Pasirodo, abortą pasidariusios moterys neretai patiria spaudimą iš artimųjų, kartais net medikų, kurie, dėl galimų grėsmių, pataria nėštumą nutraukti. Vis dėlto sėkmingai susilaukti kūdikio galima net sergant kai kuriomis sunkiomis ligomis.
ŽIV, aklumas ir šizofrenija – gimdymas neįmanomas?
Nutraukti nėštumą galima savo noru arba dėl medicininių indikacijų, kai sunkios ligos kelia grėsmę motinos sveikatai ar tinkamam vaisiaus išsivystymui. Vis dėlto Kauno klinikų akušerė ginekologė Dalia Railaitė sako, kad šių indikacijų neturėtume tapatinti su nėštumo nutraukimo būtinybe, nes neretai kūdikio susilaukti pavyksta ir moterims, kurios, pagal prognozes, to padaryti negali.
„Pagal 1994 metų Sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra sudarytas sąrašas, kokiais atvejais reikėtų nutraukti nėštumą: dėl moters ligų ar dėl vaisiaus apsigimimų. Šiame sąraše yra apie 100 būklių, kurioms esant nėštumą galima nutraukti. Tai įvairios lėtinės ligos, nėštumo komplikacijos, fiziologinės būklės, vaisiaus apsigimimai nesuderinami su gyvybe“, – Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo dr. Dalia Railaitė.
Tačiau šis sąrašas yra beviltiškai pasenęs, sako gydytoja. Pavyzdžiui, į jį įtrauktos moterys, sergančios ŽIV, nors šiais laikais taikant modernią mediciną jos sėkmingai gali išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Sąraše gausu ir lėtinių ligų, nors jomis sergančioms moterims, kartu su medikų priežiūra, vaikų susilaukti pavyksta. Pagal dabartinį įsakymą, nėštumą siūloma nutraukti ir tuo atveju, jei moteris akla.
Pasak gydytojos, sąraše galime rasti šizofreniją, nors dauguma žmonių su šia liga gyvena pilnavertį gyvenimą ir užima pakankamai aukštas pareigas, todėl šiais patarimais nereikėtų besąlygiškai vadovautis.
„Vienintelė tikra indikacija nutraukti nėštumą yra negimdinis nėštumas, kai nėra visai jokių galimybių užaugti iki vaisiaus gyvybingumo, o komplikacijos yra neprognozuojamos. Šita situacija nesukelia diskusijų tarp medikų. Tačiau nėštumo nutraukimas visada yra didžiulis iššūkis tiek moteriai, tiek medikams“, – kalbėjo akušerė ginekologė.
Priimti sprendimą negimdyti, daugiausiai įtakos turi moters ir šeimos pozicija. Jei moteris nesutinka, net ir esant kritinei sveikatos būklei, dedamos visos pastangos išlaikyti nėštumą. Rezultatai būna įvairūs, kartais ir sėkmingi, teigia gydytoja.
„Vienas iš pavyzdžių – moteris, kuriai buvo persodinti organai, pastojo, o medikai jai rekomendavo nutraukti nėštumą. Vis dėlto ji kreipėsi į organizaciją, kuri renka duomenis apie nėštumo ir gimdymo eigą po organų transplantacijos ir su šios organizacijos pagalba ji susilaukė dukros. Tokių pavyzdžių ne vienas, kai kurie augina ir po kelis vaikus“, – sakė dr. D. Railaitė.
Gydytoja sako, jog jei Lietuvoje paklaustume medikų, ar įmanoma moteriai nešioti ir pagimdyti kūdikį po organų transplantacijos, tikriausiai dauguma atsakytų, kad tai tikrai neįmanoma. Tačiau atvejų, kai po organų transplantacijos sėkmingai gimė kūdikis, yra ir Lietuvoje.
„Sąrašo medikams, kuriais atvejais reikėtų nutraukti nėštumą, išvis neturėtų būti. Nėštumas visais atvejais turėtų būti išsaugotinas ir tik tada, kai jis pakrypsta tokia linkme, kad mes nebegalime jo valdyti ir matome, jog moters gali nebelikti, galime rekomenduoti nutraukti nėštumą“, – kalbėjo gydytoja.
Vis dėlto, pasak jos, turime mylėti ir tuos žmones, kurie pasako, kad būtinai nori nutraukti nėštumą: „Negalime jų atstumti. Juos reikia apsupti ypatinga globa, nes ateityje jie gali kentėti itin smarkiai“.
Abortas – dėl artimųjų spaudimo
„Pastojimas, nėštumas, gimdymas ar nėštumo nutraukimas yra vienos iš stipriausių patirčių moters gyvenime, kurios emociškai smarkiai paveikia. Kartais žinia apie pastojimą sukelia psichologinę krizę. 23 proc. dėl aborto besikreipiančių moterų patiria potrauminio streso sindromus. Manau, kad Lietuvoje yra didelė problema, jog atėjusios pasidaryti abortą moters niekas nepaklausia, kokia jos situacija, kokios galimos kitos alternatyvos“, – kalbėjo psichologė dr. Giedrė Širvinskienė.
Pasak jos, tyrimai rodo, jog labai dažnai moteriai patiriant krizinį nėštumą, pasidaryti abortą ji pasirenka spaudžiama aplinkinių, o ne savo noru. Tačiau Lietuvoje, kitaip nei Vakarų šalyse, nėra valstybiniu lygmeniu sukurtos sisteminės pagalbos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad 64 proc. abortą pasidariusių moterų patyrė aplinkinių spaudimą nutraukti gyvybę, o 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo. Kartais dvejojama – gimdyti ar ne, iki paskutinės akimirkos.
2017 metais 14-oje šalių atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinės priežastys, kodėl moterys rinkosi abortą, buvo socialinės-ekonominės, nenoras daugiau turėti vaikų, santykių su partneriu sunkumai. Statistika rodo, kad krizinį nėštumą dažniausiai patiria ne labai jaunos, o atvirkščiai – brandžios moterys, kurioms 30-40 metų.
Dažniausia aborto priežastimi tampa finansiniai sunkumai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet padaroma 40-50 milijonų abortų. Įteisinus abortus Lietuvoje 1991 metais buvo atlikta virš 40 tūkstančių nėštumo nutraukimų, pernai – virš 3 tūkstančių.
Lietuvoje dėl moters noro nėštumą galima nutraukti iki 12 savaitės, dėl medicininių priežasčių iki 22 savaitės.
„Belgijoje nėštumas nutraukiamas praėjus 6 dienoms po psichologo konsultacijos, Prancūzijoje psichologo konsultacijos būtinos nepilnametėms, Islandijoje abortas atliekamas po gydytojo ir socialinio darbuotojo konsultacijos. Lietuvoje tokios praktikos nėra“, – sakė Vilniaus gimdymo namų akušerė Indrė Mickevičienė
Jos atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinės nėštumo nutraukimo priežastys yra finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka, vaiko, tėvo ir artimųjų noras. Moterys dažniau mano, kad nėštumas nutraukiamas dėl vaiko tėvo noro, vyrai dažniau galvojo, kad nutraukiama dėl girtavimo šeimoje ir gimdymo baimės.