Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė sako, kad baimintis jų nereikėtų, o išgirdus šią diagnozę nepulti į isteriją. Anot specialistės, ne visada gydymas reikalauja chirurginės invazijos, o dažnu atveju užtenka hormoninio gydymo.
Dažnai nebūna jokių simptomų
Pasak R. Nadišauskienės, labai dažnai moterys, turinčios miomą ar kelias jų, nejaučia jokių simptomų. Daliai moterų gali pasireikšti gausus ir gausėjantis kraujavimas menstruacijų metu, ilgesnė menstruacijų trukmė. Gali būti spaudimas į greta esančius organus, į šlapimo pūslę, tiesiąją žarną – dažniausiai dėl didelės ar greitai augančios miomos ar miomų. Tokie simptomai jau turėtų priversti moterį sunerimti ir priversti kreiptis į savo ginekologą.
„Bent kartą per pusantrų metų mes rekomenduojame moteriai pasirodyti pas ginekologą. Ultragarso tyrimo metu miomos yra lengvai aptinkamos.
Galima jas pamatyti net ir visai mažas. Jei jos nesukelia jokių simptomų, raminame moteris, kad nereikia išsigąsti, kad tai pats dažniausiais gerybinis navikas“, – sakė medikė.
Paklausta, ar miomos nepakenks planuojant nėštumą, ginekologė teigė, kad mažos miomos nėra pavojingos. „Planuojant nėštumą, labai sveika pasitarti su savo gydytoju, bet ne visada taip išeina. Mažos miomos nėra pavojingos. Nėštumo metu jos kartais gali paaugti, bet tai nėra pavojinga. Jei moteris nepastoja ar persileidžia, tuomet įvertinami visi galimi veiksniai ir kartais siūloma pašalinti miomą, jei ji didelė“, – tvirtino R. Nadišauskienė.
Gydymo būdai
Pagrindinis būdas, ką daryti, kad mioma neaugtų – tai ilgalaikė kontracepcija. „Galima pradėti nuo hormoninio gydymo kontraceptinėmis tabletėmis. Kai kuriais atvejais geras būdas yra spiralė, išskirianti labai nedidelį progesteroninio hormono kiekį. Dar vienas šiandien populiarus vaistas su veikliąja medžiaga ulipristalio acetatu. Jį moterys, neturinčios kepenų funkcijos sutrikimų, gali naudoti tris mėnesius ir tokiu būdu išvengti operacijos“, – sakė ginekologė.
Kiti gydymo būdai – chirurginė invazija. „Šis metodas priklauso nuo miomos vietos. Jei ji yra po vidine gimdos sienelę išklojančia gleivine, tokia mioma dažniausiai sukelia kraujavimą, ją galima pašalinti hiteroskopijos būdu, tai yra, patekti į gimdą ir ją išgliaudyti. Kitos miomos gali būti gimdos raumenyje arba po sluoksniu, dengiančiu gimdą iš išorės. Tuomet atliekamos laparoskopinės operacijos, jei tai įmanoma. Ir tik kai kuriais atvejais – kai jos labai didelės arba jų labai daug, kai moteris yra menopauziniame amžiuje, galima siūlyti radikalią operaciją – gimdos pašalinimą“, – pasakojo medikė.
Dar vienas būdas, kaip pašalinti miomą – specialia technika užkimšti kraujagysles, kurios ją maitina, tuomet ji susitraukia ir išnyksta. „Negalima pasakyti, kuris būdas geriausias. Visi yra siūlomi ir naudojami, atsižvelgiant į konkretų atvejį. Žinoma, prioritetas yra tam būdui, kuris reikalauja mažiausios chirurginės invazijos“, – teigė ginekologė.
Prevencijos nėra
Anot R.Nadišauskienės, kai kurios moterys turi tam tikrą riziką turėti miomų, todėl svarbu, kad moterys apie jas žinotų ir nesibaimintų. Gydytoja ramina, kad nė vienas gydymas neturėtų paveikti ir būsimo nėštumo. „Net jei buvo atlikta miomos pašalinimo operacija, būsimam nėštumui tai problemų sukelti neturėtų. Svarbu, kad moteris apie tai informuotų savo nėštumą prižiūrintį gydytoją“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, niekas neužtikrina, kad jūs miomų neturėsite. „Tai daugiau susiję su genetinėmis priežastimis, o ne gyvensenos būdu. Moterims, kurios turi didelį estrogeno kiekį arba receptorius, kurie jautriai reaguoja į estrogenus, yra didesnę miomų tikimybė. Reikia tikrintis.
Svarbu neišsigąsti, jei gydytojas pasako, kad yra nedidelė mioma. Jei moteris arti menopauzės, galima nieko nedaryti, nes yra tikimybė, kad ji savaime sumažės. Kiekvienas atvejis yra individualus. Tikrai nereiškia, kad reikia pulti operuoti. Jei vieno gydytojo pasiūlytas sprendimas neįtikino, galima pasikonsultuoti su kitu specialistu“, – sakė ginekologė.