Ką apie šią klastingą ligą reikėtų žinoti kiekvienai moteriai, pranešime spaudai pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja chirurgė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė.
– Kas didina riziką susirgti krūties vėžiu?
– Išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės. Tai – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys), ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė), patogeninių mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas, onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje, jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir kt.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.
Kita grupė – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tai tas pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją), moteris vėlai susilaukia pirmagimio (virš 30 metų amžiaus) ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų, nesaikingai vartoja alkoholį, rūko, turi viršsvorį bei nėra pakankamai fiziškai aktyvi.
Ir trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis: aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.
– Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?
– Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Reikėtų sunerimti pastebėjus krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, užčiuopus guzelį krūtyje arba pažastyje. Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą ligos vietoje. Visais šiais atvejais, reikėtų kreiptis į specialistą, nepaisant amžiaus, nes kas penkta moteris, susirgusi krūties vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ties metų.
Norėčiau atkreipti moterų dėmesį į savavališkai atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada, jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo. Krūties vėžio žymuo yra netinkamas šios ligos diagnostikai – gan dažnai net jau esant diagnozuotam onkologiniam krūties susirgimui, jis yra normos ribose. Šis tyrimas kartotinai atliekamas vykdant ligonės sekimą dėl galimo onkologinės ligos atkryčio ar progresavimo.
– Kada reikėtų pradėti tikrinti krūtis profilaktiškai ir kaip dažnai tai daryti?
– Tikslių gairių kuomet reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35-40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti.
Kokį tyrimą atlikti sprendžia krūtis tiriantis gydytojas įvertinęs krūties dydį (todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėn., kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau MRT) tyrimu, o tarp jų atliekant ultragarsinį (toliau UG) krūtų tyrimą. Taip pat dažniau tiriamos moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai – jų patikra dažninama iki kasmetinės.
– Ar egzistuoja koks nors receptas, kaip nesusirgti šia liga?
– Tokio recepto, deja, nėra, tačiau yra keletas mokslo įrodytų patarimų, kurių laikantis galima šiek tiek sumažinti nulemtą riziką susirgti. Reikėtų nevartoti moteriškų hormoninių preparatų ilgiau nei 3-5 metus pakaitinei hormoninei terapijai menopauzės metu, o jei tai būtina, rinktis mažiausią veiksmingą dozę ir krūtis tikrinti kasmet. Taip pat rekomenduojama pirmojo vaiko susilaukti iki 30-ties ir kuo ilgiau jį žindyti krūtimi.
Svarbu išlaikyti normalų kūno svorį, nes riebalinis audinys yra moteriškų hormonų sandėlis, pakankamai judėti – užsiimti ne mažiau nei 150 minučių vidutinio aktyvumo fizine veikla (pvz.: vaikščiojimu, važinėjimu dviračiu, jogos treniruotėmis, sodo-daržo darbais ir pan.) ar 70 minučių intensyvia fizine veikla (pvz.: bėgiojimu, intensyviu važiavimu dviračiu, teniso treniruotėmis, aerobika ir pan.) per savaitę. Idealu pridėti dar bent dvi jėgos treniruotes per savaitę. Naujausių tyrimų duomenimis, laikas praleistas sėdimoje padėtyje irgi didina krūties vėžio riziką ir yra nesusijęs su laiku, praleistu aktyviai sportuojant.
Ligos profilaktikai taip pat patariama atsakingai vartoti alkoholį, nes net ir nedideli alkoholio kiekiai didina riziką susirgti krūties vėžiu, nerūkyti (tai ypač svarbu moterims dar nesulaukusioms menopauzės). Yra duomenų, jog Viduržemio jūros dieta, kurioje ypač tyro alyvuogių aliejaus yra gausiau nei sviesto, o riešutų, žuvies – daugiau nei mėsos gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu.
– Praėjusią vasarą Klaipėdoje vyko „Šv. Magdalenos naktis” – renginys, skirtas krūties vėžiu sergančioms moterims. Koks tai renginys ir ar planuojamas jo tęstinumas?
– Labai džiaugiuosi jau antrąsyk Klaipėdoje įvykusiu renginiu, kurio idėjos autoriai yra Šv. Pranciškaus vienuolyno broliai. Tai – bendras jų, sveikatinimo ir socialinių paslaugų mokslo inovacijų klasterio „Šv. Pranciškaus Vilties miestas“, Lietuvos krūties vėžio asociacijos, šv. Pranciškaus Onkologijos centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės projektas, skirtas švęsti gyvenimą kovoje su krūties vėžiu. Taip pat tai – moteriškumo ir vilties šventė, skirta motinai ir dukteriai, kurių kiekviena buvo, yra ar gali tapti paliesta šios ligos.
