Atidus stebėjimas – tinkamiausia priemonė gerybinių kiaušidžių cistų atveju
Vienas iš tyrėjų, daktaras Tomas Bourne‘as iš Londono imperatoriškojo koledžo, teigia, kad tyrimas parodė, jog budrus laukimas ir atidus stebėjimas yra tinkamiausia priemonė daugumai moterų, kurioms echoskopijos metu buvo aptikta gerybinių kiaušidžių cistų. „Mūsų tyrimo rezultatai gali paskatinti paradigmos poslinkį, kuomet nevėžinių kiaušidžių cistų atveju bus atliekama mažiau operacijų, žinoma, su sąlyga, kad patyrę echoskopijos specialistai užtikrintai atmeta vėžio tikimybę“, – Londono imperatoriškojo koledžo pranešime spaudai teigė T. Bourne‘as.
Tyrimą lydinčiame komentare medicinos mokslų daktarė Taymaa May iš Universiteto sveikatos tinklo (UHN) Toronte Princesės Margaret vėžio centro ginekologinės onkologijos skyriaus ir jos kolegos sutinka su jo išvadomis. „Šis tyrimas sutelkia dėmesį į itin svarbią temą, paliečiančią daugybę moterų ir atskleidžia iššūkį, su kuriuo dažnai susiduriama medicinos praktikoje. Tyrimas remia atsargų požiūrį į kiaušidžių cistų pašalinimą, jei atlikus echoskopiją nustatyta, kad šios cistos yra gerybinės“, – rašoma komentare.
Daugeliu atveju cistų chirurginiu būdu šalinti nereikia
Dėl atidaus laukimo nuomonės vis dar išsiskiria: daugelis gydytojų visame pasaulyje yra įsitikinę, kad daugeliu atvejų gerybinės kiaušidžių cistos turėtų būti pašalinamos chirurginiu būdu. Pasak jų, taip turėtų būti daroma tiek siekiant užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, įskaitant cistų plyšimą ar kiaušidžių apsisukimą, tiek nerimaujant, jog nepašalintos cistos gali supiktybėti arba atliekant echoskopiją piktybinės cistos gali būti klaidingai apibūdintos kaip nepiktybinės.
Tarpinis tyrimas analizavo 1919 moterų (jų vidutinis amžius - 48 metai), kurioms diagnozuota bent viena nauja kiaušidžių cista (vidutinis cistų dydis – keturi centimetrai), kuri echoskopijos metu buvo apibūdinta kaip nepiktybinė. Moterys buvo stebimos – joms buvo reguliariai atliekama echoskopija: dvejus metus, iš pradžių kas trys mėnesiai, vėliau – kas šeši mėnesiai, po to – kas 12 mėnesių.
Kiekvieno vizito metu gydantis gydytojas spręsdavo dėl gydymo plano. Operacija buvo atliekama jaučiant skausmą ar įtarus, kad cistos gali būti piktybinės, arba pacientei reikalaujant, nerimaujant dėl vaisingumo ar profilaktiniais tikslais. Pagrindiniai šio dvejus metus trukusio tyrimo etapo rezultatai yra savaiminio cistų problemos išsisprendimo be chirurginės intervencijos dažnumas. Viena iš penkių (20,2 procento) tyrime dalyvavusių moterų turėjo cistų, kurios išsiskaidė savaime, o 16,1 procento moterų cistos buvo operuotos.
80 procentų atvejų kiaušidžių cistos išnyko arba jų problemos sprendimui neprireikė intervencijos – tai reiškia, kad atliekant echoskopiją nebuvo jokių ženklų, rodančių, jog intervencija būtina, pacientės nejuto skausmo ir nereikalavo operacijos. Tad dauguma moterų ir toliau buvo atidžiai stebimos, joms reguliariai buvo atliekama echoskopija. Tik 12 moterų buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys, dvejų metų kumuliacinė vėžio rizika buvo 0,4 procento. Mokslininkai yra įsitikinę, kad daugeliu šių atvejų navikai iš pradžių echoskopijos metu buvo klaidingai diagnozuoti kaip nevėžiniai, o ne gerybinės cistos virto piktybinėmis.
Svarbiausia – tinkama echoskopija ir ilgas stebėjimas
Komentaro autoriai teigia, būtinas tolesnis tirtų moterų stebėjimas, kad būtų galima apibūdinti natūralią cistų kaitą, kurios echoskopijos metu buvo įvardintos kaip gerybinės, ir nustatyti, ar neplanuotų chirurginių intervencijų, komplikacijų ar nenumatytų problemos išsisprendimų dažnis didėja ar mažėja.
O kol kas, kaip pažymi tyrimo autoriai, minėto etapo metu įgyta informacija galėtų padėti konsultuojant cistų turinčias moteris ir užtikrinti pacientes svarstant rinktis atsargų problemos sprendimą. Mokslininkai perspėja, kad tokio sprendimo sėkmė priklauso nuo tinkamos echoskopijos, o ateityje taip pat būtina dėti pastangas, siekiant pagerinti diagnozių tikslumą.
Gydytojo komentaras:
Kauno klinikų gydytojo ginekologo Heraldo Stankevičiaus teigimu, tyrimas IOTA5 dar kartą patvirtino senai žinomą aksiomą, kad kiaušidžių funkcinių folikulinių ir geltonkūnio cistų nereikia operuoti, nes jos savaime pranyksta per kelis mėnesius.
„Nereikalingas koks nors papildomas stebėjimas ir nėra specifinio gydymo. Vartojant sudėtinę hormoninę kontracepciją funkcinių cistų susidarymo tikimybė yra labai maža. Retais atvejais, cista plyšta ir kartais gali prasidėti ženklus vidinis kraujavimas ar pasisukus kiaušidei sutrinka kraujotaka, atsiranda skausmas. Įvykus komplikacijoms, gali tekti taikyti chirurginį gydymą. Nežiūrint to, Lietuvoje ir daugumoje išsivysčiusių šalių, besimptominės funkcinės cistos operuojamos palyginus dažnai, nes bijomasi supiktybėjimo, kuris irgi pasitaiko labai retai ir dažniausiai nėra su jomis susijęs. Patyręs ginekologas, kuris yra įvaldęs ultragarsinio tyrimo metodiką, gali atskirti funkcinį darinį nuo auglio ir netgi įtarti supiktybėjimą“, - teigia H. Stankevičius ir priduria, jog taikyti chirurginį gydymą ir šalinti reikia nepiktybinius ir piktybinius kiaušidžių navikus, endometriomas.
„Visada reikia prisiminti, kad pati geriausia operacija pacientei yra ta, kurios nereikia daryti“, - tvirtina gydytojas.