Neignoruokite, o stebėkite savo kūną

Kai Marija išgirdo krūties vėžio diagnozę, jai tebuvo 33-eji. Mėgstamas darbas, karjera, laikas su vyru ir dviem vaikais buvo įprasta jaunos moters rutina.

Krūties vėžys

„Niekada nežinai, ką sugebi ir koks esi stiprus žmogus, kol nesusiduri su tokiu iššūkiu. Rizikos veiksnių neturėjau, buvau fiziškai aktyvi. Po įprastos treniruotės, atlikdama tempimo pratimus prieš veidrodį pastebėjau, kad dešinė krūtis akivaizdžiai kreiva. Apčiuopiau guzelį. Supratau, kad tai gali reikšti krūties vėžį, bet vijau blogas mintis nuo savęs.

Echoskopijos metu gydytojai iš karto kilo įtarimų, tad buvo atlikta biopsija, o jos rezultatas – antros stadijos krūties vėžys. Man buvo atlikta operacija ir chemoterapija, praėjo penkeri metai ir šiandien jaučiuosi gerai. Tačiau noriu atkreipti visų moterų dėmesį, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, rizikos veiksnių ir gyvenimo būdo, tikrintis reikia visoms“, – ragino Marija.

Nors pagal profilaktinę krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tikrinimo programą 50–69 metų moterys kviečiamos išsitirti kas dvejus metus, tai padaryti prisiruošia tik apie trečdalis tikslinės grupės moterų. Apie 80 proc. darinių pacientės aptinka dar prieš gydytojo patikrą ir mamografiją.

Krūties vėžys

„Pasitikrinti profilaktiškai moteris dažniausiai paskatina išgąstis dėl savo sveikatos, kai krūties vėžiu suserga artimas žmogus – draugė ar giminaitė. Deja, įprastai moterys kreipiasi tik pajutusios simptomus: jaučia skausmą, apčiuopia darinį krūtyje, pastebi išskyras iš spenelių. Reikia atkreipti dėmesį, kad šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, bet visi pakitimai krūtyse yra tiesiogiai susiję su moters menstruaciniu ciklu, kiaušidėse vykstančiais procesais, todėl siekiant įvertinti sveikatą, nustatyti priežastis, svarbūs išsamūs tyrimai“, – akcentavo „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė-ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė.

Gydytoja pabrėžė, kad pradėti reguliariai tikrinti krūtis (atliekant echoskopiją kartą per metus), rekomenduojama visoms moterims nuo 20-ties metų. Ne mažiau svarbu skirti laiko krūtų apžiūrai tai darant savarankiškai, namuose. Apčiuopos metu moterys turėtų keičiant padėtį (pakėlus ir nuleidus rankas, atsistojus bei atsigulus) sukamaisiais judesiais pasitikrinti krūtis. Jei pastebimos išskyros iš spenelių, sukietėjimai, jaučiamas skausmas – būtina kreiptis į gydytoją.

H. Kažemėkaitytė pažymėjo, kad apčiuopos metu ankstyvųjų stadijų vėžio galima nepastebėti, dėl šios priežasties ypač svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kuris atliktų echoskopiją ir įvertintų krūtų būklę bei pokyčius.

Atkreipė dėmesį į pagrindines krūtų ligas ir požymius

Ciklinis krūtų skausmas. Dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, susijęs su menstruaciniu ciklu, gali būti hormoninio pobūdžio. Kai kurioms moterims ciklinis skausmas pasireiškia ovuliacijos metu ir gali tęstis iki menstruacinio ciklo pradžios. Simptomai nežymūs arba vos pastebimi – diskomfortas dėvint aptemptus drabužius, bet koks kontaktas su audiniu yra nemalonus. Skausmas jaučiamas vienoje arba abiejose krūtyse. Hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso taip pat gali išprovokuoti ciklinį krūtų skausmą. Šio skausmo atsiradimo priežastis yra individuali, todėl moteriai turi būti pritaikytas ir individualus gydymas.

Neciklinis krūtų skausmas. Retai pasitaikantis skausmas krūtyse, nesusijęs su menstruaciniu ciklu. Jei skausmas juntamas nuolat toje pačioje krūties vietoje, galima įtarti prasidedantį onkologinį procesą ar kitą organinį pakitimą. Būtina ištirti. Darinys proceso pradžioje dažniausiai yra neapčiuopiamas.

Cistos. Skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, tampa standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Dažniausiai apčiuopiamos abiejose krūtyse. gali būti iki dviejų centimetrų dydžio, didesnės cistos yra punktuojamos ištraukiant skystį ir jį ištiriant. Jei po šios procedūros cista neišnyksta, yra šalinama chirurginiu būdu.

Fibroadenomos. Būdingiausios jaunoms moterims (15–30 metų). Tai – elastingas krūties navikas, kietas, apvalus ir neskausmingas. Šie navikai savaime neišnyksta, jų dydis gali kisti nėštumo, maitinimo krūtimi metu, gydoma chirurginiu būdu.

Riebalų nekrozė. Neskausmingų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairių riebalų ląstelių pažeidimai. Būdinga dideles krūtis turinčioms moterims arba po traumos, gali atsirasti piktybinio naviko gydymo metu, jei yra atliekamas spindulinis gydymas. Šalinama chirurgiškai biopsijos metu.

Mastitas. Krūties uždegimas, dažniausiai pasitaikantis krūtimi maitinančioms moterims. Pagrindiniai požymiai – skausminga, karšta, paraudusi krūtis, pakilusi temperatūra. Mastitas gali būti ir nesusijęs su maitinimu krūtimi, stresinio pobūdžio, po spindulinės terapijos, sergančioms cukriniu diabetu, po implantų įdėjimo. Negydant mastito, uždegimas gali komplikuotis į infekciją – abscesą (pūlinį), todėl svarbu laiku pradėti gydymą.

„Gydytojas ginekologas konsultuoja bei atlieka ultragarsinį tyrimą, aiškinasi priežastis. Nustatoma, ar jaučiami simptomai yra susiję su menstruaciniu ciklu, ar jiems įtaką daro hormonai, ar tai organiniai pakitimai. Vertinama, ar pacientę tikslinga siųsti ištyrimui pas krūtų chirurgą arba mamologą. Kompleksinis ištyrimas yra labai svarbus tam, kad liga būtų nustatyta laiku bei išsiaiškintos visos priežastys“, – komentavo H. Kažemėkaitytė.

Kas provokuoja, o kas padeda išvengti krūtų ligų?

Krūties vėžys

Pasak H. Kažemėkaitytės, moterims svarbu savimi rūpintis kasdien. Rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, nesveika mityba, netinkamo dydžio liemenėlės, kurios suspaudžia krūtis – gali paskatinti krūties uždegimus ir padidinti krūties vėžio riziką.

Nelaukite simptomų, tikrinkitės reguliariai. Šiuolaikinis gyvenimo tempas priverčia mus prisitaikyti, tačiau planuojame darbus, tad planuokime ir profilaktinius tyrimus. Juk nieko nėra svarbiau už mūsų sveikatą. Žinokite, ar jums yra padidėjusi rizika susirgti krūties vėžiu. Ji didėja, jei: turite antsvorio, jūsų šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu moterų, niekada negimdėte ir esate vyresnė nei trisdešimties, vartojote pakaitinę hormonų terapiją, turite BRCA-1, BRCA-2 arba PALB-2 genų mutacijas.

Būkite fiziškai aktyvūs. Tyrimai rodo, kad padidėjęs fizinis aktyvumas sumažina bendrą krūties vėžio riziką mažiausiai 10 procentų, todėl moterims rekomenduojama bent penkias dienas per savaitę 30 minučių skirti mankštai, pasivaikščiojimui, bėgimui, plaukiojimui ar mėgstamai sporto šakai.

Atsisakykite rūkymo, ribokite suvartojamo alkoholio kiekį. Rūkymas gali susilpninti imuninę sistemą, kuri atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme siekiant išvengti vėžio. Alkoholio vartojimas taip pat susijęs su krūties ir kitomis vėžio formomis, todėl moterys turėtų apsiriboti ne daugiau kaip vienu gėrimu per dieną, neatsižvelgiant į alkoholio rūšį.

Rūpinkitės savo emocine sveikata bei poilsiu. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingas veiklas ir būdus, kaip sumažinti kasdien patiriamą stresą. Išvengti jo negalime, bet suvaldyti – tikrai taip. Tad skirkime laiko dalykams, kurie skatina šypsotis ir profilaktikai – tai du svarbiausi sveikatos ir laimės receptai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)