Klaidingai manoma, kad užtenka pakentėti, kol pražydės alergiją sukeliantis augalas ir viskas pasibaigs. Deja, bet alergijos sukelti padariniai išlieka ilgam. Įkvepiamųjų alergenų sukelta sloga, čiaudulys, dusulys, gerklės perštėjimas, ašarojančios akys, galvos skausmas ir nuovargis gali baigtis sinusitu, bronchų astma ar net konjunktyvitu, rašoma pranešime spaudai.
Apie alergijų priežastis bei diagnostiką kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke, gydytoja Egle Marciuškiene.
– Pavasarį ir vasarą žiedadulkių gausa nemažai daliai žmonių sukelia alergiją, nuolat įspėjama apie alergiškų pacientų gausėjimą. Kokias versijas dėl alerginių susirgimų padidėjimo kelia medikai?
– Alergijos yra labai dažnos ir skaičiuojama, kad vienas iš trijų gyventojų pasaulyje kenčia nuo alergijos. Dažniausiai žmonės net nežino, kad yra kažkam alergiški. Žmonės ieško ligų, nesusimąstydami, kad gali būti alergija. Alergijų didėjimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios ir pasaulio medikai bei mokslininkai deda daug pastangų alergijų tyrimams. Kad oro tarša vis dėlto turi įtakos, nes alergiškų žmonių daugiau yra miestuose, todėl vis dėlto kaltas ir dulkėtumas, ir automobilių išmetamos dujos, ir neprižiūrimos miestų teritorijos, t. y. ir nešienaujamos pievos, ir nevalomos gatvės, o visa tai kenkia žmogaus kvėpavimo takams ir imuninei sistemai. Dėl alerginių reakcijų pavasarį ir vasarą nereikėtų kaltinti vien žiedadulkių.
– Vis tik, kodėl alergijų daugiausiai fiksuojama pavasarį ir vasarą? Ar alergijas sukelia tik žydintys augalai?
– Alergijos kyla dėl įkvepiamųjų alergenų ir maisto. Maisto sukelta alergija yra vadinama ne sezonine alergija, nes trunka ištisus metus. Žinoma, yra tam tikri sezoniški maisto produktai, – braškės tiktai vasaros pradžioje, tada padaugėja alergiškų žmonių vasaros pradžioje. Dabar mes braškes galime valgyti ištisus metus. Todėl maisto produktų sukeltos alergijos kyla ištisus metus.
Įkvepiamųjų alergenų yra dvi rūšys. Tai yra vadinami įkvepiamieji alergenai, kurie yra patalpose, namuose, ir įkvepiamieji alergenai, kurie yra už namų, būtent gamtoje. Prie naminių alergenų priklauso visos erkutės, kurios gyvena namų dulkėse, patalynėje, įvairūs pelėsiniai grybeliai ir naminių gyvūnų plunksnos, pūkai, plaukai, epitelis.
Tačiau kodėl mes pradedame šnekėti apie alergijas pavasarį ir vasarą? Todėl, kad tada smarkiai padaugėja sezoninių alergijų, būtent įkvepiamųjų alergenų, kurie yra lauke, gamtoje. Tai visi žydintys augalai, jų žiedadulkės. Jeigu pavasarį to išvengti sunkiau, tai vasarą tokių alergenų gamtoje galima sumažinti.
Tad prie alergijų sukėlėjų reikėtų priskirti apsileidusią miestų ir miestelių valdžią, kuri nešienauja pievų ir parkų. Nešienaujamose pievose visos žolės auga ir pradeda žydėti, todėl didėja žiedadulkių koncentracija ore, sukelianti intensyvesnius alergijų simptomus. Dažnai sakome, kad tai – šienligė. Tad vienas iš apsaugos būdų yra nebūti ten, kur yra pjaunama žolė, todėl, kad sujudinus žolę, žiedadulkių koncentracija dar labiau didėja, ir aišku, žmonėms simptomai intensyvėja. Nešienautoje pievoje taip pat didesnė ne tik žiedadulkių, bet ir kur kas pavojingesnių gyvybei erkių koncentracija.
– Daug žmonių net nežino, kad yra kažkam alergiški, kenčia simptomus ir neretai sako, kad vis tiek nieko nepadarysi dėl varančios nosies ar ašarojančių akių. Ar įmanoma sužinoti tikslias alergijų priežastis, nustatyti alergenus? Kokius alerginius tyrimus ir kokiais atvejais rekomenduojate atlikti iš kraujo?
– Alergijų diagnostika yra labai sudėtinga. Yra daug ir įvairių alergenų. Mūsų laboratorijos atliekamoje Lietuvos atopinėje alergenų paletėje yra surinkti dažniausi Lietuvoje pasitaikantys įkvepiamieji ir maisto alergenai, todėl tai palengvina alergiją sukeliančio alergeno paieškas. Šią paletę tobulinau daug laiko ir tai yra mano 10 metų praktikos apibendrinimas. Iš kraujo yra nustatomi specifiniai imunoglobulinai E. Tai yra tam tikri antikūnai, kurie susidaro mūsų kraujyje dėl tam tikro alergeno poveikio.
Tačiau nereikia pamiršti, kad alergijos išsivystymo mechanizmai gali būti ir kitokie, tarkime, kontaktinis dermatitas. Šio tipo alergijos išsivysto nuo odos kontakto į tam tikrą alergeną, tarkime, plieną, sidabrą. Kraujyje šitų alergenų antikūnų neaptiksime, nes jie nesusidaro. Pasaulyje atliekami įodiniai mėginiai, kada alergenus deda ant odos ir vertinamos dvi reakcijos: kada susidaro reakcija odoje dalyvaujant tiems patiems specifiniams imunoglobulinams E, o kitas mechanizmas, kuris paleidžia tam tikrą medžiagą – histaminą, ir tada įvyksta kita reakcija kontakto vietoje su tuo alergenu.
Pagal tai taip pat diagnozuoja alergija. Jeigu alergija pasireiškia būtent odos pažeidimu, jeigu oda yra išberta, tuomet jokių įodinių mėginių atlikti yra neįmanoma. Tuomet vienintelis išsigelbėjimas yra kraujo tyrimai. Lietuvoje laboratorijos siūlo pasitikrinti dėl 200 įvairiausių alergenų rūšių. Taip pat siūlomi tam tikri dažniausių alergenų rinkiniai. Žmogui patogiausia yra atlikti tam tikrą grupę alerginių tyrimų, o jeigu alergijos nerandama, tada galima rinktis kitą grupę. Konsultuojantis su alergologu paaiškėja tam tikras itin specifiškas alergenas.
Mano praktikoje paskutinis klaidingai nediagnozuotos alergijos atvejis užfiksuotas septyniasdešimtmečiui vyrui. Žmogus kreipėsi į šeimos gydytoją ne vieną kartą, tačiau atsakymas būdavo toks pats – šitiek metų rūkei, todėl turi obstrukcinę plaučių ligą. Vieną dieną vyriškis neapsikentė, atliko kraujo tyrimus ir diagnozavome alergiją.
– Atliekate daug alerginių tyrimų. Kokie dažniausi alergenai kamuoja lietuvius?
– Mano ilgametė patirtis rodo, kad lietuviai visai netoleruoja pelyno, todėl jis yra dažniausias įkvepiamasis alergenas. Lietuviai yra alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams ir įvairioms javų žiedadulkės. Iš naminių gyvūnų daugiausiai alergijas sukelia šunys ir katės, taip pat yra nustatoma alergija arklio, karvės epiteliui, plaukams, triušiui, bei įvairūs plunksnų mišiniai, kurie galbūt buvo anksčiau labai paplitę, nes mes visi miegodavom ant plunksnų mišinių pagalvių. Dabar jau daug sintetinių pagalvių, tačiau alergenų yra drėgnose apleistose, neremontuojamose patalpose. Iš maisto lietuviams dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, pienas, riešutai, braškės, abrikosai, apelsinai.
– Jeigu jau sužinojau, kam esu alergiškas, ar įmanoma išvengti rastų alergenų?
– Jeigu yra maisto alergija tam tikram konkrečiam produktui, žinoma, žmogus to maisto gali nevartoti. Bet situacija dažniausiai yra tokia, kad žmogus yra alergiškas, ir jeigu jis nevartoja tam tikrų maisto produktų, būna taip, kad kitus jis vartoja dažniau, todėl alergija išsivysto kitiems produktams. Pacientams rekomenduoju, kad reikia ieškoti, ir jeigu neradai vienų alergenų, tai ieškok kitų, kreipkis į specialistus, kurie padės – kalbėdamasis, aiškindamasis, kada atsiranda simptomai, galima vengti bei naudotis kitomis apsaugos priemonėmis.
Dabar yra tinkleliai ant langų, sumažinantys alergenų kiekį patalpoje, taip pat yra antialerginė patalynė, čiužiniai. Alergiškiems žmonėms yra labai daug palengvinimų, ir aišku, visuomet lieka medikamentinis gydymas, kurį siūlo alergologai.