Projektu bandome atkreipti visuomenės ir sergančiųjų dėmesį į aktualiausius ligos aspektus, mažą krūties vėžio žinomumą, kuris sąlygoja prastą atrankinės patikros programos lankomumą bei užleistų ligos stadijų gausą. Pirmą kartą šių metų renginyje buvo surengta nemokama ultragarsinė krūtų patikra, kurios metu buvo ištirta daugiau nei 100 moterų ir, galime pasidžiaugti, kad piktybinių susirgimų nenustatyta. Taip pat buvo suteikta galimybė nemokamai pasikonsultuoti su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju, kuriam savo lūkesčius ir nusiskundimus dėl krūtų asimetrijos po operacinio gydymo ar krūties pašalinimo išsakė 10 moterų. Renginį vainikavo naktinis Lietuvos mėgėjų tarpklubinės taurės moterų bėgimas bei koncertas. Tikimės, jog šis gražus projektas taps kasmetiniu ir, liepos pradžioje Klaipėdos mieste pakibus violetinės spalvos vėliavėlėms su šv. Magdalenos ikona, visos moterys žinos, jog atėjo metas pasirūpinti savo krūtimis.
– Esate Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė, ką, kaip asociacija, jau esate nuveikę?
– „Šviesa tamsoje, viltis tiesoje ir stiprybė vienybėje“ – tai mūsų asociacijos šūkis, apibūdinantis pagrindinius mūsų tikslus ir projektus.
„Šviesa tamsoje“ – tai anksčiau minėtas renginys „Šv. Magdalenos naktis“, moteriškumo šventė. „Viltis tiesoje“ – tai jau trečius metus gyvuojanti Krūties vėžio pacientų mokykla, šiais metais iš Klaipėdos universitetinės ligoninės auditorijos persikėlusi į socialinį tinklą „Facebook“ ir taip pasiekusi šimtus kartų daugiau klausytojų. Tai – paskaitos, skaitomos moterims, sergančioms krūties vėžiu, savo srities specialistų, kasdien dirbančių su šia liga sergančiais žmonėmis ir geriau nei kas kitas žinančių jų baimes ir lūkesčius. Paskaitos apima temas nuo krūties vėžio diagnostikos iki kokybiško gyvenimo po ligos, aptariant ne tik fizinius, socialinius, bet ir psichologinius bei dvasinius poreikius. „Stiprybė vienybėje“ tai – specialistų bei pacientų bendrystė kovoje už didesnį ligos žinomumą, geresnį paslaugų prieinamumą ir gydymo kompensavimą.
Asociacijos veiklą gerokai pristabdė COVID-19 viruso sukelta pandemija, tačiau jau greitai atsirasiančiame asociacijos tinklapyje bus paskelbta visa informacija norintiems prisijungti ir gauti patikimą naujausią informaciją apie krūties vėžį bei su juo susijusius renginius tiek krūties vėžio specialistams (gydytojams, slaugytojams ir kt.), tiek pacientams, tiek ir žmonėms, kurie turi nustatytų patogeninių mutacijų, didinančių riziką susirgti krūties vėžiu.
– Neseniai pradėtas leisti naujas žurnalas “Rožinis gyvenimas”, koks tai leidinys ir kam jis skirtas?
– Pasak idėjos autorių Ievos Kašauskaitės – Petrauskienės ir Vaidos Samuolytės, tai – leidinys, skirtas krūties vėžiu sergančioms moterims ir jų artimiesiems, raginantis nepasiduoti, nenuleisti rankų, mėgautis gyvenimu ir net į sunkiausias situacijas pamėginti pažvelgti pro rožinius akinius. Naujame leidinyje siekiama suteikti kuo daugiau patikimos informacijos apie krūties vėžį, apie visus šios ligos aspektus – kaip ji diagnozuojama, gydoma, kur galima kreiptis pagalbos.
Žurnale kalbinami gydytojai ir slaugytojai, kuriuos sergančios moterys gali sutikti visose didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, kreipiamasi patarimų į onkopsichologus, dietologus – visus, kurie galėtų padėti onkologinėmis ligomis sergančioms pacientėms joms sunkiu laikotarpiu. Leidinyje pasakojamos ir ligą jau įveikusių ar su ja gyvenančių moterų istorijos. Taip pat žurnale moterims nuolat primenama, kad net ir sirgdamos onkologine liga jos gali gyventi visavertį gyvenimą, mėgautis artimais santykiais su mylimu vyru, keliauti su vaikais ar draugėmis po Lietuvą, gardžiuotis skaniais patiekalais, sportuoti ir atrasti daugybę kitų širdžiai mielų užsiėmimų.
Žurnalas krūties vėžiu sergančioms moterims bus platinamas nemokamai, pacientės galės jį rasti didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, pacientų organizacijose. Planuojama, kad leidinys taps periodiniu, bus leidžiamas kelis kartus per metus.