Kaip rašoma theconversation.com, vaginizmas – labai dažna problema, ji stipriai veikia moteris, poros santykius. Deja, vis dar daug moterų jaučiasi vienos su savo problema, nemato išeities ir retai apie tai kalba.
Iš tiesų nereikia pasyviai taikytis su šia problema – medikų teigimu, ji lengvai diagnozuojama ir gydoma.
Australų tyrėjų duomenimis, apie 20 proc. moterų ir 2 proc. vyrų jaučia skausmą sekso metu.
Apie vyrų erekcijos sutrikimus viešai kalbama nuo vadinamosios žydrosios piliulės pasirodymo, o apie moterų seksualinius sunkumus vis dar nutylima.
Viešai dar nepublikuoto tyrimo duomenimis, 2019 m. net 57 proc. moterų iš tų, kurios kreipėsi į Seksualinės medicinos ir terapijos kliniką Melburne, kreipėsi būtent dėl skausmingo sekso. 60-iai proc. iš jų diagnozavo vaginizmą. Beveik pusė iš tų moterų jautė šią problemą net penkerius metus, o penktadalis – net 10 metų.
Kas yra vaginizmas?
Vaginizmu vadinami nuolatiniai ar kartais išryškėjantys sunkumai, kai moteriai į makštį norint įvesti penį, pirštą ar kokį nors objektą, ji to nori, tačiau tuo pačiu jaučia pasipriešinimą. Kai kurios moterys išgyvena baimę, kitos – skausmą, kurį patyrė pirmų lytinių santykių metu ir kuris laikui bėgant nedingo, tik stiprėjo. Tai vadinama pirminiu vaginizmu.
Kitoms moterims skausmingi seksualiniai santykiai prasideda kažkuriuo gyvenimo tarpsniu. Tai vadinama antriniu vaginizmu.
Vaginizmas būna nestiprus, vidutinio stiprumo arba stiprus. Skausmą moterys įvardina kaip deginantį, spazmo ar įtampos pobūdžio. Moterys pasakoja, kad makštis įsitempia, sukietėja, todėl penio įvedimas į ją tampa neįmanomas arba skausmingas.
Kaip vaginizmas veikia moterį
Moterys, kurioms – nediagnozuotas vaginizmas, gali gėdintis, jaustis kitokios (blogąja prasme) ir dėl to neieškoti pagalbos. Nediagnozuotas vaginizmas stipriai kerta per savivertę, kelia nerimą ar net depresiją.
Vaginizmo varginamos moterys gali slopinti savo seksualumą, nes lytiniai santykiai joms – skausminga patirtis. Be to, jos gali apskritai venegti intymumo, baimindamosi, kad jis baigsis seksu. Šitokia elgsena turi negatyvios įtakos santykiams, moterys jaučia vidinį konfliktą, šalinasi vyrų. Poros neturinčioms moterims tai gali būti stiprus trikdis kurti santykius, skatinti vengti bendravimo, ėjimo į pasimatymus, naujų pažinčių. Moteris gali gyventi, jausdamasi slegiama „gėdingos naštos“ (kaip ne viena yra pasakiusi).
Vaginizmo priežastys
Gyvenime (ir seksualiniame gyvenime) kūnas ir protas neatsiejami. Vaginizmas – ne išimtis. Pasąmoninės, užslėptos priežastys be galo įvairios, dažnai įtakos turi keli veiksniai.
Kartais akivaizdžios priežasties netgi nėra. Šiaip ar taip, pirminis vaginizmas atsiranda dėl kelių veiksnių:
-baimė ar nerimas. Bijoma skausmo, nėštumo ar lytiniu būdu plintančių ligų. Bendro pobūdžio nerimas, nerimo sutrikimas taip pat gali sukelti vaginizmą.
-tabu. Kultūriniai ar religiniai su seksu susiję tabu, vidinis konfliktas dėl savo seksualumo.
-seksas nepasiruošus. Mylėjimasis, kai moteris dar tinkamai nesusijaudinusi ar apskritai nenori sekso.
-prievarta. Patirta fizinė, emocinė, seksualinė trauma ar prievarta.
-nerealistiniai lūkesčiai, baiminimasis nepasirodyti gera miegamajame ir pan.
Antrinis vaginizmas gali atsirasti dėl kurios nors iš išvardintų priežasčių arba po kitokių skausmingus lytinius santykius sukeliančių problemų:
-santykių problemos, dėl kurių gali sumažėti libido, seksualinis susijaudinimas.
-infekcijos, odos ligos: makšties infekcijos, pvz., uždegimas, vulvos dermatologinės problemos ar vulvodinija.
-ginekologinės problemos: endometriozė, ginekologinis (ar krūties) vėžys, jo gydymas, dubens operacija.
-nėštumas. Vaginizmas gali atsirasti po nėštumo, gimdymo ar tapus motina.
Raumenų įtampa – natūrali reakcija į bet kokio pobūdžio nerimą, o vaginizmas atsiranda, kai įsitempia dubens dugno raumenys. Svarbu turėti tvirtus dubens dugno raumenis, kita vertus, reikia išmokti juos atpalaiduoti tada, kai to norime.
Diagnozavimas
Vaginizmas diagnozuojamas, nuodugniai apklausus moterį, pasiaiškinus, kokie veiksniai gali būti jo priežastis.
Įtariančios, kad joms gali būti vaginizmas, moterys turėtų būtinai kreiptis į bendrosios praktikos gydytojus, ginekologus, dubens dugno raumenų fizioterapeutus, seksologus ar psichologus.
Vaginizmo gydymo patirties turintys medikai, specialistai atliks švelnią apžiūrą tik tada, kai moteris jausis pasirengusi, kad pacientė nepatirtų streso, nesijaustų traumuojama.
Gydymas
Moterys turėtų žinoti – dubens dugno įtampa yra nevalinga apsauginė organizmo reakcija. Ją, sulaukus pagalbos, galima pašalinti.
Pastebėta, kad veiksmingiausias – kelių priemonių derinimas:
-reikia daugiau žinių apie vaginizmą, dubens dugną ir apie seksą,
-patartina išsiaiškinti, ar tam įtakos neturi kokia nors fiziologinio pobūdžio problema,
-paanalizuokite, ar nėra užslopintos psichologinės įtampos, nerimo,
-dubens dugno fizioterapija moko moteris atpalaiduoti visą kūną ir tai pat – dubens dugno raumenis,
-patartina patyrinėti, kas teikia seksualinio malonumo, nes skubotumas, nepakankamas moters sujaudinimas yra dažna skausmingo sekso priežastis.
Moters turėtų jaustis laisvos ir rinktis, ar, kada ir kaip išreikšti savo seksualumą. Daug moterų nori įtikti partneriui, todėl dažnai mylisi to nenorėdamos.
Moterys turėtų aiškiai suvokti savo poreikius, norus. Viena vertus, joms spręsti, kokiu būdu realizuoti savo seksualumą, kita vertus, būtina liautis darius tai, kas teikia skausmą, t. y. skausmingas seksualines sueitis vaginizmo gydymo metu.