Gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų vėžių Lietuvoje – per metus šią diagnozę išgirsta per 400, o rizikos grupėje susirgti yra 1,28 mln. moterų. Lietuvoje ši liga kiekvienais metais pasiglemžia 119 moterų gyvybes, o Latvijoje – 121, o Estijoje – 49.
„Tokia statistika itin liūdina, kai kelią gimdos kaklelio vėžiui galima užkirsti. Mes turime ne tik reikiamų žinių, bet ir priemonių, leidžiančių moterims nebeaukoti savo gyvybės dėl šios klastingos ligos. Sėkmingų nacionaliniu mastu vykdomų tyrimų programų, paremtų laiku atlikta diagnoze, ir kitų prevencijos metodų kombinacija yra gyvybiškai svarbi norint pažaboti gimdos kaklelio vėžį“, – sako sveikatos priežiūros kompanijos „Roche Diagnostics“ Baltijos šalyse vadovas Dalimil Zurek.
Tyrimų vengimas yra susijęs su mirštamumu
Nors galimybių išsitirti dėl šios pavojingos ligos – apstu, dažna moteris to daryti neskuba. Estijoje valstybės apmokamais gimdos kaklelio vėžio tyrimais pasinaudoja kas antra (51 proc.) 30–65 metų amžiaus moteris. Lietuvoje panaši situacija – šia galimybe pasinaudoja 52 proc. 25–59 metų amžiaus moterų. Latvijos rodikliai išsiskiria labiausiai – vos 31 proc. 25–69 metų amžiaus moterų ryžtasi kreiptis į šeimos gydytojus ar ginekologijos specialistus dėl nemokamų tyrimų.
Medicinos ekspertai pabrėžia, kad nereguliarūs tyrimai ar jų vengimas gerokai sumažina tikimybę aptikti vėžį ankstyvoje jo stadijoje. Estijoje, kur maždaug pusė moterų pasinaudoja prevencinių tyrimų galimybe, mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra reikšmingai mažesnis nei Latvijoje, kur tiriasi mažiausiai moterų.
Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, dažnai net ir anksti rastas vėžys prilyginamas mirties nuosprendžiui. Vis dėlto, medicinos atstovai pabrėžia, jog taip nebėra. Gimdos kaklelio vėžys yra sėkmingai gydomas, o ypač gerų rezultatų galima tikėtis vėžį diagnozavus ankstyvojoje stadijoje. Reguliarūs gimdos kaklelio tyrimai leidžia laiku aptikti ne tik vėžį, bet ir priešvėžinius pakitimus – tai gydymą padaro lengvesnį.
Lietuvoje gimdos kaklelio prevencinės patikros, atliekant citologinį (PAP) ir/ar ŽPV tyrimus, metu nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pakitimų, ar yra rizika jiems išsivystyti.
Šis valstybės kompensuojamas tyrimas Lietuvoje 25–34 metų moterims yra atliekamas kas trejus, o 35–59 metų moterims – kas penkerius metus. Dėl tyrimo atlikimo galima kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą.
Moterys raginamos padėti viena kitai
Tam, kad būtų išrinktas efektyviausias būdas skatinti tyrimus ir akcentuoti jų svarbą, Baltijos šalių moterys yra prašomos užpildyti specialų klausimyną.
„Siekiame prisidėti prie efektyvesnės sveikatos sistemos kūrimo ir kartu su specialistais padėti kuo daugiau moterų išsigelbėti nuo gimdos kaklelio vėžio. Kviečiame moteris dalyvauti specialiai sukurtoje apklausoje, kurios metu surinkti duomenys prisidės prie tyrimų programos efektyvumo didinimo. Negana to, apklausa taps tarsi priminimu kiekvienai lietuvei, latvei ir estei apie dalyvavimo tyrimuose svarbą“, – pažymi D. Zurek.
Anoniminės apklausos rezultatai bus naudojami siekiant suprasti individualius moterų pasirinkimus dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimų, taip pat padės atrasti efektyvų metodą moterų motyvacijai didinti. Klausimyno rezultatai bus pristatyti ir įvertinti „Roche moterų sveikatos dienos“ konferencijoje šios srities profesionalams, kuri vyks lapkričio 26 dieną Rygoje.