizikas (infekuotumas aukštos onkologinės rizikos ŽPV, rūkymas, imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimas ar kitos kilmės imunosupresiją) ir atsižvelgti, ar giminėje nebuvo moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu.
– Ar yra geresnių tyrimų nei valstybės finansuojamas citologinis tyrimas?
– Įprastas gimdos kaklelio citologinis tyrimas yra geras ir parodo tikslius rezultatus, jeigu yra atliekamas kokybiškomis priemonėmis, nepažeidžiant tyrimo procedūros, taip pat jei ėminio neužteršia kraujas ar gleivės, kurių patekimas į ėminį dažnai yra atsitiktinumas, tiesiogiai nepriklausantis nei nuo gydytojo, nei nuo pacientės. Atliekant šį tyrimą gali atsirasti įvairių trukdžių, prastinančių jo kokybę. Kiek informatyvesni, jautresni ir patogesni vertinti tyrėjui yra skystosios terpės citologinis arba ŽPV tyrimas. Taigi, patogesnių ir tikslesnių tyrimų yra, bet jų pasirinkimas priklauso tiek nuo moters amžiaus, tiek nuo klinikinės situacijos.
Kai kuriose klinikinėse situacijose gali būti atliekamas imunohistocheminis CINtec PLUS tyrimas. Tai nuo kaklelio paimtų ląstelių specialus dažymo būdas, kuris vertina ne ląstelės morfologinės struktūros pakitimus, kaip įprastame citologiniame tyrime, o procesus (apoptozės ir proliferacijos), dėl kurių skirtingas ląstelių dažymasis leidžia įtarti jose prasidėjusią onkogeninę transformaciją.
Reikia nepamiršti, kad visi šie tyrimai parodo ne ligą, o tik padidėjusią riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Todėl juos aptikus, reikia išsamesnių tyrimų.
– Jei patikros metu visgi randama pakitimų, ką daryti toliau?
– Patikros metu radus reikšmingų pakitimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu. Tyrimų metu galima nustatyti ir visiškai nereikšmingus pokyčius, ir sunkias patologijas. Pastebėjus nedidelius pokyčius gimdos kaklelyje, gydytojas gali pasiūlyti pakartoti tyrimą ne anksčiau nei po trijų mėnesių. Iš karto atliekamas testas gali būti netikslus ir neparodyti tikslių rezultatų. Jei po pirmojo tyrimo pastebimi dideli pokyčiai ar įtariama patologija, gydytojas nukreipia pacientę tolesnei gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai. Jis atliks išsamius tyrimus ir nuspręs, kaip dažnai moterį reikėtų stebėti.
– Ar yra simptomų, kurie įspėtų apie galimus ikivėžinius pakitimus arba piktybines gimdos kaklelio ligas?
– Specifinių simptomų, galinčių įspėti apie gimdos kaklelio pakitimus ar ligas, nėra. Kartais šiuos pokyčius galima įtarti pastebėjus kraujavimą po lytinių santykių, tarp menstruacijų, po ginekologinės apžiūros. Į šiuos požymius reikia atkreipti dėmesį, bet jie gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, uždegiminių pokyčių, ovuliacijos ar paviršinių gimdos kaklelio kraujagyslių. Tik toli pažengusi liga turi aiškiai jaučiamus simptomus: kraujavimą, nemalonaus kvapo išskyras, skausmus, inkstų problemas.
– Su kokiais mitais vis dar tenka susidurti praktikoje?
– Vyresnės moterys tiki, kad negyvendamos lytinio gyvenimo, jos negali susirgti ginekologine liga. Lytinio gyvenimo nebuvimas neapsaugo nuo gimdos kaklelio, gimdos ar kiaušidžių ligų. Rizikos veiksniai susirgti gimdos kaklelio vėžiu įgyjami jaunystėje, o nesitikrinant liga gali pasireikšti ir 60-ies ar net 80-ies metų moterims.
Jaunesnės moterys netiki, kad ŽPV gali išnykti. Apie 70 proc. (per metus) ir apie 90 proc. (per du metus) atvejų jaunoms moterims iki 30 metų šis virusas išnyksta savaime.
Kiti galvoja, kad barjerinė kontracepcija nuo lytiškai plintančių infekcijų ir ŽPV apsaugo 100 proc., bet taip nėra. Šis kontracepcijos būdas tik sumažina riziką užsikrėsti bei padidina šansus, kad ŽPV išnyks savaime.
– Ar be patikros programos yra papildomų prevencijos būdų?
– Norint užkirsti kelią gimdos kaklelio patologijoms, reikėtų vengti rizikos veiksnių. Didžiausią riziką kelia ŽPV, kurio išvengti ar bent sumažinti riziką užsikrėsti galima pasiskiepijus, naudojant barjerinę kontracepciją ir nuolat vertinant savo ir partnerio riziką užsikrėsti. Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu didina rūkymas, nes jo metu didelės koncentracijos tabako ir popieriaus degimo produktų su krauju patenka į gimdos kaklelį ir gali sukelti kaklelio ląstelių onkogeninę transformaciją. Taip pat gimdos kaklelio vėžio riziką didina imunosupresija, ŽIV, lytiškai plintančios infekcijos, daugiau nei 7 gimdymai.
– Kaip būtų galima pagerinti gimdos kaklelio vėžio patikros rodiklius?
– Patikros tikslas – sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Norint pasiekti šį tikslą, neužtenka turėti gerą patikros metodą, svarbu, kad moterys reguliariai ateitų pasitikrinti. Atlikti tyrimai rodo, kad norint sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios onkologinės ligos, reikia patikrinti ne mažiau nei 70 proc. moterų, o patikrinus daugiau nei 85 proc., rezultatai pagerėja labai reikšmingai. Tuo tarpu Lietuvoje per 16 programos gyvavimo metų patikrinta apie 63 proc. šalies moterų. Siekiant pagerinti situaciją, turime nuolat informuoti moteris ir priminti, kad pasitikrinti ir rūpintis savo sveikata būtina.