Skydliaukės gūžys – vėžio rizika
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad labai daug žmonių nepaiso skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingų simptomų, laiku nesikreipia į medikus, o neretai laukia kol susiformavęs mazginis skydliaukės gūžys tampa piktybiniu naviku, rašoma pranešime spaudai.
Nors apie 90 proc. skydliaukės mazgų yra gerybiniai, tačiau sergamumas onkologinėmis skydliaukės ligomis pasaulyje ir Lietuvoje didėja. Skydliaukės vėžys neretai vystosi be jokių simptomų, nes kai kurios vėžio formos ilgą laiką nesukelia jokių skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų.
Skydliaukės priešai – radiacija ir stresas
Kodėl didėja skydliaukės ligų skaičius, daug versijų kelia ir medikai, ir visuomenė. Populiariausios ir daugiausiai pagrindo turinčios yra dvi – padidėjęs radiacijos fonas po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir vis labiau žmones kamuojantis stresas. Baltarusijos onkologai jau dešimtmetį stebi neįprastą skydliaukės vėžio statistikos augimą. Pasienio su Ukraina zonose, kur užterštumas jodo turinčiais radionuklidais buvo itin didelis, fiksuojama neįprastai daug onkologinių susirgimų. Tai laikoma Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniais, nes skydliaukė kaupia jodą, o su juo į organizmą patenka radiacija.
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, skydliaukės funkcija taip pat sutrinka dėl lėtinio nuovargio ir įtempto gyvenimo ritmo.
„Dėl skydliaukės dalyvavimo reguliuojant organizmo pusiausvyrą, ši liauka dar vadinama streso liauka. Vis daugiau dirbame, kasdien patiriame stresą, nebemokame ilsėtis be išmaniųjų telefonų, planšečių ir alkoholio. Dėl to skydliaukė neretai pradeda didėti, keičiasi organizmui svarbių hormonų gamyba ir pokyčiai vyksta tol, kol skydliaukės funkcija visai sutrinka“, – aiškina E. Marciuškienė.
Kai kurie specialistai nurodo ir kitas skydliaukės ligų didėjimo priežastis – rūkymą, jodo stygių, nevisavertę mitybą, genetinį paveldimumą, kartais – lėtinę infekciją, fiziologinius organizmo pokyčius (brendimas, klimaksas).
Kada reikia pasitikrinti skydliaukę?
JAV skydliaukės draugijos medikų rekomendacijos byloja, kad skydliaukės hormonų tyrimus reikia atlikti kas penkerius metus, nuo 35 metų amžiaus. Dėl genetinio skydliaukės ligų paveldimumo, profilaktiškai pasitikrinti skydliaukę privalo tie, kurių šeimoje skydliaukės ligomis, o ypač piktybiniais skydliaukės navikais, sirgo artimi giminaičiai. Taip pat nėščiosios, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja E. Marciuškienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į tam tikrus blogą skydliaukės funkciją rodančius simptomus.
„Skydliaukei pradėjus gaminti per mažai hormonų, išryškėja vangumas, mieguistumas, išsausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, auga svoris, sutrinka virškinimas ir užkietėja viduriai, moterims sutrinka menstruacijos, pastebimas paburkęs veidas ryte. Kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, dažniau plaka širdis, daugiau prakaituojama, krenta svoris. Esant skydliaukės funkcijos sutrikimams, padidėja jautrumas, sunku susikaupti, kankina nemiga, galvos skausmas, taip pat sumažėja fizinis aktyvumas ir kamuoja lėtinis nuovargis. Jeigu pastebėjote nors vieną ryškesnį iš čia išvardintų simptomų, labai rekomenduoju pradėti negalavimų priežasčių paieškas nuo skydliaukės tyrimų“, – pataria gydytoja E. Marciuškienė.
Kraujo tyrimai skydliaukės funkcijai stebėti
Pasak medikų, sutrikusios skydliaukės veiklos simptomai yra neryškūs, dažnai palaikomi natūraliais senėjimo požymiais ir dėl to gana dažnai nenustatoma tikroji negalavimų priežastis. Labai svarbu tiek esant simptomams, tiek profilaktiškai stebėti skydliaukės funkciją. Tai daroma atliekant skydliaukės hormonų kraujo tyrimą.
• TTH (tireotropinis arba skydliaukę stimuliuojantis hormonas) — skydliaukės veiklą reguliuojantis hormonas, kurį gamina smegenys.
• Laisvas trijodtironinas FT3 (LT3) ir laisvas tiroksinas FT4 (LT4) reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Nuo šių hormonų priklauso širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinamojo trakto, inkstų ir lytinės sistemos veikla bei cholesterolio kiekis kraujyje.
• Anti–TPO (antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę) — vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio proceso rodiklių. Šis žymuo padeda anksti diagnozuoti autoimuninį procesą, kai dar nėra ryškūs skydliaukės nepakankamumo požymiai.
• Anti-Tg Antikūnai prieš tiroglobuliną – rodiklis naudojamas autoimuniniams skydliaukės pažeidimams diagnozuoti.
• Tg Tiroglobulinas matuojamas skydliaukės vėžio ir skydliaukės ligų diagnostikai.
• CEA Karcinoembrioninis antigenas – glikoproteinas, kurį išskiria virškinamojo trakto ląstelės. Šis tyrimas reikšmingas ir skydliaukės ligų diagnostikai.