Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie 100 tūkst. pacientų. Vyrams dažniausiai nustatomas prostatos vėžys, moterims – krūtų, kiaušidžių, odos, plaučių ir žarnyno. Higienos instituto duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.
Didesnė tikimybė pasveikti
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad dažnai pacientai išgirdę vėžio diagnozę, iš karto pagalvoja apie mirtį, rašoma pranešime spaudai.
„Tokiems pacientams sakau, kad onkologinių ligų gydymas gerokai pažengęs, todėl diagnozuotas vėžys – dar ne mirties nuosprendis. Svarbu, ligą kuo anksčiau nustatyti bei pradėti jos gydymą. Deja, bet tik maža dalis gyventojų reguliariai tikrinasi sveikatą, todėl neretai ligos diagnozuojamos per vėlai, esant sunkioms komplikacijoms, kai žmogui nebegalima padėti“, – aiškina gydytoja.
Ar iš kraujo tyrimų diagnozuojamas vėžys?
Šių dienų ankstyvoji ligų diagnostika pažengusi į priekį. Naudojamos modernios diagnostikos priemonės: instrumentiniai (echoskopija, tomografija, rentgenas) bei laboratoriniai kraujo tyrimai. Tik kompleksiškas organizmo ištyrimas gali užkirsti kelią sunkioms ligoms ir jų komplikacijoms.
Viena efektyviausių ankstyvosios diagnostikos priemonių – vėžio žymenų tyrimai. Sergančio žmogaus organizme vėžinės ląstelės linkusios sparčiau gaminti tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveikame organizme aptinkama labai nedaug.
„Daugiausia Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijose atliekama vyrų prostatos specifinio antigeno (PSA) ir moterų kiaušidžių (Ca125) vėžio žymenų tyrimų. Šie tyrimai yra itin efektyvūs ir reikšmingai pagerina onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką. Gana sėkmingai Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, jos metu nustatoma daugiau kaip pusė prostatos vėžio atvejų ankstyvose stadijose“, – teigia gydytoja D. Babenskienė.
Vėžio simptomai
Ankstyvąsias vėžio stadijas itin sunku nustatyti, kadangi pradžioje simptomai nejaučiami arba yra neryškūs, gana dažnai painiojami su kitų ligų požymiais. Dėl vėžinių ligų rekomenduojama tikrintis profilaktiškai, didesnį dėmesį reikėtų atkreipti tiems žmonėms, kurie jaučia nuolatinį nuovargį, limfmazgių pokyčius, dažnai kosti arba atsikosėja krauju, šlapime ar išmatose pastebi raudoną tamsų kraują, apčiuopia pokyčius krūtyse, pažastyse ar odoje. Gana ryškus vėžio simptomas – svorio pokyčiai.
„Jei priaugote keletą kilogramų, nieko tokio, tačiau jei svoris auga kelis mėnesius, o jūs nepersivalgote – vertėtų sunerimti. Svoris gali augti ne tik besiformuojant augliams, bet ir sergant kiaušidžių vėžiu, kai organizme pradeda kauptis skysčiai. Svorio kritimas gali įspėti apie piktybinius susirgimus, tai gali būti kasos, skrandžio, stemplės arba plaučių vėžio požymis“, – aiškina gydytoja.