Kita vertus, moterys, merginos visame pasaulyje vis dar susiduria su diskriminacija medicinos srityje, rašome medicalnewstoday.com.
Pavyzdžiui, pernai vienas vyresnio kurso studentas iš Tokijo universiteto medicinos fakulteto pasakojo, kaip klastojami stojamųjų balų rezultatai, kad mažiau merginų įstotų.
Kita vertus, moterys nepaliauja siekti karjeros medicinos srityje. Na o šiame straipsnyje aptariamos trys ligos, kurių medikai moterims dažnai nediagnozuoja laiku:
1. Endometriozė
Ši liga daug moterų serga ilgai, kol pagaliau sulaukia (jei sulaukia) tinkamos diagnozės ir gydymo.
Endometriozė – ginekologinė liga, šiuo metu medikų laikoma nepagydoma. Endometriozės atveju į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda už gimdos ribų – kiaušidėse, kiaušintakiuose, šlaplėje, žarnyne, inkstuose ir kt. organuose.
Endometriozės simptomai: aštrus skausmas dubens srityje ir kitose kūno vietose, gausus kraujavimas menstruacijų metu, kraujo dėmės tarp menstruacijų, skausmas intymių santykių metu, pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, nuolatinis nuovargis.
Minėti simptomai kenkia gyvenimo kokybei, mažina moterų produktyvumą, kitus fizinės ir psichinės sveikatos aspektus, kenkia santykiams.
Žurnalo „Fertility and Sterility“ duomenimis, 10–15 proc. vaisingo amžiaus moterų gyvena su endometrioze, ir 70 proc. dubens skausmą jaučiančių moterų serga endometrioze.
Kaip rašo tyrėjai, praeina labai daug laiko nuo pirmų simptomų pajautimo iki diagnozės. Du trečdaliai apklaustų moterų teigė pajutusios pirmus simptomus dar paauglystėje. Jos nesikreipė pagalbos iš karto, o kai pagaliau kreipėsi į medikus, praėjo 10–12 metų, kol buvo diagnozuota endometriozė.
Gydytojai gali diagnozuoti endometriozę tik laporoskopijos būdu. Laparoskopija – mažai invazinis operavimo būdas, kai per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai arba įvedamas mažytis aparatas tyrimui.
Endometriozės atveju gydytojai gali skirti nuskausminamųjų arba hormonų terapiją, bet ši liga progresuojanti, todėl daugeliui moterų reikia reguliarių vis augančio audinio šalinimo operacijų.
„Gera žinoti, kad nesu išlepusi ar kuoktelėjusi.“
25 m. moteris pasakojo leidiniui „Medical News Today“, kad kelerius metus kentė stiprius endometriozės simptomus, kol galiausiai sulaukė teisingos diagnozės.
Ji pati, jos artimieji ir gydytojai iš pradžių manė, kad nemalonūs simptomai susiję su menstruacijomis.
„Maniau, stiprus skausmas ir 10 dienų trunkantis gausus menstruacinis kraujavimas – normalu. Mano mamai, tetai ir senelei taip būdavo, man sakydavo – taip jau yra mūsų giminės moterims. Galvojau, gal esu silpna, kad neištveriu skausmo taip, kaip kitos merginos. Pernai man diagnozavo endometriozę. Pagaliau sulaukiau paaiškinimo, o svarbiausia – gydymo plano. Buvo gera žinoti, kad nesu išlepusi ar kuoktelėjusi, o sergu chronine liga“, – pasakojo moteris.
Ji sakė, kad ilgai užtruko, kol išgirdo teisingą diagnozę: „Per dvejus metus apsilankiau pas tris bendrosios praktikos gydytojus ir pas du ginekologus. Endometriozė buvo išplitusi į šlaimo pūslę, šlaplę, inkstus ir žarnyną, o ne vienas gydytojas sakė – jums dirgliosios žarnos sindromas, jums dubens uždegimas. Bet aš jaučiau, kad tai netiesa.“
2. Išeminė širdies liga
Kita dažnai medikų nepastebima liga – išeminė širdies liga (angl. CHD). Ja susergama, kai kraujagyslės, kuriomis kraujas su deguonimi patenka į širdį, o vėliau – į kitus organus, veiksmingai nebeaptarnauja širdies.
CHD simptomai žmonėms būna nevienodi, todėl medikams sunku ją diagnozuoti. Sunkiausia todėl, kad moterų ir vyrų simptomai skiriasi, taigi moterims liga diagnozuojama tada, kai būna jau įsisenėjusi.
JAV Širdies, plaučių ir kraujo ligų institutas aiškina, kad įvairių CHD tipų simptomai skiriasi, be to, kai kurie žmonės nejaučia jokių simptomų.
Vis tiek bendresni simptomai yra angina (spaudimas krūtinės srityje, ypač judant, sportuojant), kaklo skausmas ir silpnumas.
Tyrėjų teigimu, dažniausia moterų mirties priežastis – širdies ligos.
Joms dažniau gresia neobstrukcinė CHD, kai į širdį einančios kraujagyslės stipriai susiaurėja arba yra suspaudžiamos aplinkinio audinio. Obstrukcinei CHD būdingas skausmas krūtinėje, o neobstrukcinė CHD neturi simptomų, taigi gali būti ilgai nepastebima.
„Moterų simptomai būna netipiniai – nugaros skausmas, deginimas krūtinės srityje, pilvo maudimas, pykinimas silpnumas – todėl sunkiau diagnozuoti. Moterys rečiau kreipiasi pagalbos į gydytojus, liga įsisenėja. Jos rečiau tikrinasi sveikatą – daro angiografiją (kraujagyslių rentgenografinis tyrimas, suleidus į jas rentgenokontrastinės medžiagos. O kadangi į medikus kreipiamasi vėlai, vėliau pradedamas ir veiksmingas gydymas“, – rašo tyrėjai.
Daugiausia tyrimų atliekama vyrams
Medikai ieško būdų, kaip veiksmingai diagnozuoti širdies ligas moterims, kita vertus, pripažįsta, kad šioje srityje reikia dar daug nuveikti.
Straipsnyje žurnale „Circulation Research“ rašoma: „Pastaruosius tris dešimtmečius stipriai sumažėjo vyrų ir moterų mirštamumas nuo širdies ligų ypač vyresnių nei 65 m. grupėje. Kita vertus, naujausių tyrimų duomenimis, CHD diagnozavimas ir mirtingumas nuo jos, ypač tarp jaunesnių moterų, nemažėja.“
Tyrėjų nuomone, taip veikiausiai yra, nes daroma per mažai tyrimų apie moterų širdies ir kraujagyslių ligas.
3. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD)
Moteris laiku nediagnozuojama ne tik fizinio, bet psichinio pobūdžio sutrikimai, pavyzdžiui aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD).
JAV Psichinės sveikatos institutas įvardina ADHD kaip neurologinį sutrikimą, kuris pasižymi hiperaktyvumu, užmaršumu, impulsyvumu, aplaidumu, išsiblaškymu.
Gydytojai laiko ADHD daugiau vaikams būdinga problema. Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, 2016 m. ADHD buvo diagnozuota 6,1 mln. vaikų Amerikoje. Be to, 60 proc. vaikų su ADHD jo simptomus jaučia ir suaugę, bet mažiau nei 20 proc. suaugusiųjų sulaukia teisingos diagnozės.
Nesulaukus tinkamo gydymo, suaugusiųjų, ypač moterų, būklė prastėja. Tyrimų duomenimis, tiek medikai, tiek gyventojai mano, kad ADHD labiau būdinga berniukams ir vyrams.
Pasak kai kurių šaltinių, trims ketvirtadaliams moterų su ADHD niekada jo nediagnozuoja. Vaikystėje ADHD mergaitėms diagnozuojama rečiau nei berniukams.
Berniukams šis sutrikimas nustatomas 7 m. amžiaus, o mergaitėms – 12 m. amžiaus.
Kai kurioms moterims atrodo, kad jau per vėlu
Tyrime „The Primary Care Companion for Central Nervous System Disorders“ aiškinama – berniukams ir vyrams ADHD pasireiškia hiperaktyvumu, impulsyvumu, o mergaitėms ir moteris – kitaip, joms pirmas ADHD simptomas būna nedėmesingumas, į kurį daugelis gydytojų neatkreipia dėmesio. Dažnai medikai atsainiau vertina šį simptomą.
Tame pačiame tyrime rašoma, kad merginos, moterys su ADHD gali slėpti simptomus. Daliai pavyksta geriau juos užmaskuoti nei berniukams, vyrams.
Kartais žmonės su ADHD turi ir daugiau psichinės sveikatos sutrikimų – nerimą, depresiją, obsesinį kompulsinį sutrikimą, todėl medikai dažniau diagnozuojant moterims psichinius sutrikimus nei ADHD.
Viena į šeštą dešimtmetį įžengusi moteris pasakojo pastebėjusi savyje ADHD simptomus ir ilgai su jais gyvenusi, bet oficialios diagnozės nesulaukė: „Gydytojai įsitikinę, kad man – ADHD, bet medikai nediagnozuoja ADHD suaugusiems, ypač moterims, tik pataria atlikti testus internete. Perskaičiau vieno vyro Jungtinėje Karalystėje straipsnį – jis rašė, kad diagnozės sulaukė po daug metų, taigi nustojau jaudintis. Mano amžiuje per vėlu gerti vaistus. Kaip sakoma, kam rakinti arklidžių duris, jei arklys pabėgo.“
Medicina tobulėja, deja, sprendžiant iš tokių pavyzdžių, klinikinių tyrimų ir diagnozavimo sritie tebeegzistuoja diskriminacija